Visa Lietuva žino kieno tai frazė.
Mintį rašyti šį straipsnį tėkšelėjo kolega blogeris: atfatf
Mane liūdina kitkas. Mane liūdina
mūsų tautos atstovų pyktis. Tuo labiau anonimo pyktis. Aišku jis
nėra vienas toks, bet...
1991.01.13 aš buvau prie Aukščiausios
Tarybos, nes gyvenau Žvėryne. Taigi, kalbu kaip dalyvis. Aš
neteisinu ir nepateisinu Paleckio žodžius ta prasme kuria jis juos
pasakė.
Čia rašau tam, kad suprastumėt mano
pilietinę poziciją.
Bet žodžiai SAVI ŠAUDĖ SAVUS
yra teisingi. Ta prasme, kad žmogus šaudė kitą žmogų paveiktas
tam tikros idealogijos, paveiktas jam primestos pasaulėžiūros. Čia
yra pati baisiausia žmonijos liga. Kai susargdinnami žmones šia
liga, jiems galima įkišti ką tik nori. Tos ligos apkrėsti žmonės
žudė vienas kitą pirmame, antrame XX amžiaus karuose. Kai kam
labai reikia, kad šia liga sirgtų žmonės ir dabar. Daugelis
imuniteto šiai ligai neturi. Čia baisiausia.
Kita
vertus esu istorinio karo klubo narys ir karą mes žaidžiame. Ačiū
Dievui, kad žaidžiame. Bet, netgi žaisdami matome bet kokio karo
absurdiškumą. Ar tai būtų viduramžiai, Napaleontmetis, ar XX
amžiaus karai.
Bet
čia dar ne viskas. Teko bendrauti su šių dienų Lietuvos
savanoriu, kuris baisiausiai trokšta kariaut Afganistane. Jo galvelė
prikišta tokio šūdo, kad mums seniems diedams tarnavusiems CCCP
armijoje buvo baisu klausytis. Musulmonai priešai ir nors tu ką.
Klausimas.
Kas į jo galvelę prikišo šito šūdo. Kam to reikia? Kokie
tikslai? Klausimų galima užduoti begalę.
Aš
dar daugiau kai ko paklausiu. Kas mažiems vaikams-darželinukams
kimšo į galveles daineles apie priešus (kryžiuočius,
kalavijuočius ir t.t.). Kiek man žinoma, kai įstojom į ES šios
dainelė lyg ir jau išmestos. Bet tokiam kaip atfaft šios dainelės
ir pasakėlės apie priešus gyvos iki šiol.
Šitaip
yra sargdinami Lietuviai nuo mažų dienų.
Savi
šaudė savus. Tas vaikinukas, kuris tuo metu sėdėjo prie tanko
vairo gal šiandien ir suvokia, kad šaudė savus, o gal ir ne.
Viskas priklauso kaip yra veikiamas šios ligos dabar.
Daug
nekalbėsiu. Prisiminkite krikščionys kaip savo laiku pasielgė
Paulius-Jonas antrasis su į jį šaudžiusiu žmogumi. Pagalvokite,
kodėl jis taip pasielgė.
Kiek
laiko turės praeiti, kad ši tauta išgytų? Kada ši tauta baigs
gyventi praeitimi. Kada ji pradės kurti gyvenimą. O gal dėl to,
kad nesugeba kurti gyvenimo, gyvena praeitimi, o kai kas vien tik
praeitimi ir gyvena. Platesne prasme gyvena skraiudomis kurias patyrė
iš kaimynų, giminių ir t.t.
Kada
mes baigsime kapstytis šitame šūde?
2 komentarai (-ų):
:) Galvojau, kad tikrai man paprieštarausi, bet nematau jokio prieštaravimo. Tu parašei apie norimą pasaulio viziją (aš ir tokio pasaulio norėčiau), o aš parašiau apie esamą. Aš rašiau apie gynybą. Kad tokie niekšeliai kaip Paleckis, žinotų, kad nors aš ir esu pacifistas, bet savo laisvę ginsiu. Kad nepraeis jam tas pats, kaip praėjo jo seneliui, neatneš taip lengvai Stalino "saulės". O iš tavo įrašo man labiausiai patiko žodžiai: "buvau prie Aukščiausio Tarybos, nes gyvenau Žvėryne". Pas tave taip giliai yra meilė Tėvynei, kad net negalvoji apie ją. Kaip rašai, tu nėjai ginti Tėvynės. Tu ėjai, nes tiesiog gyvenai toje vietoje, kur reikėjo ginti. O Paleckiukas, beje, tom dienom slėpėsi po lova, nors irgi gyveno Vilniuje. Gyvenimo realybė: kad išdavikų niekas nemėgsta. O dėl ligos: ji nėra šio amžiaus liga. Kol žmogus egziztuoja, tol buvo ir yra noras pavergti kitą. Tai ne mūsų tautos liga. Tai visos žmonijos. Ar kada išgysim? Gal. Tikėkimės.
Ne kur dingsim, teks išgyt.
Bet yra kita medalio pusė. Tokie pasipiktinę šūksniai ir yra tas tikslas kuris buvo pasiektas dėka Paleckio. Ir šiai provokacijai pasiduoda tokie kaip atfatf.
Rašyti komentarą