Lietuvio gyvenimas yra pasaka EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ.
Kiek aš prisimenu, tai ši pasaka man buvo labai nemaloni, aš ją perskaičiau tik vieną kartą gyvenime, mokykloje pagal būtinąją programą. Bet ši pasaka seka mane ir visus lietuvius visą gyvenimą.
Visa pasaka paremta apgaulėmis ir sunkiais darbais ir baigiasi perėjimu į žemesnę gyvybės pakopą...medžius. Apgaule žaltys suvilioja Eglę. Kai Eglė nori išvykti pas gimines, žaltys jai užduoda beprotiškai sunkius ir nepakeliamus darbus. Bet ji susitvarko nebe apgaulės, gudrumu. Prievarta giminės išgauna slaptažodį ir apgaule išvilioja žaltį iš jūros.
Ir visa baigiasi mirtimi. Žmogus, kaip aukštesnė būtybė pavirsta žemesne gyvybės forma medžiais..
O dabar žiūrim ką turim. Valdžia apgaudinėja žmones, užkrauna juos nepakeliamais darbais ir mokesčiais. Žmonės gudriai apgaudinėja valdžią slėpdami mokesčius ir kt.
Tauta tirpsta: žudosi, emigruoja, degraduoja. Laukai dirvonuoja, apauga medžiais. Likusios tautos siela (neemigravusios, nenusižudžiusios, neradusios šiuolaikinio darbo) sumedėja. Motinoms gimdančioms vaikus sąlygos sunkinamos. Geriau, kad jos savo vaikus paverstų medžiais.
Kas pasakys, kad tai ne pasaka?
P.S. Trūkstamus pasakos elementus ir paraleles iš gyvenimo galite papildyti komentaruose.
Prisiminiau. Užsienio žaltys apgaule išviliojo atominę elektrinę, bet, kadangi turime daug medžių tai pasišviesime balanomis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą