Sekmadienį mane pakvietė į vieną ne katalikišką Bažnyčią. Pamaldos, kalėdiniai bendri pietūs, dainos, muzika. Kadangi paskutiniu metu kiek atidesnis tapau gyvenimui ir klausausi ką jis man pateikia, tai supratau, kad ši pamoka buvo skirta man. Ir suvokiau, kad gyvenu tikrai ne taip kaip turėčiau, bet apie viską iš pradžių.
Pastorius iš Amerikos pasakojo štai tokią istoriją.
1946 metai Amerikos provincija, nedidelė parapija. Pastorius prašo, kad parapijiečiai surinktų aukas Velykoms, kurios būtų skirtos neturtingiem parapijiečiams. Viena šeima susidedanti iš motinos ir penkių vaikų (tėvas prieš penkis metus mirė) nutaria, kad tai svarbu ir nusprendžia taupyti Velykoms, kad galėtų padėti neturtingiems parapijiečiams. Tuo tikslu jie nusiperka 50 svarų bulvių ir pagal galimybes stengiasi nenaudoti elektros: šviesos ir nejungti radijo. Taigi, maitinasi jie vien tik bulvėmis ir nenaudoja elektros. Rezultate Velykoms jie bendrai sutaupo 70 dolerių.
Atėjo pagaliau Velykų rytas, visi parapijiečiai sėdi maldos namuose, visi, išskyrus šiuos šeimos narius naujais drabužiais (nes buvo mada Velykom apsirengti naujais rūbais). Pagaliau renkamos aukos ir ši šeimyna paaukoja tris kupiūras po 20 dolerių ir vieną po 10, viso 70. Po pamaldų grįžta namo, o čia pasirodo motina dar nupirko 12 kiaušinių ir jie pirmą kartą valgo ne tik bulves, bet ir kiaušinius. Po kiek laiko atvažiuoja pas juos pastorius ir motinai įteikia voką. Motina padėkoja ir atidaro voką ir štai ką pamato: tris kupiūras po 20, vieną 10 ir 17 kupiūrų po vieną dolerį...viso 87 doleriai.
Sekantį sekmadienį vėl pamaldos ir į jas atvyksta misionierius iš Afrikos ir paprašo parapijiečių suaukoti 100 dolerių kažkokios Afrikos bažnyčios stogui remontuoti. Ši šeima atiduoda visus savo 87 dolerius, o parapija bendrai surenka 105 dolerius.
Aš nieko nenoriu pasakyti ir nieko niekam nenoriu primesti. Asmeniškai aš gavau labai gerą pamoką. Ačiū.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą