2011 m. gegužės 26 d., ketvirtadienis

Nedarbas

Kas yra nedarbas? Nežinau.
2010 metais yra pareikalavimas naujoms specialybėms, kurių 2004 metais net minima nebuvo. Tai čia ištrauka iš filmo „Ar žinote?
Aš pasistengsiu kalbėti apie nedarbą labai ir labai paprastai.
Sakysim, mano seneliai turėjo žemės lopinėlį kuriame kažkas augo, karvės bliovė, šunęs lojo, žolė žėlė, katės vakarais laukdavo pieno ant tvoros, kiaulės klykė ir t.t.
Visiem kažko reikėjo iš tų mano senelių.
Ar egzistavo nedarbas pas mano senelius? Taip egzistavo. Man egzistavo. Nes aš nežinojau ką daryti kol nepasakydavo. Seneliams, kurie buvo to gabalėlio žemės šeimininkai darbo buvo visada. Nes, apart visų gyvių, kurie egzistavo ir kažko norėjo, reikėjo ir mane pašerti, ir aprengti, ir pamigdyti, ir į kuprą su šluota užtvoti (auklėjimu vadinasi, jei ką) ir dar daug ką reikėjo padaryti. Tik spėk.

Reziume. Jei esi šios žemės, šios planetos šeimininkas tai darbo bus visada. Bet jei esi svetimas: šiai planetai, žmonėms, gamtai, socialinėms problemoms tai nežinosi ką daryti.

Todėl nedarbas egzistuoja tik svetimiems šiam gyvenimui, šiai planetai, žmonijai, sau.

Auklėjimo sistema mus daro svetimus sau patiems, švietimo sistema tą svetimumą dar labiau pagilina. Tai ko mes norim? Kokią teisę mes turime skųstis? Nieks kits čia nekalts...

Valstybės reikaluose esame tokie patys: svetimi renka svetimus.

O kaip gyvena tie, kuriems šis pasaulis yra savas ir jie yra reikalingi pasauliui? Vakar norėjau persimesti žodžiais su savo komanda. Tai ne. „Auriau neturiu laiko, dirbu, autoresponderį pastačiau, žmonės kreipiasi pas mane, vos spėju atsakinėti“.
Jie kuria tinklus, jie dirba, nes žino ko žmonėms reikia.

Pakalbėkim kiek kitu rakursu. Vieni iš mūsų yra alfa, kiti beta. Alfa tai šios žemės šeimininkai, beta šio žemės vergai. Neįsižeiskit brangieji, bet yra kaip yra.

Mozė žinojo ko reikia žmonėms, Jėzus žinojo ko reikia žmonėms, Aleksas Janovskis žino ko reikia žmonėms, Grigorijus Kurlovas žino ko reikia žmonėms. Jie yra alfa.

O beta tai viskuo nepatenkinti-naminės antys. Antys pakirptais sparnais. Vergai.

Suprantama, viskas yra sudėtingiau: kiekviename iš mūsų sėdi alfa ir sėdi beta.

Jei po mano šio posto niekam nekils klausimų ir noro pasisakyti, tai aš baigsiu rašyti šitą blog'ą.
Nes tai reikštų, kad visi yra beta ir nėra prošvaisčių būti alfa.

p.s. Skirstymas į alfa ir beta yra toks truputį santykinis dalykas, aš asmeniškai labiau pripažįstu holistinį požiūrį. Pasaulis yra vientisas ir žmogus yra šio pasaulio, šio gyvenimo šeimininkas.

4 komentarai:

Anonimiškas rašė...

o zek niekam neidomus tavo straipnis, taigali jau closinti bloga kaip ir zadejai

Aurius rašė...

Kadangi dienoraštis rašomas sau, tai vienam žmogui tikrai įdomu.

Anonimiškas rašė...

Aš visiškai sutinku su parašytu straipsniu. Tie kurie skundžiasi dažniausiai sėdi rankas sudėję ir laukia kol kas nors ką nors lieps ar atneš, o tie kurie nori ir gali, darbo turi tiek, kad vos spėja suktis...Sakysit aplinkybės, sėkmė? Nė velnio, pats žmogus savo likimo kalvis, ir tik jis atsakingas už tai kokį gyvenimą gyvena ir nekalta čia nei politika, nei krizė, nei apsiniaukusi diena...

Anonimiškas rašė...

Beja, Anonimiškai, vien tavo apsilankymas jau įrodymas, kad net toki nesubrendėliai, kurie neišdrįsta net savo vardo parašyt, skaito Auriaus blog'ą, tai jau priežastis neuždaryt blog'o, nes yra galimybė, kad taip beskaitinėdamas ir proto įgausi :)