2017 m. vasario 26 d., sekmadienis

MLM verslo remontas.




 Suradau du, senus savo straipsnius apie MLM kaip verslą ir nutariau atgaivinti. Bet prieš tai keletas pasvarstymų.
 Dar visai neseniai, o gal ir dabar, ant įstaigos durų kabojo skelbimai: prekybos agentai nepageidaujami...ar kažkas panašaus. Tai mūsų kolegų tinklininkų ir kitokių tiesioginio pardavimo specų darbo rezultatas....tiksliau anti rezultatas. Normalių žmonių normali reakcija į nemokšas.
O kaip elgiasi sveiko proto žmogus?
 Yra gan daug pagyvenusių žmonių kurie turėdami savo nuosavą darželį ir augindami visokius ten ridikėlius, salotėles, krapelius ir kt. produkcijos perteklių parduoda. Vartojant MLM terminologiją jie turi ir karštų kontaktų kurie nori tų ridikėlių.krapelių tai: kaimynai, draugai, giminės. Bet jei ji (bobutė) užsiaugina daugiau tokio tipo produkcijos tai jai reikia ieškoti šaltų kontaktų. Ką ji daro?
 Ji pasiruošia turgaus dienai, pasirūpina transportu (ar kas nors  su mašina, o jei ne tai su vežimėliu) nusiveža prekes iki turgaus, užsimoka už prekybos vietą (gamybinės išlaidos) ir realizuoja produkciją. Bet, atkreipiu dėmesį, kad ji nevaikšto po ofisus ir nesiūlo savo krapų. Netrukdo žmonių. Nes ji yra sveiko proto ir mąsto sveikai. Kitaip sakant ji elgiasi adekvačiai.
 Šiandien, kai dalis žmonių viena koja jau yra virtualioj erdvėj, o kiti  gyvena vien tik virtualioj erdvėj :), juos pasiekti ir ištraukti galima tik ten. :) 
 Kitaip sakant, šiandien reikia mokėti dirbti per internetą jei norima, kažką pasiekti.
Apie tai aš rašiau keli metai atgal.

MLM verslo remontas (I dalis) 

 

MLM remontas (II dalis). Kaip dirbti? Gyvai ar internetu? 

 


 

2017 m. vasario 25 d., šeštadienis

Holistinis požiūris į verslą.

Prieš kelis metus rašytas mano straipsnis. Sakyčiau,  aktualumo neprarado.

Kodėl vieniems sekasi sukurti verslą, o ir ne tik verslą, bet ir kitas gyvenimo sritis, o kitiems ne. Kodėl išlošęs milijoną vienas jį praleidžia per nepilnus metus ir pasilieka dar blogesnėje padėtyje nei buvo, o kitas sugeba sukurti klestintį verslą ir t.t. Kodėl didesnė dalis verslininkų sužlunga jau pirmais metais, o kiti per artimiausius penkis metus? Kodėl didesnė dalis TM užsiimantys meta šį verslą?... Tęsinys čia...

2017 m. vasario 23 d., ketvirtadienis

MLM yra verslas

Pastaruoju metu bandau analizuoti tinklinio marketingo  stovį Lietuvoje. Peržiūriu ką veikia seni mano kolegos, bandau susigaudyti kokios kompanijos populiarios daugiau, kurios mažiau. Randu naujų neigiamų straipsnių apie MLM, teigiamų, pompastiškų. Dalis, buvusių aktyvių MLM dalyvių pasitraukė iš šios srities. Iškyla nauji lyderiai.
 Šiek tiek liūdna, kad Lietuvoje beveik nevystomas MLM-2.
Kas nežino kas tai? MLM-2 tai paprasta elektroninė komercija pritaikyta tinkliniam marketingui. Ji kažkiek skiriasi nuo paprastos elektroninės komercijos, kai prekės ar paslaugos realizuojamos per internetą. Skirtumas labai ir labai nežymus. O nauda yra didžiulė nes padeda atrinkti tik tuos klientus kurie susidomėjo, atmesdama visus likusius. Tam nereikia didelio kompiuterinio raštingumo, užtenka paprastų žinių nes yra programos, yra mokymai youtube. Yra Lietuvoje žmonių kurie gerai šią sritį išmano, bet jie,  kaip taisyklė,  dirba angliškose arba rusiškose rinkose. Su lietuvaičiais neprasideda. Yra kaip yra.
 KOKIA PATI DIDŽIAUSIA TINKLINIO MARKETINGO AR MLM BĖDA?
Pompastika ir neprofesionalumas. Daugelį tai atstumia.
Pompastika kyla iš neprofesionalumo. Nes profesionalas žino, kad tinklinis marketingas,  MLM yra toks pat verslas kaip ir visi kiti. Tai verslas kuris turi savo nišą kuri gali didėti, ar mažėti, bet ji yra. Tinklinio marketingo, tiesioginių pardavimų rinka didėja. Sausa statistika rodo šios industrijos kilimą.
 Aš prisimenu savo mokytojo Antono auksinius žodžius: TINKLINIS MARKETINGAS, MLM, TIESIOGINIAI PARDAVIMAI YRA TOKS PAT VERSLAS KAIP IR VISI KITI VERSLAI. TAŠKAS. Nėra ko nei pridėti nei atimti.
 Taigi, kadangi tai toks pat verslas kaip ir visi kiti tai tam reikia žinių, gebėjimų ir kūrybos. Kai įgyjamos žinios bei gebėjimai, gimsta kūryba.
 O kai kas nors gimsta žmogus išgyvena šventę...tyliai išgyvena.

2017 m. sausio 11 d., trečiadienis

MLM lyderiai, pasikalbėkime. (Kodėl aš sugrįžau į tinklinį marketingą?)





Tikroji verslo sėkmė ateina tik pas tuos verslininkus kurie teikia žmonėms džiaugsmą. MLM ne išimtis.
 Tokios kompanijos kaip Amway iškilimas buvo galima todėl, kad ji teikė džiaugsmą to meto Amerikos namų šeimininkėms.
Įsivaizduokime kaip tvarkė namų ūkį šešto dešimtmečio Amerikos (o iš tikro ne tik Amerikos) namų šeimininkės kurios aistringai palaikė švarą ir tvarką namuose: indus plaudavo ir šveisdavo su soda, karštu vandeniu ir t.t Ir staiga į namus pasibeldžia koks nors jaunas vyrukas ir pasiūlo kaip plauti indus dešimt kartų efektyviau, o kai pasako, kad supažindindama kaimynes su tokiais produktais gali ir užsidirbti, prisidėti prie šeimos biudžeto taupymo, džiaugsmo tikrai buvo.
 Reikia sutikti, kad Amway savo laiku padarė revoliuciją tiek savo produktu, tiek verslo forma.
 Šiandien Amway  tikrai nėra tokia aktuali kaip tuomet, nes situacija jau kita ir rinka šioje vietoje yra užpildyta.
  Bet šiandien Europoje atsirado kompanija kuri mano galva tikrai  sugebės suteikti džiaugsmo ne produktu, ne verslo forma, bet paslauga.
 Produktas-automobilis
Verslo forma-tinklinis marketingas
Paslauga-važiavimas, bet be jokių rūpesčių.
Bandymų automobiliais prekiauti  tinklinio marketingo būdu būta ir ne vieną kartą, bet nesėkmingai.
Kompanijos koncepsija tokia: Klientas sumoka apie 5% automobilio vertės, kompanija nuperka automobilį ir išnuomoja dviems metams su visais įmanomais draudimais, technine priežiūra, sezoninių padangų kompleksu.  Po dviejų metų išsirenki naują automobilį, sumoki kelių procentų įmoką ir vėl važiuoju nauju. Ir taip kas du metai vėl keiti automobilį ir vėl.  Jokių rūpesčių, jokio  galvos skausmo. Kitaip sakant  kompanija mums suteikia važiavimo paslaugą.
Marketingo planas labai panašus į Global Intergold tik vietoj aukso automobilis.
Kitas svarbus momentas yra tai, kad atėjęs ir apsimokėjęs narys laike dviejų metų būtinai gaus automobilį net jei jis nieko nekvies. Čia labai svarbus momentas  tinkliniame  marketinge. O mums tinklininkams  labai svarbu kaip tai yra įmanoma.
 Jokių paslapčių čia nėra. Kai kompanijos narys gauna automobilį jis ir vėl statomas į eilę ir pildo matricas. Kitaip sakant čia yra besisukanti matrica.
 Tokiu būdu mes pereinam į naują lygmenį ir  automobilis, kuris šiandien daugumai atima nemažą dalį biudžeto ir rūpesčių tampa paprasta važiavimo paslauga. 
 Kompanija išsprendžia daug problemų. Visų pirma ji suaktyvina automobilių realizavimo rinką. Praeitais  metais realizavo apie 500 automobilių tai šių metų pirmam ketvirčiui jau užsakyta pas gamintojus yra apie 2000. Kyla geometrine progresija.
 Ir dar. Serijinio naujo automobilio išvaryto už parduotuvės vartų kaina krenta 70 ir daugiau procentų. Taigi,  klausimas,  ar tikrai apsimoka pirkti naują automobilį? Ar naudinga pirkti naują automobilį? O kompanija kartu su gamintojais dviejų metų  automobilius realizuos už dvigubai mažesnę kainą.
  Reziume:
EVOLIUCIJA AUTOMOBILIŲ RINKOJE:
1. Automobilių gamintojai nori kuo daugiau realizuoti
2. Pardavėjai nori kuo daugiau pelningai parduoti
3. Pirkėjai nori kuo pigiau įsigyti automobilį
_________________________________________

Lygtis su trimis nežinomaisiais. Kaip ją išspręsti?
Kompanija Dexcar šiandien vienintelė išsprendė šią lygtį.
Pasirinkusi ilgalaikės nuomos (dvejiems metams) variantą, ji sėkmingai patenkina visų trijų rinkos dalyvių lūkesčius. Pati užsiimdama vidurinę (pardavimų) grandį.
Aš neabejoju, kad šią kompaniją lydės sėkmė.
Plačiau apie tai Facebook


P.S.  užmiršau atsakyti į klausimą kurį iškėliau: kodėl grįžau? Sutikite, kad idėja tikrai verta to, kad sugrįžti. :)
Žemiau lentelė pagal  automobilių klases atitinkamos nuomos kainos. Galioja iki 2017.02.01

2017 m. sausio 9 d., pirmadienis

Vieną žiemos vakarą Klaipėdoje.





Aš  jau senokai negirdėjau eilinio Einikio ir jo žmonos konflikto spaudoje. Gal  nutilo. Nors nebūtinai. Ko gero tyliai sau mušasi.
 kai tik aš išgirstu apie Einikio eilinį ekscesą prisimenu labai seną savo nuotykį Klaipėdoje.
 Vėlų žiemos vakarą einu namo. Vieta: Baltijos prospektas. Ėjau nuo Taikos prospekto link Šilutės plento. Klaipėdiečiai žino tą erdvų tarpą. Buvo daug sniego, bet jis tvarkingai sukastas. Atrodo, kad eini tuneliu kai iš abiejų pusių sniego kalnai.
 Taigi, einu aš sau namo ir žiūriu tolumoje vyras moterį spardo. Spardo ir tiek. Aš artėju. Prieinu ir sustoju nes skersai mano kelio guli moteris, o už kelių merų stovi vyras.
Ką man daryt? Scena priklausė man, nes tiek gulinti moteris, tiek jos vyras žiūrėjo įdėmiai į mane ir laukė. Pauzė negalėjo tęstis ilgai.
O man išsprūdo: - tai ko čia guli? -klausiu.
 O pats galvoju:- durniau paklausti negalėjai.
 Bet, pasirodo aš pataikiau.
 -Noriu ir guliu, ir ji pradėjo nerangiai keltis. Aš supratau, kad ši besikelianti moteris yra girta.
 -Taip, bet jūs esat girta, -teigiu aš.
 - Taip, taip ji girta,- o čia jos vyro balsas nuskambėjo.
- O ko  tu ją spardai?- čia jau iš manęs išsprūdo.
- Ką, aš   s p a r d a u! Jeigu  aš spardau važiuojam pas Butkų.
-Važiuojam, - atkertu aš.
-Imam taksi važiuojam pas Butkų
Imam taksi, važiuojam pas Butkų, - atsakau aš.
 Jaučiu pareigą supažindinti tiek dabartinius klaipėdiečius tiek skaitytojus: o kas tas Butkus? O Butkus  buvo tuo metu  vyriausias Klaipėdos milicininkas, pulkininkas, jei  gerai prisimenu.  Taigi, aš užsiroviau ne ant kokio ten eilinio valdininkėlio, o tokio kuris patį Butkų pažįsta. Jis gi nesiūlė man  eiti į eilinį milicijos poskyrį, o tiesiai pas vyriausią vadą.
 Mes kapojomės toliau. jis man pradėjo aiškinti, kad pas Butkų aš turėsiu ištirpti, nes nieko neįrodysiu. O aš jam: 1. aš negirtas, 2. žmonos nespardau. 3. O buvo dar ir trečia, ko aš nesakiau šitai porai.
Bet skaitytojui pasakysiu. Aš buvau Klaipėdos miesto tarybos deputatas ir pas mane kišenėje buvo deputato mandatas (nu tokia raudona knygelė). Taigi, aš buvau asmuo neliečiamas. O ir Butkų žinojau nes per sesijas susitikdavom. Taigi, buvau nepėsčias.
 Žodinę dvikovą aš lenkiau į savo pusę ir moteris tai labai greitai suprato ar pajuto nors ir buvo girta. Ji man nejučia įkišo savo pirštines, kad palaikyčiau kol ji sniegą valysis nuo savo kailinių. O jis tuo metu čiupo savo kuprinę ir meškeres ir numovė Šilutės plento link. Taigi, jie buvo iš stintų  žvejybos ir atitinkamai apsirengę. Na o aš buvau tvarkingai apsirengęs  su itališka dublionke (deficitas, jei ką ir kainavo apie 200 rublių), greičiausiai dar ir su kaklaraiščiu ir t.t. Taigi, atrodžiau rimtai ir prie deficitų.
 Taigi, kaip supratot jis mane paliko su savo  moterimi, o pats nuėjo į priekį.
O ji tuo metu dėstė man savo gyvenimo filosofiją. Čia, sakyčiau pati įdomiausia, viso pasakojimo,  vieta.
 -Suprantat, mes esam vyras ir žmona, tarp mūsų didelis metų skirtumas (jam buvo gal apie 50, žilstelėjęs gražuolis, o jai gal netoli trisdešimties) ir mes mušamės iš meilės, kad nebūtų nuobodu. O ką veikti vakare dviese, televizorių žiūrėti? -Klausė ji manęs.
Aš jau neprisimenu ką jai atsakiau, bet man reikėjo pasukti (maždaug prie 18 vidurinės) ir aš nuėjau į šoną.
 Paėjęs gal kokius šimtą metrų girdžiu:
_Janut, Janut...
Vyras, matyt prisiminė, kad paliko savo žmoną su svetimu vyru ir bėgo atsiimti.
Pribėgo ir pliaukš per veidą, vieną kitą kartą...
-ak tu su joberiu vaikštai...su joberiu...
Man širdis neatlaikė ir aš apsisukau ginti moters. Jis, pamatęs, kad aš grįžtu, pakėlė moterį (nes buvo pargriuvusi) ir puolė valyti  sniegą nuo jos kailinių.
 Bet moteris taigi, kad nepėsčia. Pamačius savo gynėją, pliaukš vyrui per veidą, vieną kitą kartą...
Kas man beliko? Apsisukti ir eiti savo keliais.
 Kiek paėjęs atsisukai ir matau tokį vaizdelį. Taip sakant ratas užsidaro.
Vėl guli moteris, vyras ją spardo ir klausia:
 -Ar myli mane, ar myli mane, ar myli mane....???


2015 m. balandžio 19 d., sekmadienis

Taškas širdy (3) Išdavikas ir didvyris.

Tuo metu aš domėjausi filosofija, ypač egzistencine, teatru, dramaturgija ir kitais dalykais. Kitaip sakant, sirgau tuo metu, madingomis ligomis.
 Egzistencinė filosofija analizuodavo žmogų įstatydama jį į kritines, ribines situacijas.
 Noras žudytis atsiranda tuomet kai tarp individo ir visuomenės yra tam tikras konfliktas arba išsiderinimas. Taip iškilo klausimas išanalizuoti kitus kritinius atvejus tarp individo ir jo aplinkos, o tiksliau visuomenės.
 Ir vienas iš tokių kritinių atvejų kai aiškiai atsispindi visuomenės ir individo santykis yra tuomet kai individas atsiduria situacijoje kurioje yra verčiamas išduoti savo tėvynę.

                                               Išdavikas ir didvyris

Įsivaizduokime karą. Priešas pagauna "liežuvį" iš kurio reikalauja išduoti savo tėvynę. Tėvynė tai  šio žmogaus tėvai, broliai, seserys, draugai, giminaičiai, bendraklasiai, bendradarbiai ir t.t. Kitaip sakant visi tie žmonės kuriuos jis yra sutikęs savo gyvenime, kurie sudarė jo aplinką, jo sociumą.
 Sąlygos tokios: jei išduodi, pats lieki gyvas, bet žūsta visi artimieji, kaip ir sakiau, tėvynė.
 Jei neišduodi, pats netenki gyvybės, bet tėvynė išlieka.
 Situacija kaip matot sudėtinga, arba-arba.
  Parinksime du herojus. Tegul vienas iš jų bus mylimas tėvų, senelių, brolių seserų, gražiai auklėtas, jame atskleisti potencialūs jo gebėjimai. jis yra gerbiamas ir vertinamas savo tėvynainių. Pavadinsiu jį teigiamu herojumi.
 O antras tegul bus iš asocialios šeimos kurio niekas nemyli, yra apleistas. Jis apleistas iki tokio lygmens, kad  negali niekaip sugyventi su  bendraamžiais, klasiokais, bendradarbiais. Kitaip sakant jis yra asocialus, tai yra atmestas pačios visuomenės  a priori.
O dabar bandykime įsivaizduoti kokius išgyvenimus patirs vienas ir kitas herojai. Bandykime įsivaizduoti kaip jie jausis, ką išgyvens ir kaip jų  išgyvenimai pasireikš poelgiuose.
 Taip vadinamas, teigiamas herojus susidurs su vidine problema kuri pasireikš: jam bus skaudu suvokti, kad  jo artimieji, kurie jį mylėjo ir viską darė, kad jis pataptų žmogumi turės žūti ar kaip nors kitaip kentėti.
Arba. Sakysim, kad jis bus kankinamas ir neatlaikęs išduos. Tuomet jis išgyvens kaltės jausmą, kuris gali būti nepakeliamas. Ir šio jausmo stiprumas bus tiesiogiai proporcingas tam gerumui kurį jis patyrė iš artimųjų. Tai yra iš tėvynės. Suvokęs tai jis gali turėti pakankamai jėgų atlaikyti baisiausius kankinimus.
 O ką išgyvens neigiamas herojus? O lygiai tą patį ką išgyvena bet koks gyvūnas. Gelbės savo kailį. Gelbės savo kailį ir darys  tai ko iš jo tuo metu reikalaujama. Ir jis bus teisus. Visiškai teisus. Nes žmogiško faktoriaus pas jį nėra. Nu nėra ir tiek. Nes žmogišką faktorių suteikia  jo visuomenė, aplinka, sociumas.
Sakysim švelnesnė išdavimo forma kai perbėga mokslininkai, specialistai iš šalies į šalį ar į kitą firmą nes jiems paprastai pasiūlo aukštesnį įvertinimą ar socialinį statusą nei jie turi  toje ar anoje visuomenėje.


Štai tokie mano samprotavimai buvo maždaug 30 metų atgal. Šiandien aš mąstai jau kiek kitaip. Ko gero giliau ir plačiau. Šiandien galiu pasakyti tik tai, kad tuo metu išgyventas kaltės jausmas manyje pagimdė žmogų. Nes tik kaltės ir gėdos išgyvenimai gimdo žmogų. Koks ten tas žmogus, toks... bet užuomazgos tikrai jau gimsta, o tai vadinama, kad gimė taškas širdy.

Pratęsimas bus, bet šias tris dalis jau galiu pateikti į viešumą.

2015 m. balandžio 10 d., penktadienis

Taškas širdy (2)

O buvo taip.
Jau keli metai gyvenau kitame mieste. Su gimtojo miesto jaunystės draugais, buvusiais bendrakursiais kartais susiskambindavau. Kartą tokio, eilinio pokalbio metu draugas anapus ragelio paklausia: ar žinai, kad Antanas nusižudė!!!!
 Kaip, kodėl.... Po kiek laiko padėjome ragelius.
Nejučia, kažkur laike pusvalandžio, manyje atsirado kaltės jausmas.
Kaip, kodėl, kuo aš čia dėtas?
 Tiesioginės kaltės, aišku, kad nebuvo, nes aš jau trys metai gyvenau kitame mieste, o ir paskutinius dvejus metus gyvenant gimtame mieste mes buvome tik pažįstami praeiviai.
Bet kaltės jausmas diktavo savo logiką ir nieko neklausė.O ta logika buvo žiauri ir negailestinga.
Vėliau sužinojau, kad jis nusižudė užlipdamas ant 110/10 kv transformatoriaus. Tokiu būdu atjungė nuo elektros dalį miesto, ligoninę. O jei buvo atliekama operacija?
Tuo metu CCCP vyko "perestroika". Šaliai vadovavo Gorbačiovas. Jautėsi atšilimas. Tarptautinėje politinėje arenoje vyko kalbos apie nusiginklavimą, požeminių atominių bandymų uždraudimą. Vyko Afganistano karas ir rodos, prasidėjo teroristiniai išpuoliai, sprogdinosi savižudžiai.Toks buvo  to meto sociumo fonas.
 Kaltės jausmas manyje gimdė sekančias mintis.
O juk jis galėjo ne tik nusižudyti vienas, bet kartu nužudyti ir kitus: pasukdamas vairą į kairę priešais važiuojančią mašiną, susisprogdinti žmonių minioje, paspausti atominio ginklo mygtuką ir t.t.
Suprantama, kad techninių priemonių šiais laikais yra begalės, bet ne tai svarbiausia.
Svarbiausia, kad mano išgyventas kaltės jausmas jam suteikia tokią teisę. Čia buvo pirma. O antra yra tai, kad žmonija, žmogus savo techniniais laimėjimais suteikia teisę vienam žmogui paskelbti karą prieš visą žmoniją. Nes teoriškai vienas žmogus paspausdamas atominio ginklo mygtuką gali pražudyti visą žmoniją.
 Gerai, sakysim, kad tokios mano mintys yra kažkiek šizofreniškos. Su atominiu gunklu bent kol kas tikrai tokių dalykų nebus, bet lokalūs savižudžių išpuoliai yra tikrai galimi ir niekas nėra nuo jų apsaugotas.
Pagaliau kalba eina ne apie technines galimybes pražudyti save ir aplinkinius, bet apie patį norą tai padaryti. Noras, štai kas svarbu.
 Mano mintys rutuliojosi savaime, bet apsistodamos tik ties žmogaus ir visuomenės santykiais. Man iškilo toks klausimas; prie kokių aplinkybių atskiras individas gali norėti pražudyti aplinkinius, ir priešingai, prie kokių aplinkybių atsiranda noras gelbėti aplinkinius netgi paaukojant savo gyvybę.
 todėl sekanti tema vadinsis "Išdavikas ir didvyris".