Puslapiai

2017 m. lapkričio 9 d., ketvirtadienis

Kas ta vektorinė psichologija? (teorinė dalis) 2.






Kai dviejų metukų vaikas  bando kišti pirštus į el. rozetę, mes stengiamės jį apriboti: draudimais, techninėmis priemonėmis ir pan. Kai šiam vaikui sukanka 12-13 metų ir jei mes pasakysim, kad kištų pirštus į rozetę, jis to nedarys?  Kodėl? Nes jis jau kai ką žino, mokėsi, supranta galimas pasekmes. Geras, paklusnus  vaikas kai jam sako nekišti pirštų į rozetę, jis gal ir nekiš, bet supratimo kodėl neturės.
 Kai religijos mus moko, kad  su žmonėmis reikia elgtis taip kaip norėtume, kad sumis elgtųsi, mes kaip ir suprantam, bet gilesnio suvokimo nėra. Todėl tūkstantmečiais priversti grįžti ir kartoti tas pačias tiesas, o rezultatas nulis sveikų, kelios dešimtosios.
 Bendroji psichologija elgiasi panašiai. Yra tūkstančiai visiškiausių straipsnių, knygų, video, paskaitų, o rezultatas artimas nuliui. Kodėl? Viena iš priežasčių yra ta, kad bendroji psichologija, kuri nors ir kalba, kad žmonės yra skirtingi, bet neturi sistemos. Ji negali paaiškinti kodėl mes sutverti būti skirtingais.  Ji to nežino.
 Froido pasekėjų, kaip ir kritikų yra daug. Kritikų ko gero daugiau. Nes Froidas kaip psichologijos  ryškiausias pradininkas kai  kur klydo. Ne viskas jam pavyko. Kai kurie jo bandymai buvo užmiršti.
 Ir matyt neatsitiktinai Viktoras Tolkačiovas padarė keletą ėjimų arkliu (šachmatų terminologija kalbant), grįžo prie ištakų ir išvystė Froido pradėtus tyrimus. Tolkačiovui  tai padaryti buvo lengviau nes mokslas sparčiai žengia į priekį, žinių  bagažas didesnis nei Froido laikais.
 Vektorinė psichologija arba SVP (Sisteminė vektorinė psichologija), arba SVM (sisteminis vektorinis mąstymas) remiasi trimis banginiais.
 1. Gamta mus sukūrė skirtingais (Gamta mus sukūrė su skirtingai išvystytais organais). Pas vienus jautresnė yra oda, pas kitus stipresni raumenys, pas trečius jautresnė klausa ir t.t.
 2. Kiekvienas gyvas organizmas egzistuoja tik tuomet jei: užima vidinę erdvę ir turi išorinę erdvę reikalingą jo egzistavimui, egzistuoja laike, gauna teisingą informaciją, ir turi vidinės, bei gali gauti energijos iš savo teritorijos.
 3. Skirtingai išvystyti organai sukurti gamtos tam, kad mes kaip vientisas organizmas (žmonija, bendruomenė, banda) galėtume pilnaverčiai egzistuoti.
 Archajiški vaidmenys skirti  gamtos yra šie.
 1. Pagrindinis medžiotojas (raumenys)
 2. Šoninis medžiotojas alimentatorius (oda)
 3. Namų sargas (jautrus virškinimo traktas)
 4. Vadas (uretro)
 5. Dienos sargas (akys)
 6. Nakties sargas (klausa)
 7. Oralinis šauklys (burna)
 8. Uoslė (nosis)



2017 m. lapkričio 1 d., trečiadienis

Kas ta vektorinė psichologija? (trumpa istorija) 1.



Manęs daugelis klausia kas yra vektorinė psichologija? Kodėl vektorinė?
Impulsas atsirasti šiai psichologijai buvo Z. Froido straipsnis "Charakteris ir analinė erotika" paskelbtas 1908 metais. Šiame straipsnyje Froidas atkreipia dėmesį, kad žmonės kurie paprastai turi problemų su virškinimo traktu pasižymi tam tikru charakteriu. Jie yra skrupulingi, tvarkingi, užsispyrę ir t.t. Straipsnis rusiškai  Šio straipsnio pabaigoje Froidas numano, kad žmonės kurių jautrios yra kitos erogeninės zonos gali turėti kitokius charakterius.
 Kiek girdėjau, savo laiku šis straipsnis sukėlė ginčų, bet panašu, kad viskas aprimo vos ne  šimtui metų. Kol, staiga, kaip iš giedro dangaus, atsirado toks keistuolis Viktoras Tolkačiovas  Виктoр Толкачёв, kuriam į rankas pakliuvo šis Froido straipsnis.
 Keistuolis todėl, kad būdamas  keturiasdešimt trijų metų baigė tarnybą generolo majoro laipsniu ir įstoja į Leningrado universitetą studijuoti psichologiją dieninį skyrių. Kitaip sakant, pagyvenęs vyras mokosi kartu su 17 metų mergaitėmis. Tai paaiškinti galima tik didžiuliu noru pažinti žmogaus psichikos gelmes. Universitete Viktoras susipažino su profesoriumi Ganzenu (В.А. Ганзен) ir sukūrė vektorinę psichologiją.
 Viktoras išleido nemažai mokinių kurie pritaiko vektorinę psichologiją savo praktikoje, bet vienas jo mokinys yra ypatingas tai Jurijus Burlanas.  Юрий Бурлан. Kai Viktoras išvažiavo užkariauti Amerikos į Niujorką atsitiktinai gatvėje sutiko J. Burlaną. Suprantama, kad du rusai Niujorke labai greitai vienas kitą atpažįsta, bet, kad susitiktų du vyrai aistringai besidomintys psichologija, tik vienas jau viską sudėliojęs į lentynėles, o kitas daug žinantis, bet neturintis sistemos, būna tik kartą per kelis šimtmečius. Jie kartu dirbo kelis metus ir  sukūrė sistemą vadinamą SVP. Sisteminė vektorinė psichologija.
Bus daugiau.