Keisčiausia paskaita apie maistą. (1)

Tai  pati keisčiausia paskaita apie maistą. Iš tikro tai Grigoriaus Kurlovo paskaita skaityta Alekso Janovskio universitete 2010.07.20. Šios paskaitos audio įrašas yra štai čia: http://shkoladuraka.rpod.ru/165380.html  Pamoka prasideda nuo 34 minutės.

                                                               
Vertimas tikrai nebus labai kokybiškas. Taigi, pradedu.


Tema tikrai yra labai aktuali, bent jau man tai tikrai. Nors, mano įsitikinimu-aktuali kiekvienam. Jūs jau supratote, kad kalba eis apie maistą. Apie maistą apskritai ir apie mūsų pačių požiūrį į tai. Nors gal būt taip: ne apie mus kaip sąmonės nešėjus... nors jai  atvirai, tai kiek ten tos sąmonės...:),  bet apie mūsų kūno požiūrį į maistą, mūsų somatikos, mūsų fiziologinio metabalizmo, visos mūsų fiziologijos...požiūrį į maistą.
(somatika-http://samopoznanie.ru/schools/somatics/   Lietuviškai trumpai somatikos terminą galima apibūdinti kaip: kūno ir proto vienybę. Iš tikro mūsų protas negali būti atskirtas nuo kūno. Todėl ši paskaita ir yra apie tai kaip  tai ką mes valgome veikia mūsų sąmonę).
O iš tikro ši paskaita apie žmonių apdurninimą, apkvailinimą. O, kad nereikėtų daug kalbėti tai visa paskaita bus pateikta nuotraukomis, kurios turėtų vaizdžiai jums pateikti apkvailinimo mechanizmą.
Taigi, pradedam, bet dabar jau kalbėsim nuotraukomis.
 Į amžiną klausimą kas buvo anksčiau kiaušinis aš višta mūsų mokykla atsako vienareikšmiškai: KIAUŠINIS.

O čia prasideda mūsų istorija. Štai jie, mūsų mielieji Ieva ir Adomas. Šiuolaikiniai Adomas su Ieva, o ne...

Gyveno jie sau rojuje, nieko jiems netrūko. O ar tikrai jiems nieko netrūko? Valgė jie  vaisius, graužė morkas, ropes, cibulius su česnakais... Bet ar galėjo jie svajoti apie tokį rojų koks yra šiandien...

O čia civilizacijos maisto viršūnė:

O čia rezultatas:

ir dar keletas vaizdelių iš šiuolaikinio rojaus

Bet kai kas jau pradeda kalbėti, kad tai yra negerai, kažkokia nuojauta kužda...

Nu gerai, apsirijimas yra blogai. Ne visi tokie stori. Bet juk aš kalbu, kad mes visi esame apkvailinti ar apsikvailinę. O ką veikia kiti? Ką veikia tie kurie ne tiek daug valgo? Kuo jie užsiima?
Gina tėvynę...

Kovoja prieš terorizmą

keršija, ir daro kitus civilizuotame pasaulyje tokius normalius ir priimtinus dalykus, bet ar neatrodo mums, kad tai kažkas ne tai...
O čia dar vienas paveikslėlis, kuris apjungs visus aukščiau demonstruotus

Taigi, gyvuliška prigimtis rankose turi civilizacijos sukurtą mirties įrankį. Štai kas yra visų baisiausia.. Arba, beždžionė turi valdžią... arba...


Taigi pirmąją  paskaitos dalį tuo ir baigiu. Ar neatrodo keista, kad Griša kalbėdamas apie maistą, kalba apie terorizmą ir kitus žmonijos žiaurumus? Kas bendro tarp  maisto kurį mes valgom ir žiaurumų kuriuos vykdome? Daugelis perskaitę ir pamatę šias nuotraukas tyliai tars, kad " manęs tai neliečia, čia ne aš". Griša  kategoriškai teigia, kad savęs nuo šių vaizdų neatmeskit. Kokie mes, toks ir mūsų pasaulis. Tai  kokie gi mes esame, kad mūsų pasaulis būtent toks?

Apie tai kitoje paskaitoje. 
52 min.

Alternatyvios valiutos Europoje. Отказ от евро и новые валюты Европы

Vakarietiškas gyvenimo būdas. ЗАПАДНЫЙ ОБРАЗ ЖИЗНИ

 Įdedu visą straipsnį, kadangi tai tikrai, mano galva, yra aktualu. Šaltinis: http://www.versijos.com/publ/ideologija/vartotojiskumas/vakarietiskas_gyvenimo_budas/6-1-0-1134


Текст на русском языке: http://ufvrem.ru/jce/stati/230-vse-po-polochkam-10-smertej-sovremennogo-zapada

1. Vakarietiškas gyvenimo būdas yra nesuderinamas su žmonijos išgyvenimu ekonomikos prasme, kadangi griauna gyvybę palaikančią sistemą.

Atsisakymas planuoti ekonomiką - tai pasikėsinimas į Homo Sapiens kaip biologinę rūšį. Juks pati ši sąvoka "Protingasis žmogus" apibūdina protą kaip patį svarbiausią šio "Sapiens" požymį. O protas - tai ir yra planavimas. Ir kalba čia eina ne apie kokias nors artimas viena kitai sąvokas, o apie vieną ir tą patį dalyką.

Atsiverskime žodyną: "protingumas - organizmo savybė, sugebėjimas iš anksto planuoti savo veiksmus, sugebėjimas pasirinkti iš daugelio elgsenos variantų kažkurį vieną (priešingybė instinktyvumui)".

Judėjimas būdingas daugeliui objektų. Plunksnelė gali gana įmantriai skrajoti ore, labai sudėtinga trajektorija. Tačiau ji neturi proto ir dėl to jos judėjimas neturi jokio plano, nors ir paklūsta tam tikriems dėsniams. Jeigu egzistuoja protas, jis būtinai planuoja, nes planavimas (būsimų veiksmų numatymas, kad gautum trokštamą rezultatą) - tai pats svarbiausias protingumo kaip reiškinio atributas.

Ir atvirkščiai - jei organizmas ar sistema praranda galimybę planuoti - tai drauge praranda ir protą. Tai aksioma. Dėl to rinkos ekonomika, mėginanti kurti gyvenimą be planavimo - tai pasikėsinimas į Homo Sapiens kaip biologinę rūšį.

Tas pats terminų žodynas byloja mums, kad "stichiški, spontaniški veiksmai - tai veiksmai, kurių niekas iš anksto nesuplanavo... Protingi veiksmai - tai veiksmai, kurių eiliškumas priklauso su kieno nors iš anksto (prieš pradedant tuos veiksmus) suplanuoti".

Žinoma, valstybinis ekonomikos planavimas darydavo didžiules, kartais tiesiog siaubingas klaidas, tačiau tą patį galima pasakyti ir apie žmogaus protą. Argi jis nedarė didžiulių, kartais tiesiog siaubingų klaidų? Ir ar tai gali būti priežastimi atsisakyti proto kaipo tokio? Tuo tarpu vakarietiška pasaulėžiūra siūlo principinį atsisakymą nuo bet kokių mėginimų planuoti ekonominę veiklą.

Toks tikslas prieštarauja visai žmonių civilizacijos istorijai (juk ir Egipto piramidės buvo statomos, ir Amerika atrasta pagal valstybinius planus) ir lemia visišką biologinės rūšies Homo Sapiens išsigimimą. Apie mūsų išsigimimą. Kalba eina apie Homo Sapiens pakeitimą visiškai kito tipo hominidais.

2. Vakarietiškas gyvenimo būdas nesuderinamas su žmonijos išlikimu, kadangi yra pražūtingiausias ekologine prasme. Jis yra reikalaujantis daugiausia resursų, žaliavų, labiausiai teršiantis aplinką.

Resursai, naudojami ryškiam, gundančiam prekių įpakavimui, kuris iškart išmetamas ir užteršia aplinką, šiuolaikiniame kapitalizme sudaro 40% prekės vertės. Vartotojiškumas vietoje protingo saiko jausmo lemia nežabotą apsirijimą ir išlaidavimą.

Tai susiję su faktu, kad kapitalistinio verslininko pelnas yra priklausomas nuo vartojimo augimo ir didėja tiktai didėjant vartojimui. Svarbiausias vakarietiškos pasaulėžiūros prieštaravimas žmonijos išgyvenimo atžvilgiu - tai skirtumas tarp ilgalaikių žmonijos poreikių (kalba eina apie milijonus metų) ir trumpalaikiais individo poreikiais (kalba eina apie kelis dešimtmečius ar netgi kelis metus).

Europietiškas ateizmas išstūmė į pirmą planą formulę "kuo daugiau susiglemžti, kol gyvas", o tai vakarietiškoje pasaulėžiūroje suformavo absoliutų abejingumą žmonijos poreikiams. Žmonijos, kurios istorija tęsiasi milijonus metų. Tai dėl to atsiranda šiukšlių kalnai, kiekvienas Vakarų individas labai noriai imasi griauti bet kokią super sudėtingą sistemą, jeigu tai žada jam trumpalaikę asmeninę naudą.

3. Vakarietiškas gyvenimo būdas nesuderinamas su žmonijos išgyvenimu demografine prasme, kadangi vakarietiška pasaulėžiūra - tai vaikų gimdymo ir pačios vaikystės priešas.

Per visą XX amžių vakarietiškų bedvasių prioritetų įkvėpta baltoji rasė, anksčiau sudariusi 30% žmonijos, nusmuko iki 8%. Žvelgiant istoriniu mastu, išmirimo greitis yra rekordiškas. Vakaruose atsiranda "postšeimyniniai" miestai (pirmasis iš jų - Stokholmas), kuriuose dauguma gyventojų yra daugiau kaip 40 metų amžiaus, neturi vaikų ir nesiruošia jų susilaukti.

Mažas vaikų skaičius - vakarietiškų šeimų rykštė, dėl kurios titulinės Vakarų šalių tautos ne tik prarado sugebėjimą gausėti, bet ir labai sparčiai retėja. Vakarietiškos kultūros žmonės išsigimė tiesiogine biologine prasme, t.y. individai nesugeba palikti reikiamo skaičiaus palikuonių, kad nacijos atsigamintų.

Vakarų kultūroje išsigimęs hedonistinis egoizmas visiškai įveikė sveiką ir būtiną giminės kultą, sunaikino pareigos jausmą pagal principą: "mane pagimdė ir aš turiu susilaukti palikuonių". Iš pradžių Vakaruose išnyko didelės šeimos su daugeliu giminaičių, susijusių įvairiais giminystės laipsniais, paskui šeimos išsigimė į juridinius kontraktus ir nuklearines šeimas, vieningumo jausmą prarado netgi vyrai su žmonomis ir tėvai su savo vaikais. Tai absoliučiai nesuderinama su žmonijos išgyvenimu.

4. Vakarietiškas gyvenimo būdas nesuderinamas su žmonijos išgyvenimu kultūros ir švietimo bei išsilavinimo prasme, nes istoriškai įrodė savo nesuderinamumą su kultūros vystymusi ir išsilavinimo lygio išlaikymu. Aukštos kultūros degradacija į vis labiau primityvėjančią masinę kultūrą ne tik nestabdoma, bet visokeriopai skatinama.

Vakarų švietimo metodikos, pagrįstos "švietimo paslaugų pardavimu", t.y. komercializacija (diplomų išpardavimu) nesugeba atgaminti būtinos masės aukštai išsilavinusių žmonių. Iš kartos į kartą visose Vakarų šalyse stebimas socialinis jaunimo sulaukėjimas, protinė ir dvasinė degradacija.

Tai susiję su faktu, kad "švietimo paslaugų rinkoje" paklausą turi ne pačios žinios, o jų derivatyvai (pažymėjimai, liudijantys, kad tų žinių turima) - formalių dokumentų, suteikiančių lengvatų ir statusą pavidalu. Kuo daugiau parduodama diplomų ir kuo brangiau jie parduodami, tuo daugiau jėgų jų pirkėjai deda į lėšų pirkimui paieškas ir tuo mažiau pastangų, o ir norų, dedama į faktinių žinių įgijimą.

Tai reiškia, kad švietimo komercializavimas yra ne kas kita, kaip išsilavinimo kaipo tokio sunaikinimas. Nemokamas išsilavinimas Vakarų pasaulėžiūrai yra svetimas iš principo, dėl to vakarietiška pasaulėžiūra pasmerkia savo atstovus visiškai kultūrinei degradacijai ir yra nesuderinama su žmonijos išlikimu.

5. Vakarietiškas gyvenimo būdas nesuderinamas su žmonijos išgyvenimu medicinine prasme, kadangi vakarietiška medicina negydo ligų, o iš jų pelnosi.

Vakarietiškoms klinikoms, medicinos tarnyboms, farmakologijai visų rūšių susirgimų gausėjimas yra ne kas kita, kaip pelno šaltinis. O kažkokios ligos išnykimas reiškia pelno šaltinio išnykimą. Dėl to komercionalizuota medicina prekiauja ne sveikata, o susirgimų simptomų pašalinimu, išsaugant pačius susirgimus kaip uždarbio šaltinį.

Tai viena iš keli svarbiausių priežasčių, dėl kurių Vakaruose iš kartos į kartą prastėja žmogaus antropologinė kokybė. Vaikų ne tik nedaug tegimsta, jie dar ir darosi vis labiau liguisti, nepilnaverčiai.

Toks procesas labai naudingas komercinei medicinai ir dėl to ji ne stabdo, bet spartina jį visais įmanomais būdais. Vakaruose kokybiškos medicininės pagalbos neturi (dėl įvairių priežasčių) ir vargingieji, ir turtingieji. Vargingieji - dėl to, kad neturi iš ko mokėti už gydymą. O turtingųjų situacija neretai būna dar prastesnė: siekdama išmelžti iš jų kiek galima daugiau pinigų, komercinė medicina išranda neegzistuojančias ligas ir neretai "nugydo" žmones iki mirties, siekdama netgi sveiką turtuolį paversti kaip įmanoma ligotesniu, vadinasi - nešančiu daugiau pelno komerciniam gydytojui.

6. Vakarietiškas gyvenimo būdas nesuderinamas su žmonijos išlikimu moraline prasme, nes šiuolaikiniai Vakarai suformavo, kaip taikliai apibūdino sociologai, "visų mirtinų nuodėmių ekonomiką".

Vakarietiška pasaulėžiūra moralės ir dorovės atžvilgiu yra pati agresyviausia iš visų istorijoje egzistavusių ir egzistuojančių pasaulėžiūrų. Vakarietiškai pasaulėžiūrai būdingas atsisakymas vertinti asmenybę moraliniu požiūriu, pakeičiant vertinimo kriterijų "sėkmingumu". Dėl to Vakaruose jau neegzistuoja nei geri, nei blogi žmonės, esama tiktai pasiekę sėkmę ir nevykėliai, prisitaikiusieji ir neprisitaikėliai.

Praktikoje tai pasireiškia kaip masinis sterviškumo (moterims), "maitvanagio komplekso", gyvenimo "anapus gėrio ir blogio" skatinimas.

Vakarietiškam gyvenimo būdui norma tapo tokie reiškiniai, kaip pasenusių tėvų atsikratymas, atiduodant juos į prieglaudas (masinis reiškinys), masinis vaikų žudymas abortais (milijonai aukų kiekvienais metais), farmacinis ir maisto pramonės kanibalizmas, patologiškas melagingumas, dviveidiškumas ir apsimetinėjimas (neva demokratinių procedūrų politikoje imitacija).

Ypatingas punktas vakarietiško gyvenimo būdo patologijoje - vaikų ir jaunimo tvirkinimas švietimo sistemoje, sodomija ir homofašizmas (iškrypėliai turi pirmenybę visose gyvenimo sferose), hedonistiškas seksas, nenumatantis giminės pratęsimo netgi pačioje tolimiausioje perspektyvoje (iš esmės tai yra ta pati sodomija, tik pas skirtingų lyčių poras).

7. Vakarietiškas gyvenimo būdas nesuderinamas su žmonijos išlikimu teisiniu požiūriu

Buržuazinė demokratija tapo fundamentalios klaidos auka, pagal tą koncepciją, kad žmonėms būtų suteikta kuo geresnė teisinė apsauga, būtini vis sudėtingesni įstatymai. Realiai gi apsaugoti žmogų gali tik labai paprasti įstatymai - visiems žinomi ir visiems suprantami.

Begalinis įstatymų papildymas, kurį vykdo buržuazinės demokratijos monstras - nuolat veikiantis įstatymų leidimo organas - veda į tai, kad įstatymai darosi nebesuprantami ne tik paprastiems žmonėms, bet netgi gudragalviams juristams.

Kadangi gausybė sukčių (pradedant advokatais ir baigiant profesionaliais įstatymų leidėjais) maitinasi iš nuolatinių įstatymų perdarymų, teisinė sfera panyra vis giliau į visišką šizofreniją. Vakaruose tai jau sukėlė siaubingus teisinių santykių iškraipymus. Įstatymas praranda bet kokią prasmę, užsiciklina ties formalių procedūrų laikymusi. Triumfuoja juristų patarlė: "Lai žūsta visas pasaulis, kad tik triumfuotų teisingumas". Teisingumas čia suprantamas kaip juridinio ritualo detalus laikymasis, o to ritualo prasmė nelabai suprantama netgi šio kulto žyniams.

8. Vakarietiškas gyvenimo būdas nesuderinamas su žmonijos išgyvenimu genderio požiūriu

Visiems normaliems žmonėms akivaizdu, kad vyras ir moteris negali būti laikomi vienu ir tuo pačiu. Tiems, kas tuo abejoja, rekomenduojame paskaityti žymios vaikų psichiatrės Galinos Kozlovskos straipsnį "Vyras ir moteris - skirtingi organizmai".

Vakarietiškas gi gyvenimo būdas atkakliai propaguoja beprotišką absoliutaus lyčių sulyginimo planą - sulyginama viskas, vyro ir moters teisės, pareigos ir visa kita.

Laikoma, kad moteris gali užimti tuos pačius postus, kaip vyras ir atlikti tuos pačius darbus. Vaikų gimdymui pritaikytas organizmas prilyginamas apvaisinančiam organizmui. Tai tas pats, kas mėginti įsidėti į kišenė raktus nuo buto ir patį butą.

Bendras europietiškų vertybių sąrašas įtvirtintas Europos tarybos priimtoje konvencijoje, ginančioje žmogaus teises ir pagrindines laisves bei kituose dokumentuose.

Lyčių lygybės principas atkakliai diegiamas Vakaruose, o rezultatai akivaizdūs ir nuspėjami: moterys darosi vis labiau vyriškos, praranda sugebėjimą būti moteriškomis, o vyrai vis labiau moteriškėja, praranda vyriškumą. Susiklosto situacija, kurioje vyras praranda galimybę ir norą apvaisinti, o moteris - gimdyti. Tokiu būdu Vakarai tampa natūralios tvarkos priešu ir yra pasmerkti.

9. Vakarietiškas gyvenimo būdas nesuderinamas su žmonijon išlikimu migracijos požiūriu

Ieškodami vis pigesnės darbo jėgos, Vakarų kapitalistai-kosmopolitai perkelia gamybą į pačias vargingiausias šalis, o į savo šalis vilioja neišrankią darbo jėgą iį vargingiausių regionų. Praktiškai dėl to prasidėjo naujas didysis tautų kraustymasis, dėl kurio keičiasi ištisų šalių ir kontinentų etninis ir kultūrinis vaizdas.

Tuo pat metu Vakarai paplauna nuosavus pamatus - tą pačią išplėstą vartotojišką paklausą, iš kurios jis ir užgimė bei susiformavo. Jei mokėsi darbuotojams elgetiškus atlyginimus, tai ir paklausa rinkoje bus elgetiška, vadinasi, gamyba ne augs, o mažės, kas ir vyksta Vakaruose nuo XX amžiaus aštunto dešimtmečio.

Neišlepinti svetimšaliai, prisivilioti didesniais atlyginimais, laikui bėgant tampa labai užgaidūs, pradeda kabinėtis prie vietinių gyventojų, įsiplieskia etniniai konfliktai.

Rezultate visa žmonija dėl kapitalistų godumo palaipsniui smunka į visuotinį sukilimą/karą, nesuderinamą su žmonijos išlikimu.

10. Vakarietiškas gyvenimo būdas nesuderinamas su žmonijos išgyvenimu filosofiniu požiūriu

Vakarietiška filosofija - tai kraštutinis pesimizmas, smukimas ir dekadansas, filosofinė mišrainė, savižudiškumas. Kai dėl savižudiškumo, tai jis yra ne kas kita, kaip atvirkštinė kraštutinio hedonizmo pusė, kuri pasireiškia hedonistui tuo atveju, jeigu jo trauka link vis brangesnių ir labiau iškrypusių malonumų nebūna patenkinama.

Vakarietiška filosofija propaguoja visišką gyvenimo beprasmybę (iš čia ir kyla įsitikinimas, kad susiglemžti prieš neišvengiamą greitą mirtį kuo daugiau gėrybių - vienintelė būties prasmė). Vakarietiška filosofija suskaldo vientisą būties srautą į atskirų individualybių pasaulėlius. Ji nebeieško vieningos visiems tiesos, pasitelkusi "toleranciją" ji įsitikinusi, kad kiekvienas turi savo tiesą arba, jeigu tiksliau - tiesa visiškai neegzistuoja. Tai sugriauna bazinį mokslinės-technologinės pažangos pagrindą ir sunaikina bet kokių altruistiškų, humaniškų veiksmų motyvaciją.

Pakirptais sparnais...

Dvi dienas žiūrinėjau visokius filmukus apie dvasinius žmonijos praradimus. Pasidarė liūdna. O dar ta Ukraina. Skaudu  matyti kaip žūsta valstybė. O kai subyrėjo CCCP Ukraina pagal pramoninį potencialą buvo dešimta valstybė pasaulyje. Šiandien nusirito žemiau šimtuko...O rytoj?
O jausmas toks...
Dabartinė vakarų ideologija žmones stengiasi palaikyti pačiam žemiausiame lygyje.
Žinote kokiame?
 Įsivaizduokite, kad jūs turite paukščių fermą. Jūsų tikslas gauti iš tų paukščių kiaušinių, mėsos, plunksnų-pūkų. Sakykite prašau, ar jūs labai norėtumėte, kad jūsų paukščiai būtų tobuli ir skraidytų?
Taigi, kad ne.
 O politikai, valstybių vadovai, tarnautojai ar labai norėtų, kad mes būtume tobuli?
Va taip...

Денежный капкан для работяг. Piniginiai spąstai...

Trumpai ir aiškiai apie pinigus ir ne tik...

Вся правда о здоровье

Mes sergame tik tuomet kai meluojame. Kai meluojame savo skrandžiui, sergame pilvo ligomis, o kai meluojame savo prigimčiai sergame visomis kitomis ligomis.

Kaip aš atradau savo dviratį?

Sekantį mėnesį sukakos metai kai aš automobilį pakeičiau dviračiu. Kiekvieną dieną važiuoju į darbą ir atgal dviračiu. 3,5-4 km  į vieną pusę ir atgal. Tokiu būdu minimaliai pravažiuoju 7-8 km. O tai nei daug nei mažai bet 30-40 minučių gyvo judėjimo. Vidutiniškai per dieną tenka nuvažiuoti gal kiek daugiau nei 10 km; parduotuvė ir kt.
 Viskas būtų gerai, bet dviratis turi vieną trūkumą. Kai reikia atsivežti kai ką daugiau pav durpių maišelį ar daugiau prekių iš parduotuvės. Iškyla klausimas, o kur sutalpinti. Tuomet nejučia pradedi galvoti  apie dviračio priekabą. Bet iškyla kita problema: sunku tempti tokią priekabą. Tuomet, nejučia, pradedi galvoti apie elektrinį ar  vidaus degimo  varikliu varomą dviratį.  BET TAI JAU NE DVIRATIS.
 Svarbiausia iškelti klausimą. Kai  klausimą užduodi visagaliui google, atsakymą gauni gan greitai.

Kaip matot, idėja paprasta. Dviratis  lieka dviračiu, bet užtenka 5 minučių ir  jis tampa  krovininiu dviračiu.
 Galima išsirinkti ir  benzininį variklį, bet... Pasirodo šiandien jau yra dviračio ratai su  įmontuotais el varikliais.  Yra toks dalykas ir Lietuvoje:

Sutikite, kad pasidaryti tokią priekabą ir sumontuoti tokį variklį tikrai nėra sunku bet kuriam šiek tiek meistravotam vyrui: nusipirkai metalinių vamzdelių, susivirinai artimiausiame autoservise,  susimontavai el pavarą ir važiuoji.
Bet mano DVIRAČIO  atradimas ne tame. Bet apie tai  sekančiame straipsnyje.