Puslapiai

2010 m. rugpjūčio 22 d., sekmadienis

Universitetų auditorijos šį rudenį bus pustuštės?

http://www.alfa.lt/straipsnis/10403935/?Universitetu.auditorijos.si.rudeni.bus.pustustes.=2010-08-21_18-04

 Man patiko. Vien tik pavadinimas ko vertas. Straipsnyje, suprantama, aprašytos išorinės priežastys ir faktai, bet esmės dar nėra. Prisipažinsiu, seniai laukiau tokių faktų. Tai reiškia, kad žmonės pamažu, bet ateina į protą.
 Kas tik gali dar bėga į užsienį. Deja ten mokymosi sistema taip pat ne kitokia. Nu gal įdomesnės asmenybės. Tiesa, daugelis ten bėga nes diplomai lyg ir vertingesni bet...
Bet sistema ta pati. Kažkas nusprendė, kad norint įgyti tą ar aną specialybę reikia išmokti tokius ar anokius dalykus ir t.t.
 O rezultatas.....liūdnas.  Praeito amžiaus mokslo šulai ekonomiką privedė prie krizės, o daktarai tą ir veikia, kad atranda vis naujas ligas ( o tiksliau jas patys kuria nes XX amžiaus pradžioje ligų buvo tik apie kokius 4000, o šiandien jau virš 30000) :). Va kai žmonės ir tai supras, tuomet ir to užsienietiško mokslo atsisakys.
 Tiesa, aš nesu visažinis švietimo atstovas ir mano mintys yra vertos kritikos. Greičiau tai diskusija su pačiu savimi....nu, o jei koks skaitytojas įkiš savo trigrašį tai  bus visai gerai.
 Nuo ko reikia pradėti? Nereikia atradinėti amerikų. Mokymosi sistemą uždavė pati Gamta-Dievas.
 Kai mažylis mokosi vaikščioti tai kuo daugiau kartų jis nukrenta tuo vėliau tvirčiau stovi ant kojų.
 Taigi, pirmas dėsnis: NEBIJOTI DUOTI TEISĘ KLYSTI.
Kai mažyliui sukanka trys-keturi metukai jis šiuolaikinius, civilizuotus, kažkur skubančius tėvus,  užknisa savo klausimais. O gaila, kad šiuolaikinis civilizuotas sutvėrimas neturi laiko jam atsakyti, nes tai ir yra mokymosi sistema užduota pačios Gamtos-Dievo. Nes vietoj to, kad atsakyti į vaiko, o iš tikro Dievo klausimus jis įkiša aną į darželį, o vėliau į mokyklą, o ten jam pasako, kad 2x2=4 ir jokių klausimų būti negali, bet reikia išmokti tai kas užduota. Ir nuo to momento mes auginame visuomenės sraigtelį tinkamą pramoniniai visuomenei.
 Atkreipkite dėmesį, kad visiškai nekalbu apie visuomenes: Lietuvos, Amerikos, Danijos, Persijos ir t.t. Dabartinė švietimo sistema visose civilizuotose visuomenėse principiniai yra ta pati....vienodai žalinga.
 O tuo tarpu vaikas klausia: o kas čia? O kodėl?  Tai elementarūs klausimai. O jei vaikas girdi, kad jo mama su draugėmis kalbasi apie vyrus kurie apie kažkada sukosi apie jas, bet ištekėjo jos už kito. O tas kitas ir yra to vaiko tėvas. Ir jam natūraliai iškyla klausimas: o jei mano tėvas būtų kitas vyras, tai ar aš būčiau Aš ar kažkas kitas? A? Kaip į tokį vaiko klausimą atsakyt jei jis užduotų? Jaspersas tai pavadino vaiko genialumu. O tai yra Dievo klausimas jums sakomas vaiko lūpomis. Atsakymas yra Biblijoj jei ją teisingai skaitysite.  Bet čia dar ne viskas.
Taigi antras dėsnis; ATSAKYKITE Į KLAUSIMUS KURIUOS UŽDUODA VAIKAS IR IŠAUKLĖSITE GENIJŲ.
 Jei perskaitytumėt didžiausių XX amžiaus žmonių biografijas tai labai nesunkiai atrastumėt, kad beveik  visi jie turėjo konfliktų su to meto mokymosi įstaigom...arba jų nebaigdavo. (Einšteinas, Bilas Gatesas, Apple vadovas ir t.t.) Kaip manot, kodėl?
Ta proga papasakosiu savo patirtį ir universitetus.
 Kažkada Klaipėdos politechnikume studijavau elektrą. Kai kurie mano kolegos labai domėjosi elektronika:  kūrė visokias schemas, stiprintuvus, ieškojo detalių ir t.t. Jiem buvo labai įdomu kažką kurti, rinkti, bandyti. Detalių trūko, reikėjo kažkaip suktis...kuo pakeisti...keičiasi parametrai...reikia keisti ir kitus elementus ir t.t. Tekdavo domėtis elektrotechnika, skaičiuoti...ieškoti. Kai grįžau iš armijos tai tie tikrieji jau kalbėjo ufonautų kalba ir buvo kieti savo  specialybės žinovai. Kodėl?
 Todėl, kad jie ėjo priešingu keliu nei mus mokė technikume. Jie visų pirma rinko schemas  ir buvo priversti domėtis elektrotechnika nes iškilo klausimai, o mes zubrinom elektrotechniką nežinodami kam ji reikalinga ir užmušėm domėjimąsi specialybe, bet tapom gerais sraigteliais Lietuvos pramonei.
 Yra tokia sistema- kaip savarankiškai mokytis. Jinai visiškai priešinga tam akademiniam mokslui. Nes ji remiasi Gamtos užduota sistema: iškeli klausimus ir bandai pats į juos ieškoti atsakymo. Bet, svarbiausia, klausimus ir atsakymus į klausimus lydi emocinis santykis (didelis,  neužmuštas noras domėtis).
 Kažkaip reziumuot reikėtų.
 Taigi, jei prarandamas noras mokytis tai reiškia, kad dabartinė sistema jau žlunga. Ieškokime naujų.
 O aš gerokai anksčiau tai suvokęs mokiausi savarankiškai ir ieškojau įdomių asmenybių tarp dėstytojų. Radau. Bet apie tai kitą kartą. O šiandien stoju į universitetą internete, kurio pagrindinis principas yra atsakyti į klausimus. Paskaita vyksta dvi valandas. Kartais atsakymas į vieno žmogaus klausimus užtrunka  vieną valandą ir 45 min. Patikėkit....gauni kur kas daugiau nei iš akademinės paskaitos.