Šiandien man kolegos atsiuntė įdomų grafiką. Štai jisai.
Nr.1
Grafikas toks keistokas sakyčiau, bet iš esmės teisingas. Aiškiai parodantis, kad jai neturi pasyvių pajamų tai senatvė laukia nekokia. Kodėl taip yra visame civilizuotame pasaulyje pastaruosius 50 metų.
Pradžiai aš pateiksiu savo pastebėjimus. 1987-1992 aš dirbau Sigmoje. Iš pradžių energetiku, vėliau gamybos meistru. Pastebėjau, kad atsirado kompiuterizuotos tekinimo staklės. Sakysim, kad paprastas tekintojas per pamainą pagamina 100 detalių. Kompiuteizuotas tekinimo stakles vienas tekintojas gali aptarnauti net kelias, sakysim tris. Kurios pagamina 300 detalių. O dabar klausimas. Ar jam reikia mokėti už visas 300 detalių tris kartus daugiau, ar kažkiek mažesnis jo uždarbis turėtų būti?
Jeigu jis dirbtų ant paprastų staklių tai iš esmės daugiau kaip 100 detalių nepagamintų. O čia jis pagamina 300, bet dėka kitos kartos staklių. Ekonomiškai kalbant, detalių buvo pagaminta daugiau dėka kapitalo.
O dabar žiūrim ką turim.
Nr.2
Grafikas toks keistokas sakyčiau, bet iš esmės teisingas. Aiškiai parodantis, kad jai neturi pasyvių pajamų tai senatvė laukia nekokia. Kodėl taip yra visame civilizuotame pasaulyje pastaruosius 50 metų.
Pradžiai aš pateiksiu savo pastebėjimus. 1987-1992 aš dirbau Sigmoje. Iš pradžių energetiku, vėliau gamybos meistru. Pastebėjau, kad atsirado kompiuterizuotos tekinimo staklės. Sakysim, kad paprastas tekintojas per pamainą pagamina 100 detalių. Kompiuteizuotas tekinimo stakles vienas tekintojas gali aptarnauti net kelias, sakysim tris. Kurios pagamina 300 detalių. O dabar klausimas. Ar jam reikia mokėti už visas 300 detalių tris kartus daugiau, ar kažkiek mažesnis jo uždarbis turėtų būti?
Jeigu jis dirbtų ant paprastų staklių tai iš esmės daugiau kaip 100 detalių nepagamintų. O čia jis pagamina 300, bet dėka kitos kartos staklių. Ekonomiškai kalbant, detalių buvo pagaminta daugiau dėka kapitalo.
O dabar žiūrim ką turim.
Nr.3
Šie du grafikai rodo akivaizdžią tiesą: 1. BVP arba bendras gėris labai staigiai kilo per pastaruosius penkiasdešimt metų ir tai dėka, taip vadinamos, trečios techninės revoliucijos, o 2. Darbo užmokestis nekilo proporcingai BVP, o liko kažkur tų pačių šešiasdešimtų metų lygyje.
Mano karta, gimę šeštame, septintame dešimtmetyje puikiai prisimena kokį pasaulį mes radom. O kaime dar elektra ne visur buvo. O po dešimt metų jau visi turėjo ir televizorius ir šaldytuvus, o kai kas netgi Žigulius. Vakarai, o ypač Amerika vystėsi ženkliai greičiau.
Šiais laikais mes matome kaip supermarketo kasininkė budi prie automatinių kasų. Sakysim ji aptarnauja šešis kartus daugiau klientų nei paprasta kasininkė. Ar jai reikia mokėti šešis kartus didesnį atlyginimą? Akivaizdu, kad ne. O tai ką jai daryti,kaip gauti pajamas tolygias bendrajam BVP? Atsakymas vienas. Jai reiktų investuoti į tas pačias kasas, kad gauti papildomas pajamas. Bet nebūtinai į kasas. Bet apie tai antroje dalyje.
P.S. Nr.2 ir Nr.3 nuotraukos paimtos iš Ilja Laurs video.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą