2011 m. kovo 5 d., šeštadienis

Ai, tas Kaziukas...


Penktadienį mes „špacierinėjom' po Vilnių „Marš marš tratata“ stiliumi.
Būgną bubino mano dukra "Čepaila" aprengta kareiviška šinele (tiesiai iš pamokų atėjo). Paradui vadovavo "rūstusis“ kapralas Pečka (priekinėj linijoj), pulko vėliavą išdidžiai nešė Sieras, už būgnininkės pasipūtęs „zampolitas“ klubo įkūrėjas Julius Zareckas. Fleita putė gležnutė Ukmergės mergelė pravarde Vilkas. (Ukmergė kažkada buvo Vilkmergė....vilko merga).
O šiaip mus nustebino Vilniaus publika, kuri mus palaikė Prancūzais. Taip, kad TV laida „klausimėlis“ tęsėsi.


Nuotrauka iš lrytas.lt

2 komentarai:

Unknown rašė...

Jei taip pažvelgus objektyviau, tai tekstelio autorius Aukselis yra pasipūtęs (ir tiesiogine - iš pilvo, ir perkeltine, prasmėmis)daugiau nei "zampolitas", antrą vertus, ko ten norėti iš "Vilniaus publikos" jei net pats autorius žodį "prancūzai" rašo iš didžiosios raidės...O "šinelis" lietuviškai - "milinė"... Gerai kad šio tekstelio talpinimo vieta ir vadinasi "blogas", antraip skausmingai sunku būtų žvelgti į jo autorių, vaikštinėjantį po Ukmergę ir bijantį iš gėdos akis pakelti.

Aurius rašė...

O ką aš sakiau? Kalbi kaip zampolitas, žinantis objektyviąją tiesą ir nurodinėjantis kaip kas turi mąstyti ir rašyti.
O aš kareivis, paprastas kareivis ir kalbu mūsų kareiviška kalba. Nu ta kalba nėra literatūriškai taisyklinga.
O už ką man akis nuleisti reikėtų tai tikrai nesumoju.
O dėl pasipūtimo ar išsipūtimo (storas) tai turėjau galvoj, kad mes gražūs alaviniai kareivėliai nu kaip gaidžiukai, nu turim to pasipūtimo kai jaučiame į save nukreiptus praeivių žvilgsnius.