2012 m. gruodžio 22 d., šeštadienis

Norint dirbti oriai reikia išmokti atleisti direktorių



 Reikia  pasakyti, kad tokių straipsnių galima prirašyti tūkstančius nes Lietuvoje šis reiškinys yra masinis.
Tiesa, Lietuvoje yra ir įmonių kurios dalinasi pelnu su savo darbuotojais. Šiose kompanijose darbuotojai gali dirbti oriai. Amerikoje toks reiškinys kai kompanija dalinasi pelnu su savo darbuotojais gan dažnas.

 Kaip ir sakiau Lietuvoje yra įmonių kurios dalinasi pelnu arba nesiekia beprotiško pelno bet kokiomis sąlygomis, bet jų mažuma. Todėl galima pražilti jų beieškant. Emigracija tikrai nėra geriausia išeitis.
Tad ką daryti?
Šiandien  gan daug kompanijų  kuriasi kurios savo veiklos principus stato-dalintis pelnu su savo darbuotojais. Didelė dalis tokių kompanijų dirba internete. Todėl įstoti į tokią kompaniją ir joje dirbti gali bet kas. Paprastai žmogus už prieinamą kainą gali įsigyti kompanijos akcijų ir sėkmingai dirbti po kelių mėnesių ar net savaičių galima pasiekti vidutinį Lietuvišką atlyginimą, o po pusės metų normalaus darbo nesunkiai pasiekiamas ir vidutinis europietiškas atlyginimas.
Kituose straipsniuose kiek plačiau papasakosiu apie tokias kompanijas.
O dabar įsivaizduokite koks gali būti dialogas tarp darbdavio ir darbuotojo  kai pastarasis gauna pajamas iš normalios kompanijos. Ką gali pasiūlyti toks darbdavys? Nieko. Tokį direktorių darbuotojas gali laisvai atleisti.

2012 m. gruodžio 20 d., ketvirtadienis

Apie pensijinius fondus, Čekuolį ir tautos valią.




Vakar viena moteris mane kvietė dirbti pensijiniame fonde. Nu negaliu aš dirbti kuo netikiu. Maža to, laikau tai didžiausia apgaule.
 Pagal  mane geriausia ir patikimiausia pensija šiandien yra alternatyvi elektra: saulės, vėjo energija.http://energijasaules.blogspot.com/
Bet aš ne apie tai. Aš apie tautos valią noriu pakalbėti.
Taigi, tauta nusprendė, kad reikia atgaivinti seną atominę elektrinę. Briuselis pasakė NE.
Šiandien tauta nusprendė, kad naujos atominės nereikia. Atrodo viskas paprasta; nereikia, vadinasi nereikia. Nu bet ne, atsiranda tam tikri veikėjai, o ir partijos, kurioms nusispjauti į tautos nuomonę.
Man kažkaip  pakilo klausimas dėl demokratijos. Kiek aš suprantu, demokratija tai kai mandagiai paklausi, bet darai savo. Tautos kaip ir atsiklausiama, bet nekreipiame dėmesio.
Bet mano galva labiausiai nuo kažkieno organizuotos atominės rėmimo akcijos nukentėjo A. Čekuolis.
Daugelio iki šiol gerbiamas Lietuvos žmogus, tapo  ženkliai mažiau gerbiamas. Kitaip sakant mūsų tautos išrinktieji padėjo ant aukuro A. Čekuolį.


2012 m. spalio 26 d., penktadienis

Tiesos paieškos



 Kad susigaudyti kokiame pasaulyje gyveni, esi priverstas ieškoti. Taip, nejučia, atsiduri kelyje. Su kuo tokį kelią galima palyginti? Ėjimas per pelkę, tiktais toks įvaizdis man atrodo labiausiai įtikinamas. 
Ėjimas per pelkę tai žengimas nuo vieno kupsto iki kito. Tiesa, kai pamatai sekantį kupstą, kai pamatai kur toliau žengti nes tai ant ko šiuo metu stovi jau grimzta.
 Taip ir su tiesa: surandi vieną tiesą, pasidžiaugi nauju atradimu, apsipranti, bet ilgainiui jauti, kad kažko trūksta. Esi priverstas ieškoti naujo kupsto, nes jauti, kad tas ant kurio stovi jau skęsta.

 Visų pirma, tiesos ieškojimas yra giliai vidinis poreikis. Niekas neverčia jos ieškoti. Išoriniam pasauliui geriau, kad neieškotum. Jam ramiau. Ieškoti tiesos verčia pats gyvenimas. Ko gero, kitaip ir būti negali.
Čia buvo teorija. Praktiškai esi priverstas pasiaiškinti kodėl gyveni. Juk gali ir negyventi. Gali nieko nedaryti, nieko neieškoti. Bet gi skęsti. Atrasta tiesa  netenkina, neatsako  į naujai iškilusius klausimus. Pastaraisiais metais mano ieškojimai yra surišti su internetu. Jame randi naujas idėjas, kurios ilgainiui pasensta ir vėl esi priverstas ieškoti. Nu ir ieškai, o kur dingsi. Gyventi tai reikia.
O pradėjau aš nuo forumų. Kai atradau forumus, pasinėriau su didžiuliu azartu. Vėliau atradau kabalą. Pasinėriau. 2008 metais atėjo krizė, kurią teko išgyventi nes netekau darbo pirmomis krizės dienomis. Dar vėliau suradau  tinklinį marketingą. Pasinėriau, giliai pasinėriau. Pamačiau pasaulį kitu kampu. Tinklinis marketingas atvedė į internetinius universitetus. Tapau, ne vieno tokio universiteto, laisvu klausytoju. Supratau, kad tokių kaip aš yra daug. Į savo gyvenimą pradėjau žiūrėti kitaip. Ieškojau kas dar žiūri kitaip. Keista, bet savo aplinkoje tokių mažuma. Jie kažkaip  susikoncentravę kitoje pasaulio pusėje: Amerikoje, Ukrainoje, Rusijoje, Izraelyje, Anglijoje, Airijoje.
 Šiandien aš stoviu ant dviejų kupstų.  Ir, rodos, tvirtai. Tinklinis marketingas, kaip praktinė veikla ir holistinis mąstymas,  kaip pasaulėžiūra.  
Tinklinis marketingas mane domina, kaip dabartinė, masinė užimtumo forma. Nes kitokio masinio užimtumo artimiausiu metu aš nematau. Tai sritis, kuri aktyviai vystosi ir atsiranda naujų, įdomių kompanijų ieškančių, kad kuo daugiau žmonių galėtų dalintis pelnu kartu su visais.
 Holistinis mąstymas, kaip mąstymo ir pasaulio pajautimo būdas padedantis nemeluoti pačiam sau.
Taigi, tai du stambūs kupstai pelkėje kurie, kiek tik aš netikrinau, neskęsta.
Nes tinklinis marketingas šiandien jau pereina į socialinį marketingą, o holistinis mąstymas savo prigimtimi yra vientisas apjungiantis save ir pasaulį kaip visumą.

2012 m. spalio 11 d., ketvirtadienis

Socialinis marketingas.



Mes jau pažįstami su tinkliniu marketingu, su MLM (daugiapakopiu tinkliniu marketingu), su partnerinėmis programomis. Bet kas yra socialinis marketingas susipažinsime artimiausiu metu: už savaitės dviejų, kai pilnai atsidarys nauja kompanija.  Kokia, nutylėsiu nes tai nėra taip svarbu.
 O svarbu yra tai, kad verslininkai ieško būdų kaip išspęsti pačią didžiausią tinklinio marketingo bėdą-didelį kadrų tekamumą.
Daugiau kaip 90 procentų bet kokios MLM kompanijos narių palieka kompanijas.
Palieka dėl suprantamų priežasčių-neperpranta šio darbo subtilybių, neturi tam gebėjimų.
 Kita vertus kompanijos žino, kad daugelis pabėgs, todėl daro sunkius marketingo planus, kad dar labiau apsunkinti naujokus.  Vyksta savotiškas žaidimas. Žaidimo tikslas kova.
 Žmonija bet kokią kovą pateisina kaip būtinybę.  Nes žmonija remiasi Darvino teorija. Ir viskas kas tik galima remiasi šia teorija, pradedant švietimo sistema, baigiant kova dėl darbo, dėl karjeros. O toliau seka, kad laimėjusieji visokiais būdais žemina pralaimėjusius, pradedant pašaipa baigiant labdara. (nesistebėkit, labdara yra viena iš pažeminimo formų).
Kova gamtoje egzistuoja, bet labai ribotai. Gyvūnai nėra tokie žiaurūs ir neteisingi savo gentainių atžvilgiu. Paprastai apsiriboja išvijimu iš savo teritorijos arba priešingai-užkariavimu. Mirtinų kovų ne tiek daug gamtoje lyginant su kova tarp žmonių.

Žmogus šiandien verčiamas kovoti ir dėl duonos kąsnio. Nors tos duonos civilizuotame pasaulyje užtenka visiems. Žmogus sukūrė techninę civilizaciją ir fizinio darbo kaip ir bet kokio darbo lieka mažiau. Reikėtų dirbti kiekvienam po 3 val. į dieną 15 val per savaitę. Bet to jokia valdžia nesiryžta daryti.
Todėl tinklinis marketingas dalinai padeda spręsti užimtumo problemą, bet ne iki galo.
Kas yra socialinis marketingas ir kokia jo reikšmė dabartinės krizės atveju. Socialinis marketingas užtikrina visiems tam tikrą minimalų atlygį. Sakysim jei  mėnesinis mokestis kainuoja 10 piniginių vienetų tai  minimaliai gauni 15, o iš čia seka, kad 10 gali apsimokėti, 5 lieka. Paprastoje MLM kompanijoje sekantį mėn vėl reikia mokėti 10 jei nori būti aktyvus.
Natūraliai iškyla klausimas: o iš kur tie pinigai gaunami jei mokama visiems. Atsakymas paprastas. Dalį pelno kompanija išdalina visiems kompanijos darbuotojams, reikalaudama atlikti tam tikrus minimalius veiksmus.
O ar tai teisinga spręskite patys.

2012 m. spalio 9 d., antradienis

Apie atominę elektrinę kitaip.



Ar pagalvojot kam mums reikalinga valdžia. Nežinot?  Leiskite man atsakyti.  Valdžia mums reikalinga tam, kad jie žinotų maksimaliai visą informaciją, bet mums nesakytų. Tiksliau jie reikalingi tam, kad mums pateiktų tik tą informacijos dalį kuri jiems reikalinga, bet tai nebūtinai turi būti tiesa.


 O pradėt reikia nuo įstojimo į ES. Kaip žinia įstojimas į ES mums kainavo atominę, bet užtai gavome alaus butelį. Primenu, kad stodami į CCCP Mes gavome pigesnį cukrų nors CCCP pačiai cukraus trūko. Sakyčiau, kad praėjus pusei amžiaus  mes  tapome pigesni.  Kam to reikėjo? Tiems kas pastatė alaus.
 Tuo tarpu atominė galėjo ramiai nugyventi savo amžių ir viskas su ja būtų tvarkoje.
Tiesa  anksčiau dirbau energetikos srityje (El tinklų dispečeris). Rašau todėl, kad  parodyčiau, kad šią sritį žinau ir išmanau.
Atominės elektrinės buvo reikalingos pramonės amžiuje kai reikėjo daug elektros energijos. Šiandien šie poreikiai  jau mažėja.  Didžioji dalis transformatorinių Lietuvoje dirba vos kelias procentais  išnaudodamos savo  pajėgumus. O tai reiškia dirba tuščiai ir nuostolingai.

O dabar apie naują elektrinę. Sakau savo nuomonę remdamasis informacija kurią žinau.
1.       Atominio kuro tinkančio atominėm elektrinėm  gamtoje yra tik kokiems 20-30 metų. Tinkamas kuras yra perdirbus atomines bombas. O iš čia seka, kad atomines elektrines gali turėti tik tos šalys kurios jo daug turi, kad ir galvučių forma.
O jei taip yra iš tikro tai dabartinė atominė reikalinga kažkam kažką plauti. Kaip ir ankstesnės uždarymui.
 Kažkas man pasakys, kad mano informacija yra neteisinga ir dar iš aukšto žiūrėdamas pasakys ....tai netiesa ir t.t.
 Ar tikrai taip? O  jei mes surinksim tikrus pasaulinio lygio specus ir padarysim akistatą. Ar  analizavom viešai šį klausimą? (Aš nežinau nes TV nežiūriu, o kitur šios diskusijos nemačiau)

2.       Čekuolis pateikė informaciją tik savo auditorijai. T.y. tik tiems žmonėms kurie neturi interneto ir nesidomi. Tokių yra dauguma. Čekuolio  argumentai  yra  nerimti.
3.       Šiandien aš esu už alternatyvią energiją: saulės, vėjo ir kitokią.
 Taigi, galima būtų daugiau  ir giliau  analizuoti atominės elektrinės situaciją, bet laiko jau nėra.   

P.S. Sekmadienį teko bendrauti su giminėmis bendrame baliuje.  O buvo ten ir tokių kurie žino apie geodezinę padėtį Visagine. O ji nėra idealiai tinkama atominei elektrinei. Bet niekas neatsižvelgia į šios srities specialistų nuomonę.  Nors tą nuomonę žino visi suinteresuoti asmenys.