2014 m. sausio 11 d., šeštadienis

Pasitikėjimo krizės ekonomikoje sprendimas

file32380877_f44c34bf1107283ed4
Per visą istoriją žmonija niekada negyveno tokios glaudžios globalizacijos eroje, kaip kad mes dabar… Niekada vienos šalies ekonomika nebuvo taip stipriai priklausoma nuo kitų šalių ekonomikos, ir niekada žmonių likimas taip stipriai nepriklausė nuo kitų šalių žmonių likimų. Dabartinė krizė palietė visus ir visur.
Pagrįstai žurnalistas Tomas Friedmanas įpusėjus krizei teigė, kad „laikas iš naujo sukurti Ameriką“. Įstatymai, nustatantys santykius tarp asmenų visuomenėje, dramatiškai pasikeitė, vadinasi, ekonomika, kuri atspindi šiuos tarpusavio ryšius, turi sekti paskui.
Tai negali įvykti taikant apribojimus ir taisykles, nes akivaizdu, kad mūsų noras turėti tik auga. Taigi netgi labai panorėję mes niekada negalėsime pasukti laiko atgal. Kadangi mes vystomės, tai nuolat išrandame vis naujų būdų sistemos pulsui palaikyti. Ekonominė sistema turi tikti visuomenei.
Iki šiol mes išvystėme ir tebepalaikome egoistinę sistemą, kurioje kievienas uždirba pagal savo jėgas ir gebėjimus, priklausomai nuo turimos žaliavos kiekio, karinės ar politinės jėgos, apgaule ar apsukrumu ir taip toliau. Užuot švaistę mokesčių mokėtojų pinigus, stengęsi pakeisti negrįžtamą padėtį, turime iš esmės pakeisti savo požiūrį į ekonomiką bei verslą.
Sprendimo pradžia ten, nuo ko prasidėjo krizė, – prarastas pasitikėjimas žmonių tarpusavio santykiuose. Aišku yra tai, kad mes nebepasitikime vieni kitais: žmonės nepasitiki bankais, bankai nepasitiki mokesčių kompanijomis, kurios nepasitiki kompanijos akcininkais, kurie nepasitiki finansiniais patarėjais, kurie visiškai nepasitiki prekybininkais, o šie nė per plauką – vyriausybėmis, kurios nepasitiki niekuo. Uždaras ratas.
Nepaisant nepasitikėjimo, matome, kad vis tiek esame priklausomi vieni nuo kitų. Ir kuo geriau tai suprasime, tuo mažiau norėsime išnaudoti vieni kitus. Daug žmonių tai jau suprato; dabar mums reikia šį supratimą paversti veiksmu:
1)     Atkurti pasitikėjimą:
Siūlydamos pagalbą „sergančiai“ ekonomikai, šalys turi paaiškinti savo piliečiams, kad visi kartu jau gyvename naujame pasaulyje. Vadinasi, pirmasis išsigelbėjimo plano žingsnis yra paaiškinti žmonėms ir padėti jiems pajusti, kaip tampriai susiję tarpusavyje esame. Kai žmonės supras, kad jų asmeninė gerovė priklauso nuo jų ryšio su kitais, jie taps natūraliais reguliuotojais, kurių taip ieško politikai.
Kai pakankamai stipri viešoji nuomonė iškels bendradarbiavimo vertybes, ji paveiks net ir tuos, kurie toliau nori gyventi pagal senas egocentriškas taisykles. Šį principą gerai iliustruoja faktas, jog praėjus savaitei po to, kai visiems tapo žinoma, kad AIG, gavusi šimtų milijonų paramą, išdalino „riebias“ premijas savo vadovams, dauguma vadovų jas grąžino. Jie negalėjo atlaikyti kylančios viešosios kritikos. Vadinasi, mūsų egoistinio požiūrio prigimties žalingumo įsisąmoninimas natūraliai leis mums panorėti apriboti savo egocentriškus požiūrius, o tai pagreitins nekrizinės eros pradžią.
2)    Naujas požiūris į vartojimą:
 Vartotojiškoji ekonomika verčia mus norėti visiškai nereikalingų produktų, kuriuos panaudotume tik socialinei padėčiai pagerinti. Informacijos apie naujo pasaulio taisykles sklaida padės mums suprasti, kurios vertybės turi dominuoti mūsų visuomenėje. Taip mes galėsime sukurti geriau subalansuotą gyvenimo būdą.
Tuomet parduotuvių lentynose pasiliks tik iš tikrųjų reikalingi produktai, o produktų reklamavimas tik tam, kad įsigytume dar vieną perteklinę prekę, bus pasmerktas.
Šis būtinas vertybių pakeitimas išlaisvins daug resursų ir laiko, leis mums investuoti į šiuo metu apleistas mūsų gyvenimo sritis, tokias kaip draugai ir šeima. Taip žymiai pagerintume bendrąją savo gyvenimo kokybę.
3) Socialinis kapitalizmas
2011 m. sausio-vasario leidinyje „Harvardo verslo apžvalgos“ prof. Michael Porter ir Mark Kramer paskelbė revoliucinę sąvoką. Tradicinis kapitalizmas – jau istorija, rašo jie. Dabar atėjo laikas „naujai kapitalizmo koncepcijai“, kuri perkels „socialinę atsakomybę iš periferijos į kompanijų mąstysenos branduolį“.
Įmonės vis dėlto turės stengtis padidinti pelną ir kurti ekonominę vertę, bet ne savo akcininkams ir savininkams, o daugiau visuomenės naudai, „kreipdamos dėmesį į jos poreikius ir iššūkius“. Verslas turi persiorientuoti ir susieti savo sėkmę su socialiniu progresu, „kitaip, M. Porter ir M. Kramer nuomone, verslas niekada neišvengs žiauraus ciklo, į kurio spąstus esame įvilioti šiandien, ir situacija tik blogės.“
Iš tikrųjų! Daug tiesos M. Porter ir M. Kramer žodžiuose. Šiandien įmonė, į rinką išleisdama naują produktą, nori praplėsti savo rinkos ribas arba, sakant paprasčiau, „pavogti“ klientus iš kitų įmonių. Bet juk tai tiksliai tas metodas, dėl kurio prasidėjo finansinė krizė! Užuot bandžiusios pasipelnyti kitų sąskaita, įmonės turi konkuruoti siekdamos būti kuo naudingesnės visai visuomenei.
Pasirašydamas sutartį įmonės savininkas turi apgalvoti: „Ar visi uždirbs iš šios sutarties, kurią dabar pasirašau?“ Jei sutartis iš tikrųjų bus naudinga visiems, tai visi, kartu ir įmonės savininkas, uždirbs iš jos. Galų gale dabartiniame pasaulyje mes visi tarpusavyje susiję, ir kiekvienas individualus veiksmas turi įtakos mums visiems.
4)    Nauja verslo rūšis:
Atėjo laikas iš naujo apibrėžti verslo ir finansinį pasisekimą. Sėkminga įmonė turi būti tokia, kuri parduoda produktus klientams, moka padorų mokestį savo darbuotojams (įskaitant pensiją, draudimą, atostoginius), ir remiasi harmoningo veikimo principu. Harmoningo veikimo principas reiškia, kad verslo pelnas padengia visas jo investicijas ir išlaidas, bet nesukuria viršpelnio.
Tokiu atveju… tokių kompanijų savininkai gali sau leisti sumažinti savo produktų kainas, kad jie būtų įperkami daugeliui žmonių. Jei kažkokia pelno dalis dar lieka, ji gali būti paaukota visuotinės gerovės fondui.
Būkite tikri, mes nekalbame apie susilaikymą ar griežtumą. Kaip tik priešingai: jeigu visi verslo dalyviai keis savo mąstyseną ir pradės galvoti ne apie maksimalų pelną sau, nepriklausomai nuo pasekmių, o apie tokį uždarbį, kuris leistų padoriai gyventi, mes pamatysime, kad gamta turi žymiai daugiau išteklių, nei mes galime panaudoti, ir visi kartu klestėsime.
 Šaltinis:  http://www.mintis.info/pasitikejimo-krizes-ekonomikoje-sprendimas/

Komentarų nėra: