Kaip krizė atveda žmones į protą?

Kad kapitalizmas dvesia, aš savo blog‘e jau rašiau. Tiesa, straipsnis perspausdintas, bet tokių minčių, kurios didele dalimi sutinka su mano, neįdėti negaliu.  O čia dar vienas straipsnis, parodantis  kaip krizė keičia Lietuvių apsipirkimo įpročius.

 http://www.ekonomika.lt/naujiena/tyrimas-parode-kaip-po-krizes-pasikeite-lietuviai-38028.html?page=1 

O žemiau pateiksiu  savo  atviras mintis ir žinias apie kapitalizmą, prekybą ir apgaules.

Panašu, kad žmonės prasikrapšto akeles. Atvirai pasakius, pavaikščiojus po Akropolį, Panoramą, Babiloną ar centrines, bet kokio miesto gatves, kiek graudu žiūrėti į mažas parduotuves. Jos arba tuščios, arba jose lankosi vien turistai. (Prekybiniai turistai. Tai tie kurie vaikšto, bet  retai perka). Kaip  ir iš ko gyvena tokios parduotuvės? O kažkur, visai greta, yra parduotuvės, kompanijos kurios vos spėja suktis.

Visi prekybininkai gyvena iš maržos. (Kainų skirtumo). Kainos šiandien jau nieko bendro neturi su verte.

Sakysim kvepalų buteliuko savikaina yra  vienas euras, gerų ir ypatingai gerų kvepalų savikaina yra 1,5 euro. Bet kai juos išreklamuoja koks garsus aktoriūkštis tai pirkėjui pateikiami jau už 300-400 litų.

O tokio pat kvapo kvepalai, bet kitu pavadinimu tekainuoja 60-70 litų ir gali gauti nuolaidą,  ir temokėti 40-50 litų. Viena maža smulkmena:  daugelis nežino, kad kvapas negali būti patentuotas. Patentuojamas tik   buteliuko dizainas ir firmos ženklas. Kai mes perkame garsios firmos kvepalus tai mokame už buteliuką, etiketę ir dizainą, bet ne už kvapą. Tuos pačius kvapų eleksyrus  kitos kompanijos pateikia kitais pavadinimais, o kaina gali būt pigesnė net 10 kartų. Ir viskas teisingai, viskas čiki -tiki.  

Bet tuščiagarbiai perka brangius ir tuo didžiuojasi, o protingi perka  tuos pačius, bet pigius ir apie tai nekalba.

Asajos  uogų sulčių vieno litro savikaina yra 0,5-1,0 $, o parduomas 0,75 lt butelis atskiestų asajos uogų sulčių už 30-40 $. Brazilijos darbuotojams, kurie skina uogas, mokamos kapeikos, bet apie tai kompanija tyli, o garsina visam svietui, kad išlaiko Brazilijos vaikų namus. O papūgos (tie kurie pardavinėja skiestas asajų uogų sultis) skiedžia visam  svietui kokia yra nuostabi kompanija.

 Prekės kaina, kol pasiekia klientą, padidėja 100 kartų. Niekas nesako, kad  asajos uogų sultys iš Brazilijos turi kainuoti tiek pat čia, Lietuvoje, bet gal užtenka 10 kartų didesnės kainos, bet ne 100.

Sąrašą apie kainas būtų galima tęsti. Bet mums svarbu išsiaiškinti ko dėka  laikomos tokios aukštos kainos ir dar keliamos. Galima kainų kilimą vardinti naudojant protingus ir moksliškus žodžius: transportavimo kaštai, sandėliavimo kaštai, mokesčiai, įrengimų amortizacija ir t.t.

Kalbant tiesiai šviesiai, aukštos kainos galimos todėl, kad   yra daug išpuikusių durnių. Va taip ir be jokių užuolankų. Tikslumo dėlei  reikia pasakyti, kad pati svarbiausia durninimo mokykla yra švietimas ir masinio komunikavimo priemonės.

Švietimas nuo mažų dienų kala į galvą, kad reikia siekti pranokti kitus, o masinio informavimo priemonės demonstruoja, taip vadinamų, sėkmingų žmonių įpročius. O jie laka tik tokią degtinę, kvėpinasi tik tokiais kvepalais, o važinėja tik tokiomis „tačkomis“ ir t.t.

O durnelių kurie orientuojasi vien į tai netrūksta. O, kad jie žinotų, kaip į juos žiūri tikri  tokių brendų kūrėjai, o dar labiau, garsių firmų savininkai. Kad jie žinotų? Man teko išgirsti Alekso Janovskio samprotavimus apie jo kazino klientus, ir degtinės gėrėjus. Pats jis nežaidžia ir negeria. Tų samprotavimų geriau, kad  durneliai neišgirstų. O tai dar širdies smūgį gaus.

Kapitalizmas laikosi ant baisios, nykios tuštybės. Todėl kalbėti apie vertybes, kurių  pagrindas yra menamas, manau  neverta.

Menamos vertybės kuria menamus pinigus.