2011 m. gegužės 25 d., trečiadienis

Pakalbėkim apie bet kokį prekybos tinklą. (I dalis)

Mano darže visuose pakampiuose auga topinambai. Nu bulvė tokia, skonis kaip riešuto. Šiaip tai ropė ir tiek. Daržovė kuri nereikalauja jokios priežiūros, išauga iki 3 metrų aukščio. Rudenį išsikasei tas bulves ir darykis salotas ir ką tik nori. O jei neišsikasei tai pavasarį pridygs 10 kart daugiau. Gali ir žiemą išsikasti su laužtuvu. Atšildei ir valgai. O kurių rudenį neišsikasiau tai pavasarį atkasiau ir valgau. Ši daržovė tokiems ūkininkams kaip aš, pats tas.
Rinka šiomis daržovėmis dar neužpildyta. Niša ūkininkams begalinė. Idėją dovanoju.

Ūkininkų turgeliuose šią daržovę jau mačiau.

Kur aš suku? Sakysim koks nors protingas ūkininkas nutarė užimti šią nišą. Užaugina šimtus tonų šios daržovės. Ką jam daryti? Kur realizuoti?

Po turgelius bėgioti, bobutėms siūlyti, samdyti? Vargas neduokdie. Sutikite, kad protingesnė mintis būtų pasiūlyti prekybos tinklams: Maksimai, IKI, Norfai, Rimi ir t.t.

Kodėl? Kodėl ne bobutėms turguje? Bobutė turguje realizuoti gali tik kelias dešimtis kilogramų per dieną, o tinklai gali paimti viską vienu metu. Taškas.

Taigi, suprantama, kad ūkininkui savo prekę realizuoti per tinklus yra naudingiau.



Žiūrim ką turim. Kažkas kažką augina ar gamina, o kažkas organizuoja tinklus.

Šiandien organizuoti savo tinklą su 1000 ar 10000, o kai kas ir su 100000 klientų gali bet kuri Marceliukė ar Joniukas iš kokio nors lietuviško kaimo.
Asmeniškai aš labai gerbiu žmones iš provincijos kurie užsiima internetiniu marketingu. Todėl neįžeiskite Marceliukės ir Joniukai. Jūs esate tautosakos lobynas.

Komentarų nėra: