Kadangi kalėdos ne už kalnų, o tai dovanos ir stebuklai, tai nutariau ir aš padovanoti ką galiu.
Žadėjau, kad pasakysiu pirminį šaltinį iš kurio lobynų semiasi visi pozityviai mąstantys.
O tas šaltinis yra ne kas kita kaip Biblija, o tiksliau Senasis Testamentas.
O ten parašyta, kad viskas prasidėjo nuo Adomo ir Ievos iš jo šonkaulio, paskui buvo tvanas, dar vėliau Mozė perskyrė jūrą. Suprantama žemė egzistuoja tik kokius 6000 metų. Daug ten visko yra. Šiandien Nojaus laivų atrandama gal kiek daugiau nei 40, o Raudonojoje jūroje randami vežimo ratai.
Žmogui, kuris mokykloje praėjo evoliucijos teoriją patikėti tokiais dalykais yra be galo sunku.
O kadangi mokslas atranda dinozaurų kaulų ir dar visokių baisybių, o Biblija apie tai nemini tai kaip ir meluoja.
Mūsuose vyraujantis krikščioniškas tikėjimas betarpiškai remia visą Bibliją ir sako, kad reikia ja tikėti.
Tai kaip ten yra iš tikro? Kas meluoja, o kas sako tiesą? O svarbiausia, kas iš tikro parašyta toje Biblijoje.
Biblija apie jokius stebuklus nekalba, jokių jūrų perskyrimų, jokių tvanų ir kitų baisybių ten nėra. Biblija parašyta man (asmeniškai), Tau (šio blogo skaitytojau) ir kiekvienam kas ją skaito ir kalbama joje apie dvasinius dalykus ir tą kelią kurį reikės mums nueiti.
Kas yra Adomas? Adomas yra žmogus. O žmogus sudarytas iš dviejų dalių: iš gyvūno ir iš žmogaus. Kiekvienas iš mūsų yra gyvūnas ir kaip kiekvienas gyvūnas turime visus tokius pat gyvūninius poreikius kaip šuo, katė ir t.t. O vat žmonėmis mes esame ne visi. Deja. Kai mes imame ginklą ir žudome kitą, žmoniškumo pas mus neperdaugiausiai. Gyvūnai netgi geresni už mus.
Taigi, kai mes tampame Adomu ir pradedame eiti žmogišku keliu susiduriame su visa eile trukdžių, šunkelių, pagundų ir kitokių dalykų.
Pav. jūros perskyrimas tai yra perėjimas į naują lygmenį. O pereiti į naują lygmenį nėra taip jau lengva tai kažkas panašaus kaip jūrą perskirti.
Tvanas. Vanduo tai gyvybė, emocijos. O kai tų emocijų daug ir jos trukdo reikia atsijungti, o tai reiškia pasidaryti arką-laivą ir išlikti, nepaskęsti toje tuštybių jūroje.
O ką reiškia kraujas, mūšiai kurių Biblijoj gan daug? O tai reiškia, kad norint save nugalėti reikia tokias kančias ir mūšius praeiti, kad tai kas ten aprašyta yra smulkmė.
Bandysiu privesti prie šių dienų biblinius įvaizdžius.
Sakysim žmogus ieškosi darbo ir jau pradeda suprasti, kad įprastinio darbo neberas ir, kad vis daugiau žmonių neranda, pašalpos baigsis, reikia kažką daryti. Bet jis laukia manos iš dangaus.
Ir kai galutinai supranta, kad šį sykį nesulauks, o už nugaros Egipto kareiviai stovi (Egipto kareiviai tai egoistinis pasaulis; kreditoriai, bankininkai ir t.t.) ir tuoj jam bus galas (bedarbystė, varžytinės, bankrotas, skolos ir t.t.) tik tuomet jis pasiryžta pereiti į naują lygmenį ir žengti. Ir kai jis pagaliau žengia pirmą žingsnį...prasiveria jūra. Nu prasivėrė jūra, perėjom, o po to dar 40 metų....o gal tik dienų po dykumą klajot reikia.
Ne, tikrai sunku, jau geriau TV, alus ir sofa.
O šiuolaikinis tvanas tai masinės informacijos ir smegenų pudrinimo priemonės nuo kurių protingas žmogus turintis savo kelią turi atsijungti-pasistatyti arką į kurią priimti tik tuos, kurie jam reikalingi.
O lyderiu būti nelengva. Mozė oi kiek kentėjo. Rodos žmonės jau suprato, bet ne, jie ir vėl aukso veršį nusilipdė. Nu ir supyko Mozė, ištaškė visus. Nu, netinka jie būti žmonėmis. A ne?
Tai va gerbiamieji mano kolegos iš šio blogo skaitytojai, nelengva jūras perskirti, nelengva dykumoj gyventi, o lengva tuštybių jūroj plūduriuoti...
Bet tuštybių jūroj vieni malonumai, o perskyrus jūras, įveikus tvaną laukia naujos žemės.
Su šventėmis visus. Perskirkit jūras, įveikit dykumas, perplaukit vandenynus ir į pažadėtąją žemę...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą