2014 m. balandžio 23 d., trečiadienis

Keisčiausia paskaita apie maistą (4)

Jeigu ligonius maitinti vien tik gleives gaminančiu maistu tai ligoms  nebus galo. Nu bet taip ir  yra. Juk mes ligonius būtent taip ir maitiname: košėmis, pienu, mėsa... Taip maitinantis gleivių išsiskyrimui nebus galo. O iš čia sloga, kosulys, astma, plaučių uždegimas, tuberkuliozė ir visi kiti susirgimai.
Jei bulves, mėsą, kruopas virti tai gauname (студенистая слизь) gleivių drebučius kurie pradeda rūgti, o  čia  jau visa terpė visokiems pelėsiams ir grybams... :D
Per žmogaus gyvenimą mūsų žarnyno sienelės pasidengia gleivėmis. Ko pasekoje maistas nu tikrai nėra įsisavinamas, o pats maisto turinys paprasčiausiai pūva.
Gleivių reikšmė yra ta, kad jos  organizmui nepriimtinus produktus bando neįsileisti. 99% produktų prie kurių prikišo rankas žmogus yra kenksmingi ir juos vartojant išsiskiria  gleivės.
Bet visa tai, apie ką aš čia kalbu yra bendras  visų fiziologų ir dietologų požiūris. Tai jau seniai yra ištirta ir žinoma, bet  toliau nei dietologai nei fiziologai nenuėjo. O mes pradeda šokti būtent nuo čia. Ir padeda mums, atspėkit kas. Ogi amžini kovotojai su girtuoklyste ir alkoholizmu.

 O dabar pakalbėkim apie kraują.

Taip atrodo normalus kraujas. O tiksliau taip atrodo kraujo dalelės, jos laisvos ir laimingos. :)
 O taip atrodo susiklijavusios kraujo dalelės. Jums nieko neprimena?

 Man primena vaizdus kuriuos demonstravau štai čia: http://auriusd.blogspot.com/2014/04/keisciausia-paskaita-apie-maista-2.html
Arba labai panašu į automobilinius kamščius, arba...
Kak būtų aiškiau žemiau pateiksiu schemas:



Kaip jau supratote mėlynu tekstu kalbu aš. Juodas tekstas tai paskaitos vertimas.
Taigi, dabar  bandysiu paaiškinti  savais žodžiais. Kaip matot viskas labai paprasta ir elementaru. Kitaip sakant, paprasčiausia fizika. Susiklijavę elektrocitai užkiša pradžioje ploniausius kapiliarus, kurie yra mūsų smegenėlėse. Po kurio laiko ta  dalis smegenėlių miršta. Kitas variantas: kai  kraujo kapiliarai neatlaiko spaudimo, paprasčiausiai plyšta. O iš čia visokie insultai infarktai ir t.t.
 O elektrocitai susiklijuoja veikiami alkoholiui arba kai  gleivės patenka į kraują. Kitaip sakant ar tai atsitinka nuo alkoholio ar nuo termiškai apdirbto maisto, koks skirtumas. 
Manau, kai daugeliui teko matyti nusigėrusius bendraklasius, kaimynus. Kaip jie atrodo, kaip jie mąsto, kaip jie elgiasi? Sutikite, kad jis jau neturi to subtilumo. Kitaip sakant  dalies pasaulio jis jau nesuvokia. Ta dalis jam  neegzistuoja.
Ar teko girdėti  tokį išsireiškimą? Dievas kalba subtiliai ir tyliai, o velnias tiesiai šviesiai ir grubiai, chamiškai. 
O kaip mes galim girdėti Dievą jei ta subtilioji dalis smegenėlių yra prarasta? O čia dar masinės informavimo priemonės padeda. 
O kas kuria tas masines informavimo priemones, o kas kuria politiką? Jie kitokie? 

Tolimesnės paskaitos bus apie tai kaip  išeiti iš  šio būvio. Grigorijus Kurlovas, ne stebuklas. Jis pats maitinosi ir gyveno kaip  visi.  Šiandien  gyvena jau kitaip. Kaip? Laimingiau, sveikiau? O gal subtiliau? 
Kaip maitintis, kuo maitintis? Kas yra maistas? Ar žodis gali būti maistu? Kaip mus maitina informacija? Kaip maitintis pojūčiais, išgyvenimais, kaip suvalgyti savo baimę? 
Taigi, baigsiu versti šią paskaitą ir pereisiu prie kitų. Kaip jau supratot tai nėra eilinė paskaita  apie maistą kaip ėdalą. Tai kur kas  daugiau ir tikrai ne visiems tik bepročiams :D


Komentarų nėra: