2014 m. gruodžio 9 d., antradienis

Ar reikalinga žmogui sveikata?

Šis straipsnis skirtas FB grupei "Už sveiką Lietuvą".  O tiksliau tai bandymas atsakyti Juozui Dapšauskui į klausimą: "Kodėl Lietuvos gyventojų sveikatos rodiklis vienas prasčiausių Europos Sąjungoje. Ką mes darome ne taip?"
 O iš tikro, kam žmogui reikalinga sveikata? Savo laiku CCCP buvo toks juokas: kas nerūko ir negeria tas sveikas numiršta. O iš tikro, koks skirtumas ar numirti  penkiasdešimties ar aštuoniasdešimties? Mirti tai vis tiek reikės. Tiesa, geriau numirti "sveikam" nei ligos patale, bet... Jei vien dėl to, kad mirti sveikam reikia atsisakyti malonumų kuriuos gali išgyventi dabar tai... Daugelis vadovaujasi maždaug tokia logika ir nieko čia nepadarysi.
 Man tenka sutikti žmonių kurie turi aiškų ir tikslų atsakymą į šį klausimą, Todėl trumpai papasakosiu apie juos.
 Pirmas žmogus kuris turi aiškų tikslą būti sveikam tai Aleksas Janovskis. Jis verslininkas, gyvena Niujorke. Verslą pradėjo kiek daugiau nei prieš 20 metų. O pradėjo nuo  nulio....pradėjo nuo darbo Magdonelde. Užsidirbo milijonus, šiuo metu verslauja ir kuria  verslo institutą, pats dėsto, samdo dėstytojus ir t.t.
Aleksas yra žaliavalgis.
Taigi, į šį klausimą jis atsako labai paprastai. Verslininkas turi sugebėti dirbti po 12-16 valandų. Turi būti energingas, o jo protas privalo būti budrus, mintys aiškios, iš jo turi sklisti energija. tik  būdamas sveikas jis sukurs sveiką verslą ir t.t.
 Čia buvo pirma istorija kurią norėjau papasakoti. O antra istorija bus kiek įdomesnė ir keistesnė.
 Guli bobutė mirties patale. Apie tai informuojami visi giminės, vaikai. Važiuoja jos duktė kartu su vyru aplankyti, atsisveikinti. Bet abu pakliūva į avariją ir žūsta. Namie liko du mažamečiai vaikai.  Apie šią nelaimę praneša mirštančiai. Taigi mirštančioji sužino ir paklausia:  o kur anūkai? Anūkai gyvi liko namie, jai atsako.
 Taigi, atsikėlė močiutė, nusiprausė ir dar pragyveno 14 metų. Anūkus išleido į aukštuosius mokslus.
Pastaruoju metu man tenka sutikti " Dvasiškai aktyvių" žmonių. Tai tokia  kategorija žmonių kurie dvasinius dalykus laiko pagrindiniais. Šitie žmonės nemiršta. ????
Aš suprantu ką parašiau, todėl galiu pakartoti.  Žmonės užsiimantys įvairiomis dvasinėmis praktikomis žino, kad nemirs. Aš neaiškinsiu nei kokiomis dvasinėmis praktikomis jie užsiima, nei kokio jie tikėjimo. O gali būti ir visai be tikėjimo. Žino ir tiek. O žino būtent tai, kad yra nemirtingi. Tiesa, Aleksas Janovskis vienas iš jų.
 Tokių žmonių yra ir nemažai. tai aukšto lygio verslininkai, mokslininkai ir kt.
Privalau patikslinti, kad jie puikiai žino, kad šis jų  gyvenimas baigsis  paprasta biologine mirtimi. Bet dvasinis  jų gyvenimas mirtimi nesibaigs. Ar jie reinkarnuosis ar kaip nors kitaip gyvens, čia jau detalės ir net nelabai svarbios. Bet dėl savo mirties jie visiškai nepergyvena.
Dabar  aš nieko nenoriu nei teigti, nei neigti. Aš tik sakau, kad tokių žmonių yra ir žinau kaip jie mąsto.
O štai tame ir  yra šuo pakastas. Kadangi jie gyvena aktyvų dvasinį gyvenimą ir aiškiai mato tikslus tai šį laikiną savo gyvenimą jie saugo ir tausoja...kaip priemonę.
Kūnas yra tik priemonė duota mums šiam kartui, kad galėtum...
 Kūnas yra kaip  arklys kurį reikia pašerti, pagirdyti, duoti tai ko jam reikia, kad jis kuo ilgiau ir produktyviau tarnautų. Va šitaip jie mąsto. Žmogaus kūnas iš tikro nieko nesiskiria nuo  bet kokio kito gyvulio kūno. Maždaug  taip jie samprotauja.
 Taigi, aš papasakojau tris požiūrius į tai kam reikalinga sveikata, o dabar jei yra noras ir tikslas galim padiskutuoti ir pabandyti atsakyti į Juozo Dapšausko iškeltą problemą.


2014 m. balandžio 29 d., antradienis

Vėžys išgydomas. Рак излечим

Gydytojai vidutiniškai gyvena 56 metus. Tarp gydytojų daugiausiai alkoholikų ir narkomanų. Ir mes pas juos einame gydytis... :)
O šiaip pakankamumai įdomus filmukas.

2014 m. balandžio 27 d., sekmadienis

Keisčiausia paskaita apie maistą (8)




Žmogus į šį pasaulį atėjo tam, kad ėsti, ėsti ir dar kartą ėsti.
Šią frazę Grigorijus Kurlovas kartoja ne vieną kartą ir ne tik paskaitose apie maistą.
Neskubėkite neigti būtent šio lietuviško žodžio nes... Jei  bandysite išversti lietuvišką žodį valgyti į kitas  kalbas, kad per http://translate.google.lt tai atkreipkite dėmesį, kad daugelio  tautų žodis valgyti turi šaknį EDA, EST netgi latviškai  šis žodis  rašosi taip: ēst.
Biblijoje žodis EDA  turi dvi reikšmes: tai maistas ir žodis. 
Taigi, jei kalbėsim  moksliškai ir kultūringai tai pirmą sakinį versti reikėtų maždaug taip: Žmogus į šį pasaulį atėjo jausti, išgyventi, skanauti, patirti, gauti informacijos ir t.t. Taigi, jei būtent taip mes  verčiame pirmą sakinį, tai suprantame, kad šis procesas yra nesibaigiantis per visą žmogaus gyvenimą, nes visa ką žmogus patiria ir išgyvena jį maitina. 
 Tiesa ši paskaita nėra tiesioginis Grigorijaus paskaitos vertimas, o tam tikras visos holistinės mokyklos apibendrinimas. O, kad būtų aiškiau tai pateiksiu  savo asmeninius pastebėjimus,  samprotavimus ir išgyvenimus. 
Praeito amžiaus šeštame dešimtmetyje mokslininkai susidomėjo įdomiu reiškiniu. Po patirtos laivo ar lėktuvo katastrofos nemaža dalis žmonių numirdavo jau į trečią ar penktą dieną būdami fiziškai sveiki, bet  viso labo tik alkani ir ištroškę. O dabar palyginkit. Sausas badavimas gali tęstis 10, 20, 40 ir net 80 dienų ir žmonės nemiršta. Netgi priešingai, jaučiasi dar labiau sveikesni. Tai kaip čia dabar yra, kur čia šuo pakastas?
Manau, kad daugeliui tampa aišku, kad žmones užmuša ne maisto nebuvimas, o programos. Duok jam programą, kad maitintis reikia kas 4 valandas, o kas 7  tai būtinai ir, kad reikia maitintis  tris, keturis, o tai ir penkis kartus per dieną, ir nutrauk bent porai dienų šią programą jai į trečią  dieną jis užvers kanopas. Kas ir buvo po laivo ar lėktuvų katastrofų. Kokie nors Tubiai ar hunkai ar kt. kurie tokių programų neturi išgyventų ir po pusės metų ir nieko jiems neatsitiktų.
Nu gerai, palikim tas laivų katastrofas ir pasižiūrėkim kas dedasi aplink mus. Ar teko kada nors matyti užsižaidusį vaiką kokioje nors smėlio dėžėje? Ar teko matyti kaip suaugę varo tokį vaiką būtinai valgyti? Ar teko matyti kiemo tragediją jei vaikas neidavo valgyti? Va taip. 
 O dabar papasakosiu situaciją kurią daugeliui, tikiuosi, teko išgyventi. Įsivaizduokite, kad jauna mergina  grįžta pavargusi iš darbo. Visiškai pavargusi, nes buvo sunki diena, aprėkė viršininkas ir t.t. Atrodo  tik grįžti  namo ir į lovą. Staiga telefono skambutis, anoje pusėje ragelio  skambina vaikinas, kuriam mergina neabejinga, ir kviečia į pasimatymą. Jėgų ir gyvybingumo staiga atsiranda tiek, kad...užtenka iki paryčių... :) 
Oi, kad mes žinotume kas mus iš tikro maitina, kad mes žinotume.
Dabar, kai aš jau  žinau šiuos dėsnius teko pagauti įdomų faktą savyje. Prieš  mėnesį teko laikinai dirbti kitose pareigose. Daug informacijos, daug pareigų, pilna stresinių situacijų. Ateina pietų metas ir pagavau save, kad visiškai nenoriu valgyti. Netgi pasibaigus darbui valgyt nenorėdavau. 
Badas-sveikatos šaltinis. Sotumas-liga. Maistas, kuris mus suvalgo. Maistas kaip narkotikas. Maistas kaip išorinis atramos taškas nuo kurio mes priklausom? Ar vidinis atramos taškas kuriuo mes patys esame? Organizmas kai alchemijos fabrikas. Išeiname iš pasaulinės krizės savo viduje.
Maitinimasis kaip savęs  naikinimas? Gaukime energiją tiesiogiai. Maitinimasis tiesiogiai iš saulės. Maitinimasis padedantis priartėti prie Dievo.
Čia buvo keletas Grigorijaus minčių. 
 Holistinė Grigorijaus Kurlovo mokykla duoda technologijas kaip suvalgyti savo baimę, pyktį (nu čia vietoj lašinių :) ) kaip maitintis savo alkiu, troškuliu ir dar daug visko  ten yra. 

 O aš baigiu  savo vertimų seriją  apie maistą. Tikiuosi, kad iškili daugiau klausimų nei gavot atsakymų. Nes tik klausimai ir badas žmoniją veda į priekį. Nu argi ne taip? meilės badas verčia mus mylėti, o žinių badas skatina mokytis. Kitaip nebūna. :)

2014 m. balandžio 26 d., šeštadienis

Keisčiausia paskaita apie maistą (7)

Tęsiu Grigorijaus Kurlovo paskaitų  Еда, как путь  trečią dalį. Sąmoningai praleisdamas antrą. Reikalas tas, Kad Grigorijus trečioje dalyje kaip ir užpildo kai  kurias spragas to ko  nepasakė ankstesnėse. O mano vertimuose ši paskaita bus nuoseklus ir logiškas "Keisčiausia paskaita apie maistą (6)" tęsinys. 
Ir dar. Pas ką  šiuolaikiniam civilizuotam žmogeliui išmokti teisingai valgyti? Ar didelis skirtumas tarp lietuvio kuris šlamščia cepelinus ir italo kuris ryja picas ar uzbeko kuris taukuotais pirštais dedasi sau į burną plovą. Iš principo visi valgo termiškai apdirbtą  maistą, o tiksliau mirusį maistą, visi valgo be proto daug ir visi jaučiasi be galo alkani. O, kadangi toks maistas yra toksiškas tai organizmas reikalauja daug vandens. Todėl vanduo  tampa preke, o tai dar vienas kanalas pajungti žmogų ir padaryti jį priklausomą. 
Todėl esminis šių paskaitų tikslas yra maksimaliai žmogų padaryti autonomišku t.y. nepriklausomu nuo civilizacijos kaprizų, kurių stebint šiandieninius Ukrainos įvykius, bus dar apsčiai. Todėl šioje paskaitoje ypatingai bus kreipiamas dėmesys į kai kurių gyvūnų maistą bei keleto "laukinių" tautų maitinimosi ypatumus. 
Taigi, verčiu šią paskaitą http://shkoladuraka.rpod.ru/166645.html kuri prasideda nuo pat pradžių. O tiksliau nuo antros minutės.

Nuo ko pradėti norint išmokti natūraliai valgyti? kaip ne keista, bet pradžioj aš patarčiau prisiplakti prie kokios nors sistemos. Prisijungti reikėtų prie kokios nors sistemos kurių aprašymus galima rasti tiek internete, tiek knygose. Nes, priešingu atveju prasidės mentalinai žaidimai. (Protas mums diktuos savas sąlygas). Nes pas žmogų yra taip vadinama akloji dėmė. Žmogus  negirdi tai kas jam sakoma, o tik tai ką jis pats nori išgirsti, o dar tiksliau, ką sugeba išgirsti. 
Natūraliu valgymu galima užsiimti iškart, bet turėkite galvoje, kad daug kur meluosite sau. todėl geriausia užsiimti kokia nors jau patikrinta sistema: vegetarų, žaliavalgių, veganų ar kt. Tiek veganų, tiek žaliavalgių sistemos turi tam tikrą ideologiją. Natūralus valgymas neturi jokios ideologijos. Paprasčiausiai įsiklausoma į save. Nes visos ideologinės sistemos remiasi tam tikru išankstiniu požiūriu, o natūralumas  remiasi jautimu, pajautimu, išgyvenimu šio pasaulio ir savęs. 
Taigi pradedam nuo kokios nors sistemos. Čia mano patarimas.
 Valgis žmogui reikalingas tik tam, kad jo vidaus organai jaustų dinamiką. Vardan teisybės dar truputį reikia, kad atsistatytų ląstelės. Ir viskas. Tiesa vaikams ir nėščioms moterims tai negalioja. Bet suaugusiam žmogui maistas reikalingas  tik ląstelių atstatymui. todėl 97-98 procentai viso mūsų suvartojamo maisto yra š...
 Mokslininkai padarė tokį eksperimentą: paėmė jūrinį moliuską ir numovė jam kriauklę ir patalpino į vandenį kuriame nebuvo kalcio. Po mėnesio moliuskas užsiaugino naują namuką iš kalcio. Kaip, iš kur, pagal  kokius dėsnius? Sintezė, alcheminė reakcija?
Kitas pavyzdys. Australijos gyvūnas  endemikas koala. Endemikas tai  toks gyvūnas kuris visą gyvenimą maitinasi vienos rūšies maistu. Koala maitinasi eukalipto lapais. Vaizdžiai tariant visą gyvenimą nenulipa nuo vieno ir to pačio medžio. Jokių problemų šis gyvūnas neturi. Iš kur jis ima visus kitus jam reikalingus elementus kurių nėra eukalipto lapuose? Darykit išvadas patys.
 Nu gerai, gyvūnai tai ne žmonės, nors esminio skirtumo maitinimosi atveju aš nematau nes  principinė esmė yra  ta pati. Centrinėje Sacharoje kur dienos metu temperatūra pakyla iki 45 laipsnių pagal Celsijų pavėsyje, tik to pavėsio ten nesurasti dienos metu net su prožektoriumi, gyvena tautelė Tubiai. Tautelė kuri  ypatinga savo maitinimuisi ir  sveikata. Jų racionas pastovus ir nesikeičia metai iš metų: ryte žolelių nuoviras, per pietus kelios datulės ir virtos soros vakare. Ir viskas diena iš  dienos... Rezultatas: ypatinga sveikata ir ištvermė. Kraujas atsparus bet kokiems susirgimams, tame  tarpe ir vėžiui. Per dieną gali nueiti iki 60 km.  Mokslininkai paskui juos važiavo su džipais. Tai vos galų neatidavė. O Tubiams iki lemputės. Iš kur jie gauna trūkstamus elementus ir medžiagas? Galvokit.
O dabar pakalbėkim apie Hunus gyvenančius Himalajuose 2000 m. aukštyje. Šaltis, deguonies trūkumas, maistas vienodas ir skurdus, bet užtat vidutinis amžius 110-120 metų. Pabrėžiu-vidutinis. Iš kur jie gauna visa ko atseit trūksta?
Vidinė sintezė. Mūsų organizmas gali daug su sąlyga jei mes jam nemaišysim savo netikėjimu ir sociumo sukurta-įkišta programa.
Šiandien užteks. Baigiu 11 minute




2014 m. balandžio 25 d., penktadienis

Keisčiausia paskaita apie maistą (6)

Kiekvienas žmogus yra pajėgus nusistatyti koks maistas jam tinkamas o koks ne. Tam nereikalingi jokie autoritetai, patikimi šaltiniai ir kitokie sociumo susigalvoti motai. Tam tereikia išmokti įsiklausyti į savo organizmą. Tai, kaip ir paprasta, bet tuo pačiu ir be galo sudėtinga. sudėtinga  todėl, kad koją pastoviai kiša mūsų protelis, kuris iš tikro yra programa, ne pačio žmogaus, bet tos socialinės aplinkos kurioje jis išaugo.
Tiesa ši paskaitos dalis nėra vertimas. Rašau   nuo savęs nes didesnę dalį natūralaus valgymo metodikos pats praktikuoju jau senokai.Todėl čia papasakosiu ką pats praktikuoju, o tuo pačiu, išdėstysiu pačią metodiką.
 Yra toks mitas, kad žmogui reikia per dieną išgerti 2 litrus vandens. Tai čia jei sveri iki 70 kg, o jei daugiau sveri tai pagal tokias metodikas  turi išlakti tris ir daugiau lt vandens per dieną.
Iškart sakau, tai durnių laivas. Ir štai kodėl. Iš Grigorijaus paskaitos  sužinojau, kad tikrasis vanduo reikalingas žmogui yra vaisiuose ir daržovėse. Nori gerti, suvalgai obuolį ar agurką, arbūzą ar pomidorą ir atsigeri. Kai  aš stačiau rąstinius namus tai tekdavo dažnai būti tokiose vietovėse kai aplink nieko nėra, nei vandens šaltinių, nei parduotuvės, o tik tai ką atsiveži. Nu ir vežiodavausi aš arbatos termosus. Kai sužinojau šią tiesą, o tuo metu kaip tyčia mano sode buvo daug obuolių, o darže agurkų tai... Užsinori atsigerti, suvalgai obuolį ar  agurką ir noras praeina. Nes vaisiuose ir daržovėse pasirodo yra tas vanduo kuris mums reikalingas nes jis yra struktūrizuotas. Va taip. Taigi, kai šią tiesą patikrinau pats, galiu drąsiai bet kokiam  guru skiedžiančiam apie besaikį vandens srėbimą pasakyti. Užsičiaupk.
 Tiesa, niekuo netikėkit ką aš čia rašau. Niekuo netikėkit klausydami Grigorijaus paskaitų (Čia tiems kas supranta rusiškai ir gali klausytis patys). Dar kartą kartoju, niekuo netikėkit. Supratot? Aš esu tikras, kad niekada iš jokio autoriteto jūs šitokio dalyko negalėj išgirsti. Nes dauguma, priešingai, nori jus įtikinti savo tiesa. O kaip gi kitaip juk daugelis dar ir pinigus ima, o kai kas ir nemažus.
 Natūraliai jums iškils klausimas. Tai ko tu čia rašai jei teigi, kad netikėtume. Tu ką durnas  ar ką? Viską patikrinkit patys. Va taip. Todėl aš rašau tai ką patikrinau, kuo įsitikinau, išbandžiau. Todėl mano žodžiuose yra jėga, o kalbos stilius  nu toks, kaip čia pasakius, atžagarus.
O dabar truputį nukrypsiu į šoną. Ar teko girdėti apie Mohandas Gandhi, kuris Indiją išvadavo iš anglų priespaudos. Autoritetas buvo. Taigi, atvyksta pas jį moteris ir prašo, kad jis pasakytų jos sūnui-paaugliui, kad šis nevalgytų tiek daug saldumynų. Gandhi atsakė: ateik po savaitės. Atėjo moteris po savaitės, o jis sako atsivesk sūnų. Atsivedė sūnų kuriam Gandhi pasakė, kad nevalgytų saldumynų. Praėjo dar savaitė vėl atėjo moteris  ir sako Gandhi, kad jos sūnus visa savaitė kaip nevalgo saldumynų. Todėl ji klausia: O ką tu jam pasakei, kad jis nevalgo saldumynų ir kodėl man reikėjo ateiti po savaitės, o ne iškart. Gandhi atsakė: Tuo metu kai tu moterie atėjai, aš pats valgiau saldumynus nors žinojau, kad tai nėra gerai. Tuo metu aš negalėjau jam to pasakyti, negalėjau meluoti, nes tai būtų žodžiai ne iš manęs. O kai pats išbandžiau tai jau galėjau laisvai ir tvirtai pasakyti.
Ir dar. Manau, kad daugeliui teko girdėti, kad ten vienas ar kitas veganas ar žaliavalgis ar dar kokios nors sistemos gerbėjas atidavė galus arba susirgo, daktarai jam išrašė leistis vitamino  B12 ir t.t. Taip tai tiesa. Taip  tikrai buvo ir būna. Taip tikrai atsitinka. Kodėl? o todėl, kad aklai tiki autoritetais, bet neįsiklauso į save.
 Todėl rusiškas terminas Естествоедение, kurį aš verčiu kaip NATŪRALUS VALGYMAS moko įsiklausyti į save ir tik į save. Užbėgdamas už akių pasakau, kad jei užsinorėjai lašinių su  svogūnu tai ir atsipjauk brizą ir suvalgyk. Bet nesilaikyk sau dirbtinai susikurtų mitų, kad čia jau baisus nusikaltimas ir t.t.
Apie visą tai aprašysiu žemiau. Bet pradžioj pailsėkit ir pasižiūrėkit nuotraukų iš dvidienių išvažiuojamųjų  Grigorijaus Kurlovo seminarų;
 Čia žmonės mokosi valgyti. Nu, ko norėt, durnių mokykla. Viską mokosi daryti iš naujo. 









Padengia stalą: 
google blogas ne visai taip sudėliojo nuotraukas, bet, manau, kad suprasti galima, kad čia durnių mokykla ir  žmonės mokosi iš naujo valgyti. Bet įsižiūrėkite kaip jie tai daro: žiūri į maistą akimis, uosto mažiausiai kelias minutes, laižo, įsideda į burną ir skanauja, truputį atsikanda, pavarto burnoje, gal net praryja, o  gal ir ne... 
  Visiškai keista ir nesuprantama, kad po šių procedūrų daugeliui visiškai praeina noras valgyti...t.y. ryti. Stebuklas. A ne? 






O čia dar keletas nuotraukų kai tie patys žmonės glėbesčiuojasi, apsikabinėja, liečia, glosto vienas kitą... nu, vienu žodžiu daro tai ko daugelis niekada gal būt tikrame savo gyvenime nubuvo darę. Nu nebent  tolimoj, tolimoj  vaikystėj...
O dabar pakalbėkim rimtai apie pačią natūralaus valgymo metodiką.
Valgome viską, absoliučiai viską. Jei  norim ir rūkome, jei norim ir geriame alų, viskį...viską... Bet kaip tai darome? Va čia yra visas šuo pakastas. Kaip mes tai darome? O darome viską  labai ir labai rimtai, nors iš šono atrodo, kad mes durniuojame. Ta proga aš papasakosiu pačio Grigorijaus asmeninę patirtį tuo metu kai jis jau keli metai praktikuoja natūralų valgymą, bet praktiškai, iš šono žiūrint, atrodo, kad maitinasi kaip eilinis žaliavalgis. T.y. valgo  gal tik kas antrą, trečią dieną po kokį vaisių, ne daugiau. Šiame filme galite pasižiūrėti kaip atrodo šis vyras, o tuo pačiu susipažinti ką veikia jo mokyklos mokiniai: http://auriusd.blogspot.com/2014/02/durniu-mokykla.html
Taigi, praeina Griša ir užuodžia supermarkete kvepiantį keptą viščiuką. Susigundo. Nusiperka keptą sparniuką, parsineša namo, išsivynioja, pakvimpa visas butas, pasižiūri (nu gražiai pakepintas, toks sotus sparniukas), pauosto, gal net palaižo (nuima praną), gal net įsideda į burną ir bando atsikąsti, atsikanda, pavarto burnoje.... ir, keistas dalykas, bet tuo ir pasisotina. Atiduoda katei, bet ana taip pat pauosto ir nubindzina į šoną. Teko išmesti į šiukšlių dėžę.
Supratot?
 Lygiai taip pat galima ir rūkyti. Pasiimam pakelį cigarečių, pasigrožim pakelio dizainu (sutikite ten yra kuo gėrėtis), išsitraukiam cigaretę, pasižiūrim, pauostom, norim užsirūkyti, prisidegam, gal net dūmą užtraukiam, paklausiam savęs: ar dar norim...jei taip užsitraukiam antrą  dūmą, o jei ne tai gesinam. Jokių apribojimų, bet prie visko sąmoningas savęs stebėjimas. Kartoju. SĄMONINGAS POŽIŪRIS Į VISKĄ KĄ DARAI.
 TAIP, PAMAŽU, ATEINA LAIKAS KAI UŽEINI Į SUPERMARKETĄ IR IŠEINI PASISOTINĘS, BET NIEKO NENUSIPIRKĘS. Nes viską pervedi per save ir to užtenka.

Iš esmės tuo ir baigiu versti pirmą paskaitą apie maistą ( o jų  bus dar dvi). Jei turit klausimų, klauskit. Galima per FB, galima per skype (mano profilyje yra visi rekvizitai).
 

Molekulinė virtuvė

Šiandien nutariau padaryti pertrauką ir atidėti vertimą serijos paskaitų kurias pavadinau " Keisčiausia paskaita apie  maistą". Vietoj to siūlau pasiklausyti paskaitos apie molekulinę virtuvę.
 Mums šiandien nereikia kalorijų nes energijos pilna aplink tik srėbk kiek telpa :). Bet mums reikia skonių. Būtent  dėl šios priežasties atsiranda nauja virtuvės rūšis-molekulinė virtuvė. Pavalgyt ten  nėra ko, bet kai paragauji mažą šaukštelį kažkokių putų ir sako, kad tai yra ukrainietiški barščiai. Tai kai paragauji tai supranti, kad tai ne tai barščiai ir net ne tai, kad jie ukrainietiški, bet, kad tai KVINTESENCIJA UKRAINIETIŠKŲ BARŠČIŲ. :)

Įrašas štai čia: http://durak.rpod.ru/239450.html, o youtube kanale galima ir daugiau kai ko surasti apie šį, gan žinomą kulinarą: https://www.youtube.com/results?search_query=%D0%90%D0%BD%D0%B0%D1%82%D0%BE%D0%BB%D0%B8%D0%B9+%D0%9A%D0%BE%D0%BC%D0%BC%D0%B0

  O nesuprantantiems rusiškai siūlau youtube kanale susirasti lietuviškai ar angliškai apie molekulinę virtuvę ir tikrai suprasit kas tai per dalykas. 


2014 m. balandžio 24 d., ketvirtadienis

Keisčiausia paskaita apie maistą (5)

Когда-то человек включился в непростую и опасную игру… Пожертвовав самым ценным – своим сознанием. Его трезвостью и полнотой. Ясностью и самостоятельностью.
Взамен получив всего лишь рабскую зависимость… от еды.

Наркотическую привязанность к тому, что постепенно убило в нем и бога, и человека. Сделав его не просто спящим – безумным. Оглупленным, но пребывающем в счастливом неведении.

Вскрываем механизм. Предлагаем альтернативу. Чего не хватает в современных системах питания?

Естествоедение, как способ существования Дурака. Питаемся звуками и запахами, насыщаемся чувством голода, согреваемся ощущением холода, черпаем силу из слабости. Повышаем вибрационные характеристики физического тела. Создаем «тело ощущений».




                                                                 Reziume.
Reziumuojant šią pirmą paskaitą aš nieko  geresnio nesugalvoju kaip išversti  Grigorijaus Kurlovo žodžius. Galiu pasakyti tik tiek, kad tai skirta ne visiems,  o tik tiems kas supranta, jaučia, išgyvena. Tie ,kurie pilnai pasitiki sociumo sukurtomis medicinos, viešo maitinimo struktūroms šito geriau nežinoti. 
 Rusiško teksto vertimas; 

Kažkada žmogus įsijungė į nepaprastą ir pavojingą žaidimą.... Paaukojo patį vertingiausią-savo sąmonę. Paaukojo savo blaivumą ir pilnavertiškumą, aiškumą ir savarankiškumą.
Bet užtai, kaip pakaitalą, gavo-vergišką priklausomybę nuo maisto.
Gavo narkotišką priklausomumą nuo to kas jame užmušė dievą ir žmogų.
 Kas padarė jį ne tai, kad miegantį, o beprotišką, apkvailintą,  bet ir paliktą palaimingame nežinojime.
Surandam mechanizmą, siūlom alternatyvą. Ko nepakanka šiuolaikinei maitinimosi sistemai? 

Natūralus valgymas, kaip  Durniaus gyvenimo būdas. Maitinamės kvapais ir garsais, pasisotinam bado jausmu, sušylame šalčiu, srebiame jėgą iš silpnumo.
Pakeliame vibracines savo kūno charakteristikas. Kuriame "pajautimo-išgyvenimo" kūną.


Kaip mokėjau taip išverčiau. Sekanti dalis bus apie tai kaip praktiškai išmokti teisingai maitintis.

 

2014 m. balandžio 23 d., trečiadienis

Keisčiausia paskaita apie maistą (4)

Jeigu ligonius maitinti vien tik gleives gaminančiu maistu tai ligoms  nebus galo. Nu bet taip ir  yra. Juk mes ligonius būtent taip ir maitiname: košėmis, pienu, mėsa... Taip maitinantis gleivių išsiskyrimui nebus galo. O iš čia sloga, kosulys, astma, plaučių uždegimas, tuberkuliozė ir visi kiti susirgimai.
Jei bulves, mėsą, kruopas virti tai gauname (студенистая слизь) gleivių drebučius kurie pradeda rūgti, o  čia  jau visa terpė visokiems pelėsiams ir grybams... :D
Per žmogaus gyvenimą mūsų žarnyno sienelės pasidengia gleivėmis. Ko pasekoje maistas nu tikrai nėra įsisavinamas, o pats maisto turinys paprasčiausiai pūva.
Gleivių reikšmė yra ta, kad jos  organizmui nepriimtinus produktus bando neįsileisti. 99% produktų prie kurių prikišo rankas žmogus yra kenksmingi ir juos vartojant išsiskiria  gleivės.
Bet visa tai, apie ką aš čia kalbu yra bendras  visų fiziologų ir dietologų požiūris. Tai jau seniai yra ištirta ir žinoma, bet  toliau nei dietologai nei fiziologai nenuėjo. O mes pradeda šokti būtent nuo čia. Ir padeda mums, atspėkit kas. Ogi amžini kovotojai su girtuoklyste ir alkoholizmu.

 O dabar pakalbėkim apie kraują.

Taip atrodo normalus kraujas. O tiksliau taip atrodo kraujo dalelės, jos laisvos ir laimingos. :)
 O taip atrodo susiklijavusios kraujo dalelės. Jums nieko neprimena?

 Man primena vaizdus kuriuos demonstravau štai čia: http://auriusd.blogspot.com/2014/04/keisciausia-paskaita-apie-maista-2.html
Arba labai panašu į automobilinius kamščius, arba...
Kak būtų aiškiau žemiau pateiksiu schemas:



Kaip jau supratote mėlynu tekstu kalbu aš. Juodas tekstas tai paskaitos vertimas.
Taigi, dabar  bandysiu paaiškinti  savais žodžiais. Kaip matot viskas labai paprasta ir elementaru. Kitaip sakant, paprasčiausia fizika. Susiklijavę elektrocitai užkiša pradžioje ploniausius kapiliarus, kurie yra mūsų smegenėlėse. Po kurio laiko ta  dalis smegenėlių miršta. Kitas variantas: kai  kraujo kapiliarai neatlaiko spaudimo, paprasčiausiai plyšta. O iš čia visokie insultai infarktai ir t.t.
 O elektrocitai susiklijuoja veikiami alkoholiui arba kai  gleivės patenka į kraują. Kitaip sakant ar tai atsitinka nuo alkoholio ar nuo termiškai apdirbto maisto, koks skirtumas. 
Manau, kai daugeliui teko matyti nusigėrusius bendraklasius, kaimynus. Kaip jie atrodo, kaip jie mąsto, kaip jie elgiasi? Sutikite, kad jis jau neturi to subtilumo. Kitaip sakant  dalies pasaulio jis jau nesuvokia. Ta dalis jam  neegzistuoja.
Ar teko girdėti  tokį išsireiškimą? Dievas kalba subtiliai ir tyliai, o velnias tiesiai šviesiai ir grubiai, chamiškai. 
O kaip mes galim girdėti Dievą jei ta subtilioji dalis smegenėlių yra prarasta? O čia dar masinės informavimo priemonės padeda. 
O kas kuria tas masines informavimo priemones, o kas kuria politiką? Jie kitokie? 

Tolimesnės paskaitos bus apie tai kaip  išeiti iš  šio būvio. Grigorijus Kurlovas, ne stebuklas. Jis pats maitinosi ir gyveno kaip  visi.  Šiandien  gyvena jau kitaip. Kaip? Laimingiau, sveikiau? O gal subtiliau? 
Kaip maitintis, kuo maitintis? Kas yra maistas? Ar žodis gali būti maistu? Kaip mus maitina informacija? Kaip maitintis pojūčiais, išgyvenimais, kaip suvalgyti savo baimę? 
Taigi, baigsiu versti šią paskaitą ir pereisiu prie kitų. Kaip jau supratot tai nėra eilinė paskaita  apie maistą kaip ėdalą. Tai kur kas  daugiau ir tikrai ne visiems tik bepročiams :D


Keisčiausia paskaita apie maistą (3)




Prie kokių klimatinių sąlygų gimė žmogus? Atšiauriose. Gimė žmogus Afrikoje su jos bananais ir apelsinais kurie patys krito į burną, tereikėjo tik ranką ištiesti. Bet civilizavosi kaip homo sapiens tik atšiauriose sąlygose, sakysim, kad apledėjusioj Europoj.
 Niekas nesivysto kai yra komfortas. Kuo daugiau komforto, tuo didesnė degradacija, kuo  blogesnės sąlygos tuo daugiau vystymosi ir tobulėjimo.
Kodėl būtent taip, patys galite atsakyti:  šaltis, tundra, mamutai, jokių daržovių ir vaisių. Prisimenat rojų: obuoliai, apelsinai ir kitokie vaisiai, o čia nieko išskyrus mėsą, taukus. O jei klimatas šiek tiek pasikeitė tai užauga grūdinės kultūros, kietos ir neskanios. Nu negalima šiaip jau valgyti žmogui grūdus, ryžius, grikius tokius kietus ir neskanius. O čia dar Promėtėjas atskubėjo su savo ugnimi. Prisimenat? Ir davė jis ugnį ne tik šilumai ir maistui gaminti, bet amatams vystyti. Mitologijoj ypatingai pabrėžiama, kad Promėtėjas davė žmogui ugnį  amatams vystyti. Ir prasideda technologinė civilizacija, atsiranda kulinarai ir virėjai. Dievas  sukūrė maistą, o velnias virėjus ir kulinarus. :D
 O dabar prieisim prie pačio svarbiausio. Kas man duoda teisę sakyti, kad tas maistas prie kurio prikišo rankas žmogus kvailina visą žmoniją? Kartoju, maistas prie kurio žmogus prikišo rankas yra toksiškas ir kvailina žmogų.... visas maistas....visus žmones....žmoniją.
 Prisiminkim maisto įsisavinimo abėcėlę. Kokie mechanizmai įsijungia kai virškinamas maistas?
Mūsų žarnyne  visi produktai yra veikiami skrandžio rūgšties. Ir išsiskaido į tris komponentus: pitonus, pieno rūgštį ir  gliukozę. Visa tai patenka į kraują ir išnešiojama po visą organizmą. Kai žmogus valgo tai kas jam gamtos skirta tai viskas tuo ir baigiasi. T.y. kai jis valgo vaisius, daržoves, riešutus, bet kai jis  valgo keptus, rūkytus, virtus maisto produktus, bet kokius termiškai apdirbtus produktus, tai organizme atsiranda  krūva problemų. Tiesa, daugelis galvoja, kad kai pavalgai sotaus termiškai apdirbto maisto (mėsos, bulvių, košės) ir dingsta alkio jausmas tai toks maistas yra sotus ir maistingas, ir pats, pats  geriausias. Deja viskas yra visiškai priešingai. Tuo metu  žmogus nenori valgyti nes jo organizmas  ir visa imuninė sistema yra užsiėmusi savęs gelbėjimu nuo  užnuodyto maisto. Todėl tuo momentu organizmas net nenori galvoti apie naują maistą. Visos ligos, tame  tarpe, ir paveldimos  yra dėl  nenatūralaus maisto.
Didžiausia blogybė kurią gauna žmogus dėl termiškai apdirbto maisto yra gleivės. Gleives išskiria organizmas, kad apsisaugoti nuo toksiško maisto.
(Atsiprašau jei kai kuriuos terminus verčiu netiksliai. Aš lietuviškai nelabai gaudausi  medicininiuose terminuose, o čia dar rusiškai..   Todėl prašau tų kurie supranta rusiškai ir susigaudo visoje šioje terminologijoje praklausyti paskaitą šioje vietoje ir patikslinti komentaruose. Apie tai kalbama 1 val 14 min. Šioje paskaitoje: http://shkoladuraka.rpod.ru/165380.html )  
Gleivės labai sunkiai išsiskiria iš organizmo, bet vis tik išsiskiria, patenka į kraują ir tampa terpe visokioms ligoms. Gleivės trukdo įsisavinti maistingas medžiagas iš mūsų žarnyno. 

Kodėl mes tiek daug valgome? Skrandžio sieneles suklijuoja gleivės, pro jas nepraeina maistingos medžiagos, organizmas  šaukiasi pagalbos,  duoda impulsą, kad yra alkanas. Todėl mes vėl jaučiame alkį, valgome, bet vėl ne tą valgome ką reikia, todėl vėl išsiskiria gleivės ir taip iki begalybės. 

 Šią paskaitos dalį aš interpretuoju labai paprastai. T.y. aiškinu kaip  aš pats visą šį mechanizmą suprantu. Sakysim prisiryja koks tūlas lietuvaitis cepelinų. Nu prisiryja jis kiek skrandis jam leidžia, kiek yra ištampytas. Organizmas visą tą turinį tvarko kol galiausiai  savo nuostabai  supranta, kad nieko vertingo jam (t.y organizmui) neduota. Todėl jis puola į paniką ir vėl tam proteliui duoda signalą, kad yra alkanas. O tas durnas protelis vėl eina į virtuvę ir vėl  ryja cepelinus.... ir vėl jaučiasi alkanas.. 

Trečią paskaitos dalį  tuo ir baigiu. O ketvirtoje dalyje manau, kad suvesim  galus kaip toks maistas veikia mūsų protą, o tiksliau kaip termiškai apdirbtas maistas  durnina žmones. 

2014 m. balandžio 22 d., antradienis

Keisčiausia paskaita apie maistą (2)

Ką mums daryti mums kai save  įkišom į šį pasaulį pripildytą tiek purvo. Mes vis dar galvojam, kad šis purvas yra pasaulyje, o ne mumyse. Bet tai ko mes nenorim  matyti savyje, pasižiūrėkim išorėje:






Kuo mes pavertėme gamtą? Kuo mes pavertėme save? Neužmirškit, nes  aš vis dar kartosiu, kad tai ką jūs matote yra tik projekcija to kas dedasi mumyse. Beprotybė kuri matosi pasaulio išorėje, egzistuoja mumyse.
Mumyse tiek mažai beliko  natūralaus, kad greitu laiku mes tik šitaip turėsim  keliauti  pasauliu jei norėsim  bent kiek prisiliesti prie gamtos...
Sekančias  dvidešimt minučių Grigorijus rodo nuotraukas ir dėsto kaip mumis  manipuliuoja televizorius, internetas, masinės informavimo priemonės, kaip iš mūsų daro lyderius, žvaigždes, kaip kuria madas ir t.t.
 Todėl aš įdėsiu tik keletą nuotraukų ir, manau, patys susidarysit pilną vaizdą apie ką buvo kalbama.






 Taigi, kas dedasi mūsų  viduje jei mes  generuojame aplink save  tokią aplinką? Apie tai bus kalbama sekančioje dalyje.