Kad kapitalizmas
dvesia, aš savo blog‘e jau rašiau. Tiesa, straipsnis perspausdintas, bet
tokių minčių, kurios didele dalimi sutinka su mano, neįdėti negaliu. O čia dar vienas straipsnis, parodantis kaip krizė keičia Lietuvių apsipirkimo
įpročius.
http://www.ekonomika.lt/naujiena/tyrimas-parode-kaip-po-krizes-pasikeite-lietuviai-38028.html?page=1
O žemiau pateiksiu savo
atviras mintis ir žinias apie kapitalizmą, prekybą ir apgaules.
Panašu, kad žmonės prasikrapšto akeles. Atvirai
pasakius, pavaikščiojus po Akropolį, Panoramą, Babiloną ar centrines, bet kokio
miesto gatves, kiek graudu žiūrėti į mažas parduotuves. Jos arba tuščios, arba
jose lankosi vien turistai. (Prekybiniai turistai. Tai tie kurie vaikšto,
bet retai perka). Kaip ir iš ko gyvena tokios parduotuvės? O kažkur,
visai greta, yra parduotuvės, kompanijos kurios vos spėja suktis.
Visi prekybininkai gyvena iš maržos. (Kainų
skirtumo). Kainos šiandien jau nieko bendro neturi su verte.
Sakysim kvepalų buteliuko savikaina yra vienas euras, gerų ir ypatingai gerų kvepalų
savikaina yra 1,5 euro. Bet kai juos išreklamuoja koks garsus aktoriūkštis tai
pirkėjui pateikiami jau už 300-400 litų.
O tokio pat kvapo kvepalai, bet kitu
pavadinimu tekainuoja 60-70 litų ir gali gauti nuolaidą, ir temokėti 40-50 litų. Viena maža
smulkmena: daugelis nežino, kad kvapas
negali būti patentuotas. Patentuojamas tik
buteliuko dizainas ir firmos ženklas. Kai mes perkame garsios firmos
kvepalus tai mokame už buteliuką, etiketę ir dizainą, bet ne už kvapą. Tuos
pačius kvapų eleksyrus kitos kompanijos
pateikia kitais pavadinimais, o kaina gali būt pigesnė net 10 kartų. Ir viskas
teisingai, viskas čiki -tiki.
Bet
tuščiagarbiai perka brangius ir tuo didžiuojasi, o protingi perka tuos pačius, bet pigius ir apie tai nekalba.
Asajos
uogų sulčių vieno litro savikaina yra 0,5-1,0 $, o parduomas 0,75 lt butelis
atskiestų asajos uogų sulčių už 30-40 $. Brazilijos darbuotojams, kurie skina uogas,
mokamos kapeikos, bet apie tai kompanija tyli, o garsina visam svietui, kad
išlaiko Brazilijos vaikų namus. O papūgos (tie kurie pardavinėja skiestas asajų
uogų sultis) skiedžia visam svietui
kokia yra nuostabi kompanija.
Prekės
kaina, kol pasiekia klientą, padidėja 100 kartų. Niekas nesako, kad asajos uogų sultys iš Brazilijos turi
kainuoti tiek pat čia, Lietuvoje, bet gal užtenka 10 kartų didesnės kainos, bet
ne 100.
Sąrašą apie kainas būtų galima tęsti. Bet mums
svarbu išsiaiškinti ko dėka laikomos
tokios aukštos kainos ir dar keliamos. Galima kainų kilimą vardinti naudojant protingus
ir moksliškus žodžius: transportavimo kaštai, sandėliavimo kaštai, mokesčiai,
įrengimų amortizacija ir t.t.
Kalbant tiesiai šviesiai, aukštos kainos
galimos todėl, kad yra daug išpuikusių
durnių. Va taip ir be jokių užuolankų. Tikslumo dėlei reikia pasakyti, kad pati svarbiausia durninimo
mokykla yra švietimas ir masinio komunikavimo priemonės.
Švietimas nuo mažų dienų kala į galvą, kad
reikia siekti pranokti kitus, o masinio informavimo priemonės demonstruoja,
taip vadinamų, sėkmingų žmonių įpročius. O jie laka tik tokią degtinę,
kvėpinasi tik tokiais kvepalais, o važinėja tik tokiomis „tačkomis“ ir t.t.
O durnelių kurie orientuojasi vien į tai
netrūksta. O, kad jie žinotų, kaip į juos žiūri tikri tokių brendų kūrėjai, o dar labiau, garsių
firmų savininkai. Kad jie žinotų? Man teko išgirsti Alekso Janovskio
samprotavimus apie jo kazino klientus, ir degtinės gėrėjus. Pats jis nežaidžia
ir negeria. Tų samprotavimų geriau, kad
durneliai neišgirstų. O tai dar širdies smūgį gaus.
Kapitalizmas laikosi ant baisios, nykios
tuštybės. Todėl kalbėti apie vertybes, kurių
pagrindas yra menamas, manau neverta.
Menamos vertybės kuria menamus pinigus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą