Apie valstietį, apie proletariatą, apie zeitgeist judėjimą ir apie ateitį.

Artėja kalėdos, nauji metai, kaimiečiai žviegina kiaules (supraskit pjauna), o aš pasižiūrėsiu savo aruodus. Blogeriu patapau beveik prieš du metus. Nelabai kreipiau dėmesį į savo blogus, dėjau kas ant seilės užėjo ir tiek. Prieš du metus naiviai galvojau, kad žmonės susimastys apie krizę, apie nedarbą, apie perspektyvas. Vėliau supratau, kad ne visiems tas reikalinga, o tik, kaip pasakytų Hesė- bepročiams. Pasirodo mano blogą kai kas ir paskaito, o kiti net cituoja, persispausdina straipsnius, pervadina. Gerai. Aistis. O  Zeitgeist tinklapyje ir aš kai ką paporinau.

Kai susirūpinau blogu tai atkreipiau dėmesį ir į labiausiai skaitomą straipsnį, į labiausiai vykusias mintis. O jos pasirodo yra šios:
---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Ir dar apie pensijas. Tūkstantmečiais pagrindinis žemės gyventojas buvo valstietis. Kaip jis mąstė?
Jis žinojo viena, kad atlyginimą (derlių) jis gaus jei investuos: suars, pasės, prižiūrės, nupjaus, iškuls, suveš į aruodus. Ir dar jis žinojo, kad atlyginimas-derlius ne visada gali būti didis (liūtys, sausros ir kt).
O kaip jis mąstė apie pensiją (vartoju XX amžiaus terminologiją). O jis žinojo, kad norint turėti aprūpintą senatvę jam reikia gimdyti vaikus, juos auklėti pagal Bibliją ir tik tuomet jei gerai išauklės jis turės gerą aprūpintą senatvę.
O kaip mąstė XX amžiaus vaikas? Priešingai. Jis galvojo, kad viskuo jį aprūpins valdžia, o jam pačiam nieko daryti nereikia: vaikų gimdyt nereikia, auklėti taip pat ir t.t. XX amžius išaugino grynaveislį infantilą. Ir turim ką turim.
O turim tai, kad valstybės vadovai imasi už galvų nežinodami kaip išmaitinti pensininkus ir stebėtis, kad ruošiasi jas mažinti tikrai (mąstančiam žmogui) nėra ko.
---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Bet grįžkime prie užimtumo ir MLM kaip realiausios galimybės jį įgyvendinti.

Pasirodo tūkstantmečių patirtis nėra išgyvendinta Gruzinai gyvena pagal Bibliją.

Gal todėl mano vyriausia taip susižavėjo Gruzija, kad ne tik magistrantūroj mokėsi, ir magistrinį apie Gruziją rašė, bet ir dabar ten dirba.

Taigi, o aš dabar tęsiu apie ateitį. O kai kas sako, kad mes paskutinias Kalėdas švęsim normaliai. Pasiskaitykit labiausiai lankomą forumą apie makroekonomikos problemas. Jame kieti vyrai renkasi.

O aš ant savo arkliuko. Jei norime visi turėti darbo ir visi normaliai gyventi tai turėtume sumažinti darbo laiką iki 3-4 val. į dieną ir visi laimingai ir gražiai gyventume. Taip, savo laiku mąstė Keinsas. Bet vat problema, o ką žmonės veiks taip vadinamu laisvu laiku ( nu ir terminas XX amžiuj sugalvotas....nuo ko laisvas laikas....matyt nuo gyvenimo). Ir dar viena labai svarbi mintis. Mūsų planeta, pasirodo, gali išmaitinti apie 400 milijardų žmonių. Taip, kad skiedimas didžiųjų politikų, kad žmonių per daug yra, švelniai tariant, perdėtas. Problema yra ta, kad žmonės nėra pasiruošę nieko neveikti. Jei visiems padarytume idealias sąlygas tai žmonija gal net žūtų; kas nusigertų, kas nusinarkotintų, o kitiem, paprasčiausiai, stogas nuvažiuotų.

Mums reikia judėt į priekį, reikia vystytis, reikia tobulėti ( oi nemėgstu šito žodžio, bet nerandu kuo pakeist). Mūsų kelias apspręstas. Mes esame gyvas organizmas, gyvename ant karšto kiaušinio, turime stogą virš galvos (atmosferą). Rojus.

Pakalbam apie rojų. Kas pasakys, kiek laiko Adomas ir Ieva buvo rojuj? Kelias valandas. Dievas davė jiems galimybę pasidžiaugti ir suvokti kas jų laukia. Bet svečius reikia kažkaip išprašyti. Ir užsiminė Dievas, kad negalima obuolio atsikasti (ar kaip kitaip tas vaisius vadinosi?). O Adomas, tai gi ne durnas bernas buvo, suprato, kad Dievas jį nori išprašyti ir leido jis savo moteriškei nusiraškyto to vaisiaus. Va taip buvo.

Ir pradėjo Adomas, o tai reiškia Žmogus, savo tobulėjimo kelią. Ir šiandien jam tereikia žengti paskutinį žingsnelį-SUARTĖTI. Žmonėms reikia suartėti tarpusavy. Kariauti žmogus jau moka, bet suartėti dar ne.

Gerai, paliekam rojų, paliekam Dievą, nusileidžiam ant žemės ir pasirokuokim. (žemaitiškai).

Ir pradėjo žmogus sunkiai dirbti ir pradėjo jis kažką padaryti ir reikėjo jam keistis ir prasidėjo prekyba ir atsirado pirkliai su savo karavanais, šilko keliais, laivais... Pirkliai buvo tie pirmieji kurie užmezgė trapias gijas tarp tautų, vėliau geležinkeliai, telefonai ir kiti ryšiai pynė šį tinklą, o šiandien turime visą voratinklį internetu vadinamą, kuris sujungia žmones į vieną visumą.

Tenka girdėti iš kai kurių MLM bomžų, kurie vilioja į savo kompanijas, kad jei nenori dirbti dėdei tai ateik pas mus ir mes išmokysim kaip tai daryti. Gerbiamieji MLM bomžai mes negalime nedirbti kitam, mes visada dirbame kitam nes tai mūsų kelias, tai mūsų ryšys. Ekonominiai santykiai, piniginiai santykiai tai dar vienas voratinklis mus surišantis. Visa ką žmogus sugalvojo: home bisnis, forex, valiutų, akcijų biržos, MLM ir net HYIP ir visi kiti dalykai tai mūsų tarpusavio ekonominių-piniginių santykių visuma. Kontrabanda taip pat dar vieni ir taip reikalingi santykiai. Todėl sakykim AČIŪ XX amžiaus proletariatui, kuris prigamino tiek visko reikalingo ir nereikalingo, sakykim jam ačiū, nes jis prigamino ir žemės ūkio padargų kurių dėka pakilo žemdirbio našumas iki tiek, kad žemdirbių užtenka tik kelių procentų, kad visus išmaitinti, ačiū visiems atradėjams ir .t.t palydėkim XX amžių ir eikime nauju keliu. Ačiū ir tiems supermarketams kurie pakėlė prekybos našumą, kad mes, visi tie, kurie nėra ten ar kitur, būtume laisvi ir užsiimtume kažkuo kitkuo. O naujų veiklos formų-prūdais, kaip rusai sako „imk, nenoriu“ bet visos jos veda į mūsų tarpusavio suartėjimo kelią. Va taip.

Taigi, sutikim Kalėdas, palydėkim senuosius ir pasiraitoję rankoves keiskimės.