2010 m. birželio 7 d., pirmadienis

Gerus politikus reikia atleisti

Tikrai taip. Būtent, gerus politikus reikia atleisti. Ir kuo greičiau tuo geriau bus ir mums ir jiems.
Mes galėsim kurti naują ir drąsią politiką, o jie išsaugos savo kailį (negaus į akį ir nebus daužomi langai).
Geras politikas yra ketvertukininkas pagal penkių balų sistemą. Kas yra ketvertukininkas? Tai toks mokinys kuris kaip ir žino dalyko esmę ir žino gerai, bet tik tiek. Jis nesistengia giliau suvokti ir jam to užtenka. Jis kažkaip tvarkosi, mokosi, zubrina.
Penketukininkas , kaip taisyklė, mokymo dalyką žino geriau nei reikia. Mokytojas tai jaučia ir rašo jam penketą. Tai čia mokykloje. O gyvenime?
Gyvenime ketvertukininkas vadovas yra tragedija. Kodėl? O todėl, kad į savo komandą jis rinks trejetukininkus. Nes jis bijos į savo komandą rinkti geresnius ir gabesnius už save. O trejetukininkas tai toks sutvėrimas kuris lyg ir kažką žino, bet tik kažką (yra girdėjęs). Trejetukininkas mokykloje gali būti geras vykdytojas jei yra atsidavęs savo sufleruotojui. Jis tiki kas jam yra sakoma (sufleruojama). Tai čia mokykloj. O gyvenime?
Gyvenime, politikoj, menedžmente trejetukininkai yra tinkami tik tuomet ir tik tuomet kai viskas vyksta gerai ir yra ramūs laikai. Pvz. Kai buvo dalinamos Europos sąjungos lėšos trejetukininkai tam tikrai tiko. Davė tik tiems kam norėjo įtikti. Arba vykdė ketvertukininkų įsakymus.
Kas yra penketukininkas? Jis yra tikras lyderis ir savo dalyko aistringas žinovas. Jei tai geras chemikas tai vaikšto apsiplikinęs ir kažką po pamokų susprogdinęs, jei tai geras fizikas tai sukonstravęs kokį nors aparatą, kuris atitinkamom tarnybom trukdo gyventi (sumaišo ryšių sistemą), o jei informatikos penketukininkas tai jau ieškomas Pentagono ir kitų pan. sistemų nes kažkur, pas kažką įsibrovė. Jei tai geras sportininkas tai būtinai vaikščios su fanarais, nudaužytais krumpliais po eilinių suorganizuotų gatvės muštynių, geriausiu atveju futbolo ar krepšinių rungtynių. Geras penketukininkas visada yra problema. Jis bet kokiais keliais sužinos viską kas jį domina; užduodamas įkyrius klausimus ir pan. Jis veikia pagal principą; belsk ir bus atidaryta.
Bet geras penketukininkas yra lyderis. Jis visiem reikalingas. Geras penketukininkas niekada nebijos bendrauti su geresniais už save. Nes jis kuria gyvenimą, o nesivelka gyvenimui iš paskos.
Užteks apie penketukininkus.
Kubiliaus politika nuo pirmųjų žingsnių aiškiai buvo žemiau trejeto lygio. Visiškas dalyko esmės nesupratimas. Jokios kūrybos, jokio numatymo į priekį, jokios aistros būti lyderiu, o tik senų, nuvalkiotų tiesų kartojimas. Akivaizdu, kad jo komandoj tipiniai trejetukininkai, kurie stengėsi įtikti savo lyderiui-ketvertukininko gyvenimo-politikos supratimui. O šiandieniai sprendimai apmokestinti mašinas ir namus yra visiškas absurdas dabartinėj situacijoj ( jei tai butų padaryta prieš tris metus tai būtų buvęs geras sprendimas, kai automobiliai ešelonais buvo vežami į Lietuvą, o statybos kilo kaip ant mielių).
Taigi, jei mes norime apsaugoti savo žmones ( tuos vargšus politikus), mes privalome juos pakeisti į naujais lyderiais jei tokių turime. Kuo aš labai ir labai abejoju.
Geras lyderis nebijos į savo komandą kviesti gabesnius už save. Priešingai jis jų ieškos, nes jam reikia didžiojo tikslo įgyvendinimui. Geras sportininkas lyderis nuo mažų dienų organizuos kiemo krepšinį, futbolą, o jei reikia ir muštynes ir kvies pas save geriausius kiemo berniukus tam, kad laimėt prieš kitą gatvę ar kiemą ar kvartalą ir t.t.
Taigi, Kubilius su savo komanda tegul eina auginti anūkų ir mokosi lyderystės pamokų stebėdamas anūkus smėlio dėžėje. Tikri lyderiai gimsta smėlio dėžeje.