Pradėsiu nuo futurologų, kurie dar Bitlų laikais numatė, kad dutūkstaitaisiais metais žmonija mažiau dirbs, o didesnę laiko dalį skirs dvasiniam poreikiam ir laisvalaikiui. Tad kodėl taip neatsitiko? Kodėl mes priversti dirbti vis daugiau, į pensiją išeiti vėliau? Svarbiausia, kad daiktų yra prigaminta tiek, kad nėr kur dėti, o žemės ūkio darbo našumas per pastarąjį šimtmetį padidėjo iki gan didelių aukštumų. Maisto taip pat esame apsirūpine, aruodai pilni.
Kas kaltas? Niekas kitas tik pats žmogus. Nes jis pats, o ne kas nors kitas nori keisti automobilį ir kitus daiktus kas keli metai, o tai ir kas metai. Niekas kitas, o tik jis pats nori pirkti ir pirkti, turėti ir turėti. Šį beprotišką jo norą išnaudoja kas tik netingi: verslininkai, bankininkai, o oligarchams tai jau rojus.
Darbo našumas kyla dėka naujų technologijų ir kompiuterijos ir dar galime kelti, bet kur dėti neužimtus žmones.
Visos didelės krizės iki šiol baigdavosi karu. Toks pavojus yra ir šiandien.
Ar yra alternatyvų? Ar yra alternatyvų dirbti mažiau, daugiau laiko skirti dvasiniam vystymui? Taip yra-pasyvios pajamos. Pasyvias pajamas galima gauti: parašius gerą bestselerį, kuris būtų verčiamas į daugelį kalbų, sukūrus gerą dainą, muziką, sukūrus programą ir pardavinėjant ją el. komerciniu būdu-automatiškai, už patentavus kažką panašaus į tetra paką ir nuo kiekvieno pakelio gauti po centą ir t.t. Suprantama, reikia paminėti ir nekilnojamą turtą, akcijas ir t.t. Bet tam reikia būti kūrybingam, arba turėti didelius pradinius pinigus. O jai taip nėra?
Yra dar vienas patikimas būdas tai tinklinis marketingas, kitaip dar vadinamas MLM.
Daugelis įsivaizduoja, kad tinklinis marketingas tai pardavimas, vaikščiojimas ir siūlymas to ko niekam nereikia. Toli gražu ne. Tinklinis marketingas tai bendravimas, rėmimas, dvasinė pagalba, naujo mąstymo atskleidimas ir t.t. Be šių dalykų tinklinis marketingas neegzistuoja.
Kodėl mūsuose tinklinis marketingas taip sunkiai prigyja, o kitose šalyse JAV, Šveicarija, apie Japoniją net nekalbu (Japonijoj pasirodo labiausiai išvystyta sritis), tinkliniu marketingu užsiima vos ne kas antras.
Aš turiu savo požiūrį į tai. Trumpai išdėstysiu.
Žmones skirstau į dvi grupes: proletariatus ir artojus.
Proletariatas tai visi samdomi darbuotojai: darbininkai, tarnautojai, valdininkai ir net direktoriai. Tai santykinai labai jauna žmonių veislė atsiradusi pagrinde tik XX amžiuje, kai labiausiai išpopuliarėjo samdomas darbas. Proletariatui reikia gerai išmanyti savo darbą: ar tai būtų prie staklių, ar inžinieriaus, ar tarnautojo. Bet jam nereikia apie nieką daugiau galvoti. To išmanymo pilnai pakanka. Užtai jam mokamas atlyginimas, o vėliau ir pensija. Po darbo proletariatas gali parvažiuot namo, įsijungti televizorių, išgert alaus.... Jo vaikus auklėja darželis, mokykla, gatvė. Taigi, jai nenori gali ir vaikų neauklėti. Pastaruoju metu proletariatas buvo aprūpintas jau savarankiško gyvenimo pradžioje-gaudavo kreditus viskam, ko tik jam reikia. Vaizdžiai tariant šiam tipui užteko būti geru varžteliu.
Kiek sunkiau buvo artojui. Nes jis gaudavo uždarbį tik tuomet jai investuodavo: suardavo, pasėdavo, prižiūrėdavo, nupjaudavo, sukuldavo ir t.t. Ir tik tuomet galėdavo džiaugtis derliumi su sąlyga jai nebūdavo sausros ar liūčių, ar kitokių bėdų. Bet ir čia dar ne viskas. Norėdamas apsirūpinti senatvei jis turėdavo pasigimdyti vaikus, juos išauklėti, kad senatvėje galėtų ramiai gyventi jau vaikų išlaikomas. Bet ir tai ne viskas, jis stengėsi su kaimynais gerai sugyventi nes dažnai reikėdavo pagalbos. Ir nieko daugiau išskyrus biblines tiesas jam žinot nereikėjo. Jai tuo vadovaudavosi jo gyvenimas buvo iš esmės laimingas.
Taigi, tokie štai skirtumai tarp šių dviejų žmonių tipų. Reikia paminėti, kad proletariatas pastaruoju metu visai nusigyveno: vaikų negimdė, o jai ir gimdė tai neturėjo laiko juos auklėti nes buvo susirūpinęs savo karjera ir norėjo laisvai pagyventi. Todėl valstybės vadovai priversti dabar sukti galvas, kaip išmaitinti pensininkus.
Yra ir daugiau bėdų, bet mano tikslas nėra jas nagrinėti. Aš noriu įrodyti, kad XXI amžiuje kitos alternatyvos, kaip, kad užsiimti MLM nėra, nes gaminti tiek daug tikrai nereikia, gaminama įrengimų pagalba, apskaita vedama kompiuteriais-žmonių darbui reikia vis mažiau. Todėl visai pagrįstai sakau, kad XXI amžiaus pagrindinė specialybė bus MARKETOLOGAS.
Kokių savybių reikia marketologui? Marketologui reikia išmanyti visas naujas technologijas: mokėti naudotis kompiuteriu, automobiliu, reikia išmanyti ryšio priemones ir t.t. Jam reikia turėti geriausias proletariato savybes. Bet svarbiausia jam reikia kaip artojui turėti sėklos (truputį investuot į savo verslą), mokėti bendrauti su žmonėmis ir būti nuoširdžiu, norėti pagelbėti kitiem, nes kuo daugiau atiduos savęs tuo didesnis derlius bus gautas.
Tinklinis marketingas tai ir senatvės apsirūpnimas, nes jai sukūrei gerą tinklą tai vėliau iki gyvenimo pabaigos gausi normalias pajamas ir niekam nereikės sėdėti ant sprando.
Taip, kad MLM yra tikrai geras ir pažangus dalykas. O, kas svarbiausia krizės MLM kompanijos nejaučia. Priešingai jų apyvarta dabar didėja. O priimti jos gali nors ir visus pasaulio gyventojus. Paprasta tinklinio marketingo kompanija garantuoja užimtumą maždaug 20% savo narių, o yra ir kompanijų kurių marketingo planas garantuoja ir dar didesnį užimtumą.
Todėl norintys dabar, krizės metu, tikrai susirasti darbą domėkitės MLM kompanijomis. Šio straipsnio autorius jum gali pasiūlyti dvi kompanijas užsiimančias savo veikla per internetą. Ir net jai jūs turite darbą užsiimkite tuo, nes niekada nežinote, kokia bus ateitis, o įdirbis MLM jum gali pagelbėti blogu metu. O MLM per internetą užtikrins jums įplaukas ir iš kitų šalių. Tokiu būdu kelsite savo šalies BVP.