Kai dviejų metukų vaikas bando kišti pirštus į el. rozetę, mes stengiamės jį apriboti: draudimais, techninėmis priemonėmis ir pan. Kai šiam vaikui sukanka 12-13 metų ir jei mes pasakysim, kad kištų pirštus į rozetę, jis to nedarys? Kodėl? Nes jis jau kai ką žino, mokėsi, supranta galimas pasekmes. Geras, paklusnus vaikas kai jam sako nekišti pirštų į rozetę, jis gal ir nekiš, bet supratimo kodėl neturės.
Kai religijos mus moko, kad su žmonėmis reikia elgtis taip kaip norėtume, kad sumis elgtųsi, mes kaip ir suprantam, bet gilesnio suvokimo nėra. Todėl tūkstantmečiais priversti grįžti ir kartoti tas pačias tiesas, o rezultatas nulis sveikų, kelios dešimtosios.
Bendroji psichologija elgiasi panašiai. Yra tūkstančiai visiškiausių straipsnių, knygų, video, paskaitų, o rezultatas artimas nuliui. Kodėl? Viena iš priežasčių yra ta, kad bendroji psichologija, kuri nors ir kalba, kad žmonės yra skirtingi, bet neturi sistemos. Ji negali paaiškinti kodėl mes sutverti būti skirtingais. Ji to nežino.
Froido pasekėjų, kaip ir kritikų yra daug. Kritikų ko gero daugiau. Nes Froidas kaip psichologijos ryškiausias pradininkas kai kur klydo. Ne viskas jam pavyko. Kai kurie jo bandymai buvo užmiršti.
Ir matyt neatsitiktinai Viktoras Tolkačiovas padarė keletą ėjimų arkliu (šachmatų terminologija kalbant), grįžo prie ištakų ir išvystė Froido pradėtus tyrimus. Tolkačiovui tai padaryti buvo lengviau nes mokslas sparčiai žengia į priekį, žinių bagažas didesnis nei Froido laikais.
Vektorinė psichologija arba SVP (Sisteminė vektorinė psichologija), arba SVM (sisteminis vektorinis mąstymas) remiasi trimis banginiais.
1. Gamta mus sukūrė skirtingais (Gamta mus sukūrė su skirtingai išvystytais organais). Pas vienus jautresnė yra oda, pas kitus stipresni raumenys, pas trečius jautresnė klausa ir t.t.
2. Kiekvienas gyvas organizmas egzistuoja tik tuomet jei: užima vidinę erdvę ir turi išorinę erdvę reikalingą jo egzistavimui, egzistuoja laike, gauna teisingą informaciją, ir turi vidinės, bei gali gauti energijos iš savo teritorijos.
3. Skirtingai išvystyti organai sukurti gamtos tam, kad mes kaip vientisas organizmas (žmonija, bendruomenė, banda) galėtume pilnaverčiai egzistuoti.
Archajiški vaidmenys skirti gamtos yra šie.
1. Pagrindinis medžiotojas (raumenys)
2. Šoninis medžiotojas alimentatorius (oda)
3. Namų sargas (jautrus virškinimo traktas)
4. Vadas (uretro)
5. Dienos sargas (akys)
6. Nakties sargas (klausa)
7. Oralinis šauklys (burna)
8. Uoslė (nosis)