2014 m. sausio 28 d., antradienis

Kaip atrodo pasitikėjimo ekonomika iš vidaus?

                                 Tradicinė  ekonomika ir smulkus verslas

Sakysim keli  gabūs vyrai remontuojantys garažuose automobilius nutarė pasistatyti autoservisą ir dirbti po vienu stogu. Susėdo, pasiskaičiavo, kad turimų lėšų jiems neužteks. Ką daryti?
 Variantų, žinoma yra: ieškoti investuotojo, užstatyti  esamą turtą ir gauti kreditą iš bankų, skolintis pas  gimines ar draugus ir pan.  Beveik visi kreditoriai reikalaus papildomų procentų (išskyrus draugus ar gimines), o investuotojas  reikalaus savo dalies šiame versle.  90 procentų tokių verslų žlunga laike 5 metų.


                              Pasitikėjimo  ekonomika ir smulkus verslas


Taigi, susėdo vyrai, pasiskaičiavo, kad lėšų neužteks ir nutarė kreiptis pas klientus, kad šie padėtų pasistatyti autoservisą. Klientai sutinka, prisideda ir gauna savo dalį nuo šio verslo.
Tai koks skirtumas tarp tradicinės ekonomikos ir pasitikėjimo, paklausite jūs. Dalintis vis tiek reikia.
 O skirtumas tas, kad autoserviso įkūrėjai dalyvauja ir klientų versluose ir gauna savo dalį nuo jų verslų taip pat, o  visi jie dalyvauja  bendrame klube.

 Va taip, truputį paslaptingai aš kalbu apie pasitikėjimo ekonomiką.

2014 m. sausio 19 d., sekmadienis

Ar iš pūvančios ekonomikos išaugs nauja?

Kai sėkla subręsta ji nukrenta, pakliūva į žemę ir sudygsta naujai.
Ar aš viską teisingai parašiau?  Nukrenta į žemę ir  sudygsta? Ne, neteisingai.
 Praleidau labai svarbų momentą. Prieš sudygdama sėkla supūva.
Paprastai puvimo proceso mes nematome, nes jis  vyksta po žeme. Mes matome tik jauną gyvybingą gražų, bet silpną daigą, o  visos daigo gimimo  virtuvės, tai yra, puvimo nematome.
 Tiesa tarp puvimo ir nauja gimimo yra reikšmingas skirtumas. Vienu atveju jei jau pradeda pūti tai ir supūva, o kitu gimsta naujas daigas. Gimimui yra  viena labai svarbi sąlyga ŠVIESA.
Mano išmanymas apie biologiją tuo ir baigiasi, o vat  visuomeniniai  puvimo procesai matosi kuo puikiausiai.
Šiandien pūva beveik viskas: ekonomika,  bankų sistema su savo pinigais,  sveikatos sistema, švietimas, nu  beveik visos žmogaus visuomeninio gyvenimo sritys pūva. Dar nesudygusi Lietuvoje pūva ir demokratija.
 Taigi, puvimas gali peraugti į naujo gimimą su sąlyga jei  yra ŠVIESA.
Ar iš dabartinės pūvančios ekonomikos išaugs nauji daigai? Kitaip sakant ar ekonomika turi šviesą?
Gal šiuo klausimu ir baigsiu šį postą nes šviesą  pamatyti  tarp tiek daug šiukšlių oi kaip nelengva.

2014 m. sausio 11 d., šeštadienis

Pasitikėjimo krizės ekonomikoje sprendimas

file32380877_f44c34bf1107283ed4
Per visą istoriją žmonija niekada negyveno tokios glaudžios globalizacijos eroje, kaip kad mes dabar… Niekada vienos šalies ekonomika nebuvo taip stipriai priklausoma nuo kitų šalių ekonomikos, ir niekada žmonių likimas taip stipriai nepriklausė nuo kitų šalių žmonių likimų. Dabartinė krizė palietė visus ir visur.
Pagrįstai žurnalistas Tomas Friedmanas įpusėjus krizei teigė, kad „laikas iš naujo sukurti Ameriką“. Įstatymai, nustatantys santykius tarp asmenų visuomenėje, dramatiškai pasikeitė, vadinasi, ekonomika, kuri atspindi šiuos tarpusavio ryšius, turi sekti paskui.
Tai negali įvykti taikant apribojimus ir taisykles, nes akivaizdu, kad mūsų noras turėti tik auga. Taigi netgi labai panorėję mes niekada negalėsime pasukti laiko atgal. Kadangi mes vystomės, tai nuolat išrandame vis naujų būdų sistemos pulsui palaikyti. Ekonominė sistema turi tikti visuomenei.
Iki šiol mes išvystėme ir tebepalaikome egoistinę sistemą, kurioje kievienas uždirba pagal savo jėgas ir gebėjimus, priklausomai nuo turimos žaliavos kiekio, karinės ar politinės jėgos, apgaule ar apsukrumu ir taip toliau. Užuot švaistę mokesčių mokėtojų pinigus, stengęsi pakeisti negrįžtamą padėtį, turime iš esmės pakeisti savo požiūrį į ekonomiką bei verslą.
Sprendimo pradžia ten, nuo ko prasidėjo krizė, – prarastas pasitikėjimas žmonių tarpusavio santykiuose. Aišku yra tai, kad mes nebepasitikime vieni kitais: žmonės nepasitiki bankais, bankai nepasitiki mokesčių kompanijomis, kurios nepasitiki kompanijos akcininkais, kurie nepasitiki finansiniais patarėjais, kurie visiškai nepasitiki prekybininkais, o šie nė per plauką – vyriausybėmis, kurios nepasitiki niekuo. Uždaras ratas.
Nepaisant nepasitikėjimo, matome, kad vis tiek esame priklausomi vieni nuo kitų. Ir kuo geriau tai suprasime, tuo mažiau norėsime išnaudoti vieni kitus. Daug žmonių tai jau suprato; dabar mums reikia šį supratimą paversti veiksmu:
1)     Atkurti pasitikėjimą:
Siūlydamos pagalbą „sergančiai“ ekonomikai, šalys turi paaiškinti savo piliečiams, kad visi kartu jau gyvename naujame pasaulyje. Vadinasi, pirmasis išsigelbėjimo plano žingsnis yra paaiškinti žmonėms ir padėti jiems pajusti, kaip tampriai susiję tarpusavyje esame. Kai žmonės supras, kad jų asmeninė gerovė priklauso nuo jų ryšio su kitais, jie taps natūraliais reguliuotojais, kurių taip ieško politikai.
Kai pakankamai stipri viešoji nuomonė iškels bendradarbiavimo vertybes, ji paveiks net ir tuos, kurie toliau nori gyventi pagal senas egocentriškas taisykles. Šį principą gerai iliustruoja faktas, jog praėjus savaitei po to, kai visiems tapo žinoma, kad AIG, gavusi šimtų milijonų paramą, išdalino „riebias“ premijas savo vadovams, dauguma vadovų jas grąžino. Jie negalėjo atlaikyti kylančios viešosios kritikos. Vadinasi, mūsų egoistinio požiūrio prigimties žalingumo įsisąmoninimas natūraliai leis mums panorėti apriboti savo egocentriškus požiūrius, o tai pagreitins nekrizinės eros pradžią.
2)    Naujas požiūris į vartojimą:
 Vartotojiškoji ekonomika verčia mus norėti visiškai nereikalingų produktų, kuriuos panaudotume tik socialinei padėčiai pagerinti. Informacijos apie naujo pasaulio taisykles sklaida padės mums suprasti, kurios vertybės turi dominuoti mūsų visuomenėje. Taip mes galėsime sukurti geriau subalansuotą gyvenimo būdą.
Tuomet parduotuvių lentynose pasiliks tik iš tikrųjų reikalingi produktai, o produktų reklamavimas tik tam, kad įsigytume dar vieną perteklinę prekę, bus pasmerktas.
Šis būtinas vertybių pakeitimas išlaisvins daug resursų ir laiko, leis mums investuoti į šiuo metu apleistas mūsų gyvenimo sritis, tokias kaip draugai ir šeima. Taip žymiai pagerintume bendrąją savo gyvenimo kokybę.
3) Socialinis kapitalizmas
2011 m. sausio-vasario leidinyje „Harvardo verslo apžvalgos“ prof. Michael Porter ir Mark Kramer paskelbė revoliucinę sąvoką. Tradicinis kapitalizmas – jau istorija, rašo jie. Dabar atėjo laikas „naujai kapitalizmo koncepcijai“, kuri perkels „socialinę atsakomybę iš periferijos į kompanijų mąstysenos branduolį“.
Įmonės vis dėlto turės stengtis padidinti pelną ir kurti ekonominę vertę, bet ne savo akcininkams ir savininkams, o daugiau visuomenės naudai, „kreipdamos dėmesį į jos poreikius ir iššūkius“. Verslas turi persiorientuoti ir susieti savo sėkmę su socialiniu progresu, „kitaip, M. Porter ir M. Kramer nuomone, verslas niekada neišvengs žiauraus ciklo, į kurio spąstus esame įvilioti šiandien, ir situacija tik blogės.“
Iš tikrųjų! Daug tiesos M. Porter ir M. Kramer žodžiuose. Šiandien įmonė, į rinką išleisdama naują produktą, nori praplėsti savo rinkos ribas arba, sakant paprasčiau, „pavogti“ klientus iš kitų įmonių. Bet juk tai tiksliai tas metodas, dėl kurio prasidėjo finansinė krizė! Užuot bandžiusios pasipelnyti kitų sąskaita, įmonės turi konkuruoti siekdamos būti kuo naudingesnės visai visuomenei.
Pasirašydamas sutartį įmonės savininkas turi apgalvoti: „Ar visi uždirbs iš šios sutarties, kurią dabar pasirašau?“ Jei sutartis iš tikrųjų bus naudinga visiems, tai visi, kartu ir įmonės savininkas, uždirbs iš jos. Galų gale dabartiniame pasaulyje mes visi tarpusavyje susiję, ir kiekvienas individualus veiksmas turi įtakos mums visiems.
4)    Nauja verslo rūšis:
Atėjo laikas iš naujo apibrėžti verslo ir finansinį pasisekimą. Sėkminga įmonė turi būti tokia, kuri parduoda produktus klientams, moka padorų mokestį savo darbuotojams (įskaitant pensiją, draudimą, atostoginius), ir remiasi harmoningo veikimo principu. Harmoningo veikimo principas reiškia, kad verslo pelnas padengia visas jo investicijas ir išlaidas, bet nesukuria viršpelnio.
Tokiu atveju… tokių kompanijų savininkai gali sau leisti sumažinti savo produktų kainas, kad jie būtų įperkami daugeliui žmonių. Jei kažkokia pelno dalis dar lieka, ji gali būti paaukota visuotinės gerovės fondui.
Būkite tikri, mes nekalbame apie susilaikymą ar griežtumą. Kaip tik priešingai: jeigu visi verslo dalyviai keis savo mąstyseną ir pradės galvoti ne apie maksimalų pelną sau, nepriklausomai nuo pasekmių, o apie tokį uždarbį, kuris leistų padoriai gyventi, mes pamatysime, kad gamta turi žymiai daugiau išteklių, nei mes galime panaudoti, ir visi kartu klestėsime.
 Šaltinis:  http://www.mintis.info/pasitikejimo-krizes-ekonomikoje-sprendimas/

Aš palieku tinklinį marketingą (MLM) ir kuriu PASITIKĖJIMO EKONOMIKĄ.

Po Global One  aferos, kurioje teko pačiam dalyvauti, aš labai rimtai susimąsčiau apie tinklinio marketingo perspektyvas ir  savo asmeninį dalyvavimą šioje industrijoje.
 O sudalyvavimas kompanijoje FM galutinai mane, kaip tinklininką, pribaigė.
 Primenu, kad Global One yra, taip vadinama, internetinė MLM kompanija, o FM tradicinė, klasikinė.
Iš savo patirties galiu pasakyti, kad beveik visos  internetinės  MLM kompanijos yra"katė maiše". Niekas negali žinoti ar jos yra rimtos ir ar rytoj neužsidarys arba sustos, taip kaip tai atsitiko su Banners Broker.
Tradicinės MLM kompanijos kaip, kad yra FM, kaip ir patikimesnės, bet...
FM man parodė kokia yra stipri konkurencija tarp lygiagrečių linijų. O ši konkurencija netgi žiauri.
Ir tuomet aš sau pasakiau STOP. Tai nėra normalu. Tai negali būti normalu. Tai netgi gyvuliška.
Primenu, kad aš į tinklinį marketingą atėjau tikėdamasis, kad ši industrija didina užimtumą. Deja, net oficiali  statistika kalba visai ką kitką.
Iš šios lentelės matyti, kad į MLM atėjo  dešimt kartų daugiau žmonių,  o bendra apyvarta padidėjo tik du kartus per pastaruosius  dvidešimt metų. Uždarbis MLM kompanijose smarkai nukrito lyginant su ankstesniais laikais.

Tinklinio marketingo industrija  smarkiai serga. Ši mintis ne mano. Šią mintį aš išgirdau iš Global One kompanijos prezidento, kuris bandė dėka marketingo plano kažką keisti. Bet...
Pasakyti, kad tinklinio marketingo industrija nieko nedavė, negaliu.
 Aš kažkada šiame bloge rašiau, kad tinklinis marketingas yra tarpinė grandis tarp dabartinės ir ateities ekonomikos. Ir tai tikrai yra būtent taip. Nes, būtent, pasitikėjimo ekonomika gimė iš tinklinio marketingo.
Tai normalus reiškinys. Naujos bulvės išauga tik  supuvus senajai, naujas daigas išauga tik supuvus sėklai.
Tai gamtos dėsnis.
                                       

                                               PASITIKĖJIMO EKONOMIKA

Pabandysiu keliais žodžiais apibūdinti pasitikėjimo ekonomiką.
Bendra su tinkliniu marketingu yra tai, kad žmonės  į šią industriją kviečiami, taip vadinamu, tinkliniu būdu. Tai nieko naujo. Tinkliniu būdu  žmonės kviečiami į visokias partijas, klubus ir  visokias kitokias organizacijas, kad ir į tas pačias religines bendruomenes.  Pakviesti gali tik tas, kuris jau yra šioje organizacijose.  Paprastai kviečiami žmonės kurie prijaučia vienai  ar kitai šios  organizacijos krypčiai. idėjai, minčiai.
 Ekonominėje bendruomenėje su nauju nariu yra  dalijamasi. Pavyzdžiui. Sakysim į kaimo bendruomenę priimamas naujas narys. Jis nieko neturi. Bet jei jis priimamas tai pamaitinamas, suteikiama šiluma, o jei reikia ir aprengiamas ir t.t.
 Ekonominėje bendruomenėje veikia sinergetinis dėsnis, bet nėra jokios konkurencijos. Sakysim  tinkliniame marketinge  pakviesti pačio du žmonės automatiškai tampa konkurentais. (lygiagrečios linijos). Tuo tarpu normalioje bendruomenėje bendrai dirbdami  nauji žmonės tik sustipriną šią organizaciją.


                         Objektyvios priežastys pereiti prie pasitikėjimo ekonomikos.

 Pagrindinė priežastis yra daiktais perpildytas pasaulis. Kai daiktų trūko konkurencija buvo tikslinga. Kas padarys daugiau, greičiau ir užpildys rinką tas laimės. Kai daiktų-prekių daugiau negu reikia, konkurencija  baigiasi. Aš, kaip klientas, nematau jokio skirtumo tarp Mersedeso ir Opelio. O tie kas tą skirtumą mato įsigis tai kas labiau patinka. O kai nebuvo nei Mersedeso nei Opelio tai buvo gerai bet kas.
 Taigi, daiktai  šiandien jau nėra tokie svarbūs. Šiandien svarbiausia yra gyventi pasitikint aplinkiniais ir būti užtikrintu dėl rytojaus. Šiandieninė ekonomika tokio gyvenimo neužtikrina. Bet pasaulyje yra žmonių kurie mąsto kitaip. Bet svarbiausia, kad jau yra sukurtas karkasas naujai ekonomikai, belieka tik prisidėti.

 Taigi, mano blogas nuo šiol keičiasi. Jame bus  kalbama apie pasitikėjimo ekonomiką.