Puslapiai

2018 m. gruodžio 3 d., pirmadienis

Jūsų vaiką pastoviai muša mokykloje: kaip išvengti patyčių?




 Suvokimas, kad mano vaikas yra atstumtas tarp bendraklasių buvo kaip plyta per galvą. Mano sūnus visada vengdavo kalbėti apie bendraklasių muštynes, o naujai atsiradusias mėlynes aiškindavo kaip eilines muštynes tarp vaikų. Bet vieną dieną jis parėjo praskelta galva ir tuomet aš priverčiau jį papasakoti, pagrasindama, kad nueisiu į mokyklą.
 Vaiko atsakymas mane išvertė iš koto. Mama, mane muša kiekvieną dieną, aš nenoriu gyventi, aš net apie savižudybę galvoju...Niekam nepasakok, mama, prašau, nes mane paprasčiausiai užmuš.

Pirma mintis buvo pasodinti tuos niekšelius į kalėjimą. Kai atslūgau, pagalvojau ir supratau, kad tai, vis tik vaikai- kažkieno sūnūs ir dukros. Greičiausiai reikia skambinti tų vaikų tėvams, o gal mokytojams, direktoriui? Kam skustis, pas ką kreiptis ir ką daryti kai tavo vaiką muša mokykloje?

Klausimas nebuvo paprastas. Galima  ieškoti teisybės mokykloje vaikų teisėse ir kitose įstaigose. Kai tavo vaiką mušą pasieksi, ne tik mokyklos direktorių, bet ir švietimo ministrą. Bet aš supratau, kad  tokie veiksmai gali jo  bendraamžius paskatinti dar labiau nekęsti, dar labiau sumušti, kas tikrai privestų vaiką prie savižudybės.

 Aišku, sumuštas vaikas linkęs  tylėti, bet kur  buvo mano akys? Juk ne iš kiekvieno vaiko tyčiojamasi. Aš jaučiau, kad esu kalta, bet nežinojau ką daryti.

 Aš ieškojau sprendimo klaidžiodama po visokius tėvų forumus, kol atsitiktinumas mane supažindino su vektorine psichologija. Perskaičius krūvą straipsnių aš supratau, kad pati esu visiška beraštė psichologijoje. Vaikai iš tėvų paveldi tik išorinius ruožus, o psichika  gali būti visiškai nepanaši į tėvų.
Kad nedaryt klaidos reikia tiksliai žinoti kokiomis savybėmis gamta apdovanojo jūsų vaiką. Bendraklasių auka gali tapti ne bet kuris vaikas, o tik turintis tam tikras savybes. Bet ir šis scenarijus nėra būtinas: viskas priklauso kaip psichologiškai raštingus išauklėjame savo vaikus.

      Dažniausiai bendraklasiai sumuša akių-odos vektorių berniukus. Jie yra emocionalųs, uodo neužmuš, jiems gaila gatvėje pamestų kačiukų. Jie iš prigimties nieko negali užmušti. Pirmykštėje santvarkoje tokie neišgyvendavo ir tapdavo kanibalizmo aukomis. Negalėdamas nieko užmušti jis negali būti medžiotoju. Kitaip sakant alkana burna nesugebanti  medžioti. Kam jie reikalingi?
 Šiandien išgyvena visi, žmonių sukurta kultūra neleidžia kažką "išmesti". Todėl akių-odos vektorių berniukai išgyvena kartu su visais. Bet labai dažnai patys tėvai nesupranta tokių vaikų (berniukų nes mergaitėm kaip ir galima būti emocingomis ir gailėtis visų žvėrelių). Todėl tokius berniukus paprastai  skriaudžia ir  muša bendraamžiai. Ką daryti, kaip auklėti tokį vaiką, kad netaptų auka?


  1.   Pagrindinė daugelio tėvų klaida- iš švelnaus ir pažeidžiamo vaiko mėginti išauginti "brutalų mužiką". Tam, kad toks vaikas galėtų "už save pastovėti" tėvai jį veda į visokius bokso, karatė būrelius. Rezultatas priešingas. Būtent čia jis jaučiasi dar labiau ne vyru. Bet tai nereiškia, kad jis yra mergaitė. 
  2. Tokio berniuko jautrumas yra  tuo pačiu ir problema ir pagrindinis "koziris". Viskas priklauso nuo auklėjimo. Laukinė jo prigimtis bijo (būti suvalgytu). Todėl pastoviai  gyvendamas baimėje jis tampa auka. Bet jei vaikystėje tėvai tokiam vaikui skaito ne kanibalistines pasakas (Raudonkepuraitė ir pan.), o kurios padeda išgyventi  herojaus jausmus, kurios gimdo gailestį, pagalbą silpnesniam, tuomet vaiko baimė transformuosis į savo priešybę-rūpinimuisi ir meile kitais žmonėmis. 
  3. Akių -odos vektorių vaikus gamta apdovanojo gebėjimu dainuoti ir vaidinti. Todėl  muzikos mokykla ir dramos būreliai yra ta aplinka kur jie jaučiasi kaip žuvis vandeny. Dainuojanti ir grojantis vaikinas tampa ne skriaudžiamas, o kompanijos siela. Tokiu būdu jį supa jau ne agresoriai, o dainuojantys ir besiklausantys muzikos. 
  4. Šokiai, šokių būreliai taip pat tinka tokiems vaikams nes visą laiką būna tarp mergaičių ir jaučiasi vyrais. O jei dar išmokomi būti džentelmenais: paduoti ranką, padėti apsivilti paltą mergaitėms, išaugs geri subtilūs vyrai. 
   Jeigu jums gimė akių-odos vektoriaus mergaitė, situacija keičiasi. Nes ji paprastai būna graži (didelės akys) ir berniukai ja  domisi. Bet kitos mergaitės į ją žiūri su pavydu ir neretai sumuša. Vėliau, paauglystėje ji bijo būt išprievartauta.
 Kaip ten bebūtų, tokius vaikus reikia mokyti užjausti kitus žmones, kas atitinka jų prigimtį, o tuo pačiu ugdo jų patrauklumą.

                             Vaikai muša "ne šio pasaulio vaikus" 

Akių-odos vektorių berniukai tampa atstumtaisiais tarp bendraamžių todėl, kad jie netokie kaip visi "Ne vyrai". Kiti berniukai priima kaip svetimus. Lygiai taip pat mergaitės nepriima akių-odos vektoriaus mergaitės, nes ji kitokia, ne tokia kaip visos. Bet ji yra sava tarp berniukų. 
 Bet ne kiekvienoj klasėj yra akių vektoriaus berniukų, tuomet ieškoma naujos aukos. Dažniausiai juo tampa klausos vektoriaus berniukas ar mergaitė. 
 Tokie vaikai  yra įsigilinę į save, jiems nepatinka triukšmas todėl jie linkę mažiau bendrauti ir atrodo kaip atsiskyrėliai. Kodėl tokius vaikus muša mokykloje ir kaip formuojamas jų aukos scenarijus?
  1. Kai šeimoje auga klausos vektoriaus berniukas ar mergaitė, tėvai dažnai  patys daro klaidą: matydami, kad vaikui sunku darželyje ar mokykloje, jie stengiasi jį mokyti namie, tuo dar labiau atitolindami jo socialinius įgūdžius, gebėjimą adaptuotis. 
  2.  Šie  vaikai pasižymi išvystytu abstrakčiu intelektu ir dažnai  tuo lenkia bendraamžius. Nuo mažų dienų vietoj pasakų jie skaito visokias enciklopedijas nes jiems rūpi " iš kur viskas atsirado". Tėvai nusprendžia, kad jų vaikas ypatingas ir nutaria, kad jam nėra ko bendrauti su bendraamžiais. 
Toks klaidingas tėvų sprendimas užtverti vaiką nuo bendraamžių labai brangiai kainuoja. Pavyzdžiui darželyje negavęs bent jau minimalios socialinės adaptacijos, toks vaikas mokykloje gali būti sumuštas arba iš jo  bus šaipomasi ir tyčiojamasi.
 O individualus mokymas gali baigtis  tuo, kad net ir turėdamas geriausias idėjas toks vaikas nesugebės jų perteikti kitiems. Jis taip ir nesugebės nieko realizuoti nes neišmoko kontaktuoti su kitais. O tai vėliau gali nuvesti į depresiją arba net suicidą. O savižudybę klausos vektoriau asmenys tikrai sugeba įgyvendinti.
 Ką daryti, kaip  auklėti tokį vaiką?


  1. Į vaikų darželį tokį vaiką būtina vesti jau trejų metukų. Anksti išmokęs skaityti jis gali apjungti aplink save grupę per bendrus pasakų skaitymus. Tuomet jis taps dėmesio centru, o ne atstumtuoju. Svarbu, kad auklėtojos tam padėtų.
  2. Vietoj to, kad  įtraukti tokį vaiką į  triukšmingus žaidimus pasirūpinkit, kad jis pauoštų kokį nors įdomų projektą apie mokslą ar kažką panašaus. O jei į tokį projektą bus įtraukti ir kiti vaikai tai šis pasijus vedančiuoju ir išmoks bendradarbiauti su  kitais a
Kartais priežastį tyčiotis iš mūsų vaiko suteikiame  mes patys. Pavyzdžiui parinkdami vardą. Vektorinė psichologija pataria vardą parinkti  tokį koks tuo metu yra madingas. Ir nenustebkit jei rusų vaikai tyčiosis iš dukters pavadintos  Kleopatra. Vaikai visada suras kas išsiskiria iš jų ir užsipuls. 
 Ir kaip ten bebūtų, kokius vektorius (vektorių yra aštuoni) beturėtų jūsų vaikas, jei jis socialiai adaptuotas, jeigu jo vektoriai (įgimti norai) yra išvystyti ir jei jis moka kontaktuoti  su aplinkiniais, jokių patyčių nesulauks, priešingai vaikai norės  su juo bendrauti.
 Šiandien yra labai mažai psichologiškai raštingų pedagogų ir tėvų kurie sugebėtų padėti vaikams  sukurti produktyvius santykius. Nes be protingos suaugusių pagalbos  vieni vaikai sugeba sukurti  tik archajišką bandą: akis už akį, išgyvena stipriausi.

                                         Sumuštas vaikas-sužalota visuomenė.


Vaikystėje sumušti, užguiti vaikai būdami suaugę nesugeba sukurti normalios visuomenės, laimingos šeimos. 
 Jeigu sumušė jūsų vaiką tai jūs jau gavote bilietą į vieną galą. O pabaiga gali būti tokia: arba jūs tampate psichologiškai raštingas, arba sugadintas  jūsų vaiko gyvenimas. Rinkitės.


 Mūsų su sūnum istorija baigėsi laimingai, dėka to, kad aš susipažinau su vektorine psichologija. Vietoj dziudo treniruočių mano sūnus įstojo į muzikos mokyklą ir šiandien būdamas universiteteo pirmame kurse yra kompanijos siela. Mūsų rezultatas nra unikalus. Daugelis tėvų susipažinę su vektorine psichologija, įgijo psichologinį raštingumą



2018 m. balandžio 19 d., ketvirtadienis

Uoslės vektorius arba kodėl reptiloidai valdo šį pasaulį?

 Yra tokia sąmokslo teorija, kad reptilijos valdo šį pasaulį. Manau, kad skaitytojams teko  girdėti. Žinot kas baisiausia, kad tai tiesa. Žinoma ne taip tiesiogiai kaip tai  parašyta sąmokslo teorijose, bet didelė dalis tiesos tame yra. Pabandysiu šią teoriją įrodyti.
Mokslas skaito, kad pats pirmas organas kuris atsirado pas gyvas  būtybes buvo uoslė. Tik vėliau atsirado regėjimas, klausa, skonis ir t.t. Ir pats pirmas organas moksliškai  vadinasi VOMERONAZALINIS ORGANAS. Šį organą turi  reptilijos ir kiti gyviai. Konkrečiai  šis  organas yra pas gyvates ir reikia manyti, gerai išvystytas, nes  neturėdama jokių kojų ji sugeba išgyventi. Tiesa gyvatė laikoma, kad yra seniausias  planetos gyvūnas.
 Dar kitaip šis organas vadinasi išgyvenimo organu nes jis padeda jausti pavojus sklindančius iš kitų gyvūnų.
 Pasirodo, kad šis organas  taip pat yra ir pas žmogų. Kiek plačiau aprašytas šiame rusiškame straipsnyje. Įdomu tai, kad pirmą kartą  šis organas buvo atrastas karo gydytojo operuojant  kareivio nosį. Ir jis aprašė tai kažkokiame gydytojų žurnale maždaug 150 metų atgal. Bet niekas nekreipė dėmesio. Ir tik maždaug 30 metų atgal šiuo organu susidomėjo kažkoks Amerikos institutas ir tyrinėjo išsamiai.
 Žemiau pateikiu paveikslėlį kuriame  matosi vomeronazalinio ir paprastos uoslės nervai ir sudedamosios dalys.


Taigi, iš paveiksliuko matosi, kad žmogus turi kaip ir dvi uosles. Įprastą, kurią mes visi  turime ir galime įvardinti kvapus: rožė, ramunė, agurkas, stinta, chanel 5 ir t.t. Šiuos kvapus mes suvokiame protu ir galime įvardinti.  Ir vomeronazalinę kurios pagalba užuodžiame ten visokius feromonus ir kitokias  sunkiąsias molekules. Tai ką užuodžiame šiuo organu protas nepajėgus suvokti ir įvardinti.  Praktiškai šiuo organu mes jaučiame  kito žmogaus būsenas. Tiesa, mokslas sako, kad lyg ir ne pas  visus yra šis organas. Kaip ten bebūtų, bet jei ir yra tai pas daugelį jis nėra labai veiksmingas, bet yra žmonių, o jų mažiau nei 1 procentas pas kuriuos šis organas yra  ypatingai išvystytas. Tiek išvystytas, kad puikiai jaučia kito žmogaus būsenas. Ir ne tai, kad jaučia, o tiesiog skaito kitų žmonių mintis.
 Paprastai  tokius žmones mes vadiname pilkaisiais kardinolais. Jie idealūs patarėjai, dešinioji vado ranka. Anksčiau jie buvo  žyniais, raganiais ir raganomis. O taip pat  didieji intrigantai. Tokie kaip Jagas Šekspyro dramoje Otelas, arba Goracijus Hamlete.
 Pirminė jų užduotis buvo saugoti bandą, perspėti  bandos vadą apie pavojus kurių pamatyti ir išgirsti negalima. Pav. tigrai pasislėpę krūmuose. Vėliau jie padėdavo vadui spręsti vidines bandos problemas,  pav. perspėti dėl gresiančio maidano (sukilimo), o dar vėliau jie tapdavo vado padėjėjais santykyje su kitomis gentimis. Tai buvo pirmieji politikai, šnipai.
 Tokiais  jie išliko ir šiandien.
Žmogus turintis gerą uoslę pasižymi gebėjimu išgyventi sunkiausiomis sąlygomis. Jis yra pirmas žmogus kuris suvokia, kad vienas išgyventi negalės todėl stengiasi, kad išgyventų visi. Ir, kadangi jis gerai jaučia visų būsenas, tai pats sugeba savo būseną slėpti. Jis kaip ir yra, ir kaip ir nėra vienu metu. Paprastai žmonės jo nemėgsta nes  negali perprasti. O jis niekina žmones nes visi smirdi. Bet tarp tų smirdinčių reikia gyventi norint pačiam išlikti. O tai reiškia, kad reikia jais rūpintis ir padėti savo išmone.
Tai protingiausi žmonės mūsų planetoje. Nes protas tai gebėjimas išgyventi. Neatsitiktinai gyvatė laikoma išminties simboliu. Loginis mąstymas, abstraktus intelektas, vaizdinis intelektas  žmonėms padėjo sukurti civilizaciją ir kultūrą, bet gebėjimas išgyventi bet kokiomis sąlygomis yra tik  gerą uoslę  turinčių. Todėl kritinėmis sąlygomis reikia visada stebėti šiuos žmones ir daryti tą ką  jie daro.
Šio tipo žmones mėgsta tik vadai, vadovai. Todėl  geras ryšys tarp uoslės vektoriau ir uretro vado  yra garantas, kad banda, firma, valstybė išgyvens.
 Kadangi jo uždavinys išgyventi bet kokiomis sąlygomis tai jokios moralės, etikos ar kultūros normos jo neriboja. Jis instinktyviai jaučia atsakomybę tik dėl pačios gyvybės išsaugojimo.
 Bet šį organą turime ir mes ir jis  dirba. Juk mes lengvai nustatome ar šis žmogus  mums patinka ar ne. Lengvai jaučiame kitų žmonių  būsenas jei jos pasikeičia. Ji, mūsų pačių  būsena, kai pasikeičia, tai aplinkinių požiūris į mus keičiasi. Sakysim dirba žmogus paprastu pardavimų vadybininku, praėjo  psichologinius treningus, pasikeitė, staiga padidėjo pardavimų apimtys būtent pas jį. Arba dirbo žmogelis n metų, pasikeitė, viršininkas atlyginimą padidino. Einam gatve, pagalvojam apie kažkokį žmogų, ir staiga jį sutinkam. Feromonai skraido...užtenka kelių molekulių, kad pajusti. Paprastai mes tokius dalykus vadiname intuicija, o tai tik feromonai ir kitokios sunkiosios molekulės.

(Mokslininkai  kaip ir nustatė, kad uodas kvapą jaučia už 11 kilometrų).
Keletas filmų apie gerą uoslę  turinčius žmones:
 Pavojingas amžius. 1981 CCCP Pagrindiniame  vaidmenyje Juozas Budraitis. 
Septyniolika pavasario akimirkų. 1973 CCCP Miuleris. Leonid Bronevoi. 
«Парфюмер: История одного убийцы»
Реж. Том Тыквер, Германия, Франция, Испания, США, 2006 г.
Жан-Батист Гренуй — Бен Уишоу

Lietuviškai "Kvepalai. Vieno žudiko istorija". Šis filmas yra himnas uoslės vektoriui. Atmetus visą mistiką ir žmogžudystes, tai filmas  apie tai kaip mus valdo feromonai. 

Aišku mintis, kad reptilijos valdo šį pasaulį yra mano pritempta. Bet, kažkiek tiesos tame yra kadangi  labiausiai išvystyta uoslė ir gebėjimas išgyventi yra pas reptilijas tai galima kaip ir teigti, kad reptiloidai valdo šį pasaulį.

 Vienas iš tokių  įtakingiausias XX amžiaus politikas yra draugas Stalinas. Jis nebuvo geras oratorius, toli gražu neprilygo Leninui ar Trockiui, bet buvo pakankamai gudrus.
 Irina Kaminskaja yra parašius pakankamai rimtą darbą apie Staliną ir būtent iš vektorinės psichologijos pozicijų. Pati ji nėra nei Stalino gerbėja ar mylėtoja. Greičiau priešingai, bet šį darbą ji atliko pakankamai kruopščiai ir nešališkai. Norintys  susipažinti (rusų kalba) spauskite čia.
Iš dabartinių stambių politikų uoslės vektorių turi Putinas. Kaip ir minėjau uoslės vektoriaus esybėms moralės normos neegzistuoja....svarbiausia išgyventi bet kokiomis priemonėmis. Stalinas savo valdymo metu sukūrė imperiją ir ją praplėtė. O kaip bus Putino valdymo metu, manau, kad artimiausiu metu pamatysim.
P.S. Čingischanas taip pat turėjo uoslės vektorių. Jis turėjo du vektorius; uretro ir uoslės.
 Tiek trumpai apie reptilijas arba tikruosius mūsų planetos valdytojus.



2018 m. kovo 27 d., antradienis

Lyties keitimas. Kodėl gamta nepritaria lyties keitimui, o mokslas pritaria?







Kai skaitau tokius pareiškimus: Jaunųjų psichiatrų asociacija ir dar trylika organizacijų reiškia pasipiktinimą Seimo ketinimais uždrausti lyties keitimą Lietuvoje. Organizacijos Seimui, Sveikatos apsaugos ministerijai ir Teisingumo ministerijai antradienį išplatino savo poziciją, kurioje teigia, kad Seime kelią besiskinantis siūlymas uždrausti pasikeisti lytį yra nepagrįstas mokslu ir žalingas. Esu priverstas kalbėti atviru tekstu.
  Kreipimesi teigiama, kad apie 0,5 proc. populiacijos (maždaug vienas žmogus iš dviejų šimtų) patiria translytiškumo jausmą – pojūtį, kad jų lytis yra kita.


Tokie asmenys gali patirti stiprų nepasitenkinimą ir diskomfortą dėl lytinių požymių. Tai vadinama lyties tapatumo sutrikimu, kuriam būdinga stipri identifikacija su kita lytimi, nuolatinis nepasitenkinimas savo biologine lytimi ir dėl to patiriama psichologinė kančia“, – sakoma kreipimesi.
 Atkreipkite dėmesį, kad tokius pareiškimus daro jaunieji psichologai. Seniai tyli. Tai nėra gerai. O tyli jie matyt todėl, kad baigė kaip ir tuos pačius  oficialius psichologijos mokslus kai apie tai dar nebuvo kalbama. Širdy, aišku, kad nepritaria, bet paneigti negali arba nesugeba.
Aš čia kalbu apie šį straipsnį. 
 Taigi, matosi, kad oficiali psichiatrija ir psichologija šių achinėjų demaskuot nepajėgi. Vektorinė psichologija apie tai kalba   labai paprastai ir įvardija tikrąsias šio reiškinio priežastis, bei sprendimo būdus.
 Reikalas tas, kad iki pubertato (lytinio subrendimo) berniukai jungiasi į gaują, būrį, grupę, bandą ir t.t. Pirmykštėje santvarkoje jie taip sudarydavo savo kartos medžiotojų bandą kurios viduje ranguodavosi. Kitaip sakant nusistatydavo savo rangus. Iš tikro jie burdavosi į kolektyvinę bandą, kad išlikti: medžioti, kariauti. Tai išliko iki šių dienų, bet šiandien tai pasireiškia per visokius žaidimus, muštynes tarp kiemų, gatvių, kaimų ir rajonų. Jei suaugusieji nereguliuotų tokių jų santykių tai paprastai jie taptų  nusikalstama grupuote.
 Bet tarp jų yra vienos rūšies berniukai, taip vadinamas, akių vektorius, kuris paprastai yra fiziškai silpnesnis ir jam nepatinka būti tarp  berniukų. Nes jis neturi rango. Jam kur kas maloniau bendrauti su mergaitėmis. Gamtoje yra pusiausvyra, nes yra mergaičių kurios nori  bendrauti su berniukais ir nemėgsta mergaičių. Bet apie jas dabar nekalbėsiu.
 Šitei berniukai yra gražūs, jų didelės gražios  akys ir jie  dažnai atrodo kaip mergaitės. O ir kaimynės nuo mažens kalba....oi koks gražus....čia  mergaitė....ne....o atrodo kaip mergaitė.
Neretai tokie berniukai užtinkami persirengiant mergaitėmis. Kodėl? Mergaičių taigi niekas neskriaudžia, todėl natūraliai atrodo, kad mergaite būti yra saugiau.
 Iš tikro  šie berniukai, kaip ir atitinkamos mergaitės yra meno žmonės. Jei tokį berniuką atiduoti į meno  būrelį: teatrą, dainavimą, šokius, baletą, jis pilnai save realizuos ir viskas su juo bus tvarkoje. O jei jis, sakysim, mokės groti gitara ir dainuoti tai bus bet kurios kompanijos siela ir tokiu būdu užsitikrins sau rangą.
 Bet jei jis jausis nesaugus tai labai lengvai gali būti masalas visokio lygio seksualiniams nukrypimams. Kitaip sakant jei jis bus nesaugu tai tokį šiandien lengvai galima įtikinti, kad moterimi būt yra geriau. O nesaugus jis bus tuomet jei nerealizuos savo  gamtos jam duotų poreikių, gebėjimų.
Bet jokios lyties jis keisti nenori. Iš tikro lyties keitimas šiandien yra pelningas verslas, tiek chirurginis, o vėliau psichologinis iki  gyvenimo pabaigos. Daugelis bestovinčių tokioje eilėje kai susipažino su tikromis priežastimis lengvai atsisakė keisti lytį.
 Tiek trumpai.




2018 m. kovo 11 d., sekmadienis

Ilgaamžiškumo paslaptis.

Nėra čia jokios paslapties. Tereikia pilnai realizuoti save tarp kitų žmonių ir tiek tų problemų. 




2018 m. kovo 10 d., šeštadienis

Kaip psichologiškai nusiteikti mesti svorį?




Egzistuoja tūkstančiai psichologinių treningų mesti svoriui, tačiau visi jie nukreipti į vieną – pasekmių šalinimą, kai reikėtų kovoti su jau kylančiu alkio jausmu ar noru „ko nors pakramtyti“. Bet kas iš tiesų vyksta su žmogumi ir jo psichika? Kas iššaukia psichologinę priklausomybę valgiui? Kaip sėkmingai nusiteikti lieknėjimui? Atrodytų logiška apriboti kalorijų kiekį, ir antsvorio problema bus išspręsta. Tačiau kai kuriems žmonėms šis būdas sukelia priešingą efektą – nuolatinės dietos, neprivalgymas ir ribojimai pasekoje priveda prie svorio padidėjimo. Kiek toks žmogus besistengtų su dietomis, jis anksčiau ar vėliau nutrūksta, ir tada numesti kilogramai žaibiškai sugrįžta net su papildymu. Negi uždaras ratas?Valgai – tunki, o nevalgai – irgi tunki? Ne, – antsvorį galima numesti, be to kur kas paprasčiau ir patikimiau. Tame padės J. Burlano sisteminė vektorinė psichologija, kuri paaiškina tikrąją pernelyg didelio įnikimo į valgį priežastį. Reklama Maistas žmogui – pasitenkinimo šaltinis. O kadangi žmogus gamtos sukurtas pagal principą „mėgautis gyvenimu“, tai gali atsitikti taip, jog maistas tampa svarbiausiu ir pagrindiniu malonumo gavimo šaltiniu. Jausdamas stresą, nerealizuodamas savo tikrųjų norų, žmogus bando subalansuoti tai jam prieinamais malonumais – padidintu maisto suvartojimu ir pasekoje gauna gan nedžiaugsmingą rezultatą – antsvorį. Metabolizmas. Be to, riebalų sluoksnio formavimasis priklauso nuo metabolizmo. Yra žmonių, kuriems gamtos skirta labai aktyvi medžiagų apykaita, prie viso to jie kur kas judresni, sportiški, lankstūs, jie visur pirmieji, niekada nesėdi vietoje. Tokie žmonės praktiškai neturi prielaidų antsvorio susidarymui. Maisto, jo kiekio ar kaloringumo apribojimai tokiems žmonėms nesudaro jokių sunkumų, jų organizmams tai nėra streso faktorius, atvirkščiai, nesuvalgyti paskutinio kąsnelio ir pasakyti sau „ne“ tokiems žmonėms malonumas! Jiems, kaip niekam kitam artima svorio mažinimo psichologija. Apriboti, atsisakyti, sutaupyti žodžiais, emocijomis ar maistu – tai taip natūralu jiems, tokia jų psichika. Būtent judrūs žmonės susigalvoja naujas dietas ir mėgaujasi skaičiuodami kalorijas, o fizinės apkrovos ar lengvas pasibėgiojimas jiems suteikia tikrą palaimą. Tarp kitko, dietologai ir fitneso treneriai, dalijantys visiems žinomus patarimus apie išskaidytą maitinimąsi ir meniu sudėtį, – visi jie turi aukščiau išvardintas psichologines savybes. Kitas žmonių tipas su lėtesniu metabolizmu. Jie patys savaime nėra liesi, o gyvenime – ne karštakošiai, santūrūs, linkę analizuoti ir gilintis į detales. Būtent šie žmonės visur siekia kokybės – tokie perfekcionistai. Jie mėgsta ir moka nepriekaištingai vykdyti savo užduotis, jei nėra skubinami. Ir maitinasi taip pat – kol neištuštėja lėkštė, nuo stalo nepakils. Juk viską reikia pabaigti iki galo! Ir būtent žmonės su tokiomis psichologinėmis savybėmis linkę kaupti vidinį nepasitenkinimą ir kompensuoti jį maistu. Jiems būdinga ir psichologinė priklausomybė saldumynams. Tai vyksta, kai jie negauna malonumo iš darbo ar asmeninio gyvenimo: nepripažinimo ir nereikalingumo pojūtis stumia juos eiliniam užkandžiavimui, net jeigu nėra alkio jausmo. Be to, praeities nusivylimai ir gyvenimo neteisingumas (kaip jiems atrodo), tik sunkina situaciją. Jiems sunkiausia kovoti su psichologine priklausomybe maistui, juk būdami stresinėje situacijoje, negaudami malonumo iš savirealizacijos, jie pradeda valgyti „kaip nesavi“, sustodami tik tada, kai pajunta sunkumą pilve ir visišką persisotinimą. Tačiau, jeigu išmokstama realizuoti savo potencialą pilnumoje, jausti gyvenimo džiaugsmą ir malonumą, mėgautis kiekviena minute, tai lieknėjimas įvyksta savaime. Marina Voronova, psichologė

Plačiau: http://infa.lt/21044/kaip-psichologiskai-nusiteikti-mesti-svori/
Ką domina plačiau apie tai kaip mesti svorį ir kitos su tuo susijusios problemos galite rusiškai pasiskaityti: https://www.yburlan.ru/lib-search?searchid=2004014&text=%D0%BA%D0%B0%D0%BA%20%D0%B1%D1%80%D0%BE%D1%81%D0%B8%D1%82%20%D0%B2%D0%B5%D1%81&web=0

2018 m. kovo 3 d., šeštadienis

Analinis vektorius. Paskaitos konspektas






 Pradėjau konspektuoti vektorinės psichologijos paskaitas. Darbas nelengvas, bent jau man. 
Manau, kad iš konspekto galima susidaryti įspūdį kokio tai lygio paskaitos. 
 O gal kas nors galėtų padėti. Nes aš per dieną turiu tik kelias valandas laiko ir tai ne visada. O įrašų turiu kažkur apie 100 valandų. 

 




Mes genetiškai negalim perduoti ankstesnių kartų patirties. Kaip pasidaryti akmeninį kirvuką, ietį, lanką, kaip jais naudotis.
 Oi, kaip būtų gerai jei mūsų ankstesnių kartų patirtis persiduotų per genus. Tėvas profesorius, motina mokslų daktarė. Gimsti jau ir nuo kokių trylikos metų esi ir profesorius ir mokslų daktaras.
 Deja taip nėra. Kiekviena karta turi visko mokytis iš naujo.
 Atsiranda papildomas noras-perduoti ankstesnę patirtį sekančiom kartom.
Kai pagrindiniai medžiotojai išvyksta į medžioklę kažkas turi pasilikti ir saugoti vaikus ir moteris. 23 min. todėl tai namisėdos ir šiandien.
 Kita, svarbi jų savybė tai pedagogika. Reikia paauglius mokyti karo meno. Bet tam, kad mokyti reikia pačiam mokėti. Todėl tokie vaikai nuo mažens aktyviai mokosi. Net jei nėra labai gabūs, bet stengiasi. Kiekvienas noras gamtoje yra aprūpintas savybėmis. Nebūna noro jei nėra savybių.
 Pirmoji savybė norint gerai mokytis yra atmintis. Todėl mes turime labai gerą  atmintį. Mes vieni iš tų kurie prisimena ankstyvą vaikystę. ...o ar tu atsimeni....o, aš tai atsimenu....aš ir tą ir aną prisimenu. Raktiniai analinio vektoriaus žodžiai.
Praeitis ir tik praeitis yra mano stichija. Ateities aš  bijau nes ji man neaiški. Tai ne mano stichija. 32
Aš daug ką prisimenu ir jaučiu dėkingumą, bet taip pat aš prisimenu ir viską kas buvo bloga, pikta, negera. Esu kerštingas. Galiu atkeršyti ir po 10 metų ir po daugiau ypač tiems, kas mane mažą skriaudė. Arba esu be galo dėkingas ir jaučiu kaltę....ilgai jaučiu kaltę.
Mums komforto geometrija yra kvadratas, tiesios linijos.  Vot atėjau pas  vaikystės draugą, gyvenimu pasiskųsti, sėdžiu, kalbamės, o pas jį ant sienos priešais mano akis paveikslas nelygiai kabo, pasviręs, mane nervuoja. Aš jam sakau pataisyk paveikslą, jis nelygiai pakabintas. O jis pasižiūrėjo, bet nemato. Teko pačiam pataisyti.....kažkur 1,5 mm nelygiagretus sienos ir lubų susikirtimo linijai. Va tokie mes. Užėjau į dukters kambarį, o jos sąsiuviniai ir knygos ant stalo nelygiai sudėtos....nu kas iš jos gali išaugti.... Į ką ji atsigimė. Lyg ir panaši į mane, bet jau tokia netvarkinga.
 Obuolys nuo obels netoli  tekrente.  Tai čia pas obelis, o pas žmones pas obelį gali  gimti pomidoras. Pas analinio vektoriaus tėvus gali gimti odos vektoriaus vaikas arba atvirkščiai.
 Pas mus linijos tiesios, jei kreivos, nėra komforto. Daliname mes viską taip pat po lygiai. Mes taip ir per gyvenimą einame tiesiai ir vaikus mokome, kad eitų per gyvenimą tiesiai, teisingai, principingai. Ta prasme mes esame priešingybė odos vektoriui, kuriuos laikome prisitaikėliais, laviruojančiais, nes mes nuo savo kurso nenukrypstame. 42
 Tuo tarpu odos vektorius mato trajektoriją, o ne tiesias linijas. todėl jie  būna taiklūs šauliai. Taip pat odos vektorius yra lankstūs, greitai prisitaikantys prie aplinkos. Bet mums, analininkams jie atrodo kaip laviruojantys, prisitaikėliai.
 Todėl save mes vadiname principingais, o juos vadinu žmonėmis be principų.
 Tuo tarpu odos vektorius analinį priima kaip užsispyrusį, nelankstų, be kompromisinį, su kuriuo sunku susitarti.
Mes tiesūs ir teisingi ir kalbam tą ką matom. Sakysim skamba telefonas, mama sako pakelk ir jei manęs ieško sakyk, kad manęs nėra. Pakelia toks vaikas telefoną ir sako: mama man sakė, kad jos nėra namie. Mums sunku iškraipyti realybę. Mes nepajėgūs ją iškraipyti. Mes visur ir visada einame tik tiesiai, žolynų nemindome. tai tie odininkai žolynus mindžioja nes jiems svarbu kuo trumpesnis atstumas, jie viską taupo. Todėl kai mes matome užrašą ŽOLYNO NEMINDYTI mus tai žeidžia nes čia  ne mums parašyta.
todėl tiesios linijos, po lygiai ir t.t. neleidžia mums iškraipyti informacijos. Kokią informaciją mes gavom, tokią ir  turim perduoti. Todėl mes geri pedagogai, istorikai, archeologai, analitikai, kriminalistai. Mes tipiniai konservatoriai. Jei kas nors man padarė ką nors  gero tai  aš turiu atsidėkoti ir grąžinti....lygiai tiek atgal.  Jei aš negaliu atiduoti tolygiai, jaučiuosi kaltas. Galiu nepriimti dovanos nes būsiu nepajėgus atiduoti.
 Bet lygiai taip pat kaip aš prisimenu gėrį, aš prisimenu ir blogį, skausmą kurį man kažkas padarė, įžeidė, nuskriaudė, pažemino. Pav. man atrodo, kad seserį tėvai mylėjo labiau nei mane. Seserį mylėjo 60 procentų, o mane tik 40. Todėl jaučiuosi nuskriaustas ir atsiranda noras keršyti. 54
 Tokius dalykus išgyvena tik analinio vektoriaus turėtojai. Daugiau nei vienas vektorius tokių aistrų neturi. 61
Analinio vektoriaus mąstymas yra sisteminis analitinis. visą gautą informaciją jis susistemina, išanalizuoja ir sudėlioja savo galvoje po neuronines dėžutes ir  visokius skyrius. Tiesą pasakius kaip ir išorėje. Jis viską sudėlioja ir susistemina į dėžutes, lentynėles ir visada žino kas kur padėta.
 Mes viską tvarkome lėtai. O kur skubėti būnant oloje. Mes ne medžiotojai kurie turi viską spręsti gretai pagal aplinkybes. Pas mus ir visi organai dirba lėtai, o kojos mūsų trumpos, dažnai šleivos, kreivos, pilnapadžiai. Pas mus viskas priešingai nei pas odos vektorių. Nes  odos vektorius turi miklias ir greitas kojas. Bet mūsų rankos stiprios. Mes neaukšti, bet tvirtai sudėti, kresni. Bet mūsų  auksinės rankos. Mes viską mokam daryti patys, o ir mėgstam tai daryti. Esam geri meistrai, o jei turim dar ir akių vektorių tai esam geri juvelyrai. Taigi, mūsų stiprios rankos ir mes pirmieji kurie moka sugniaužti kumštį ir muštis.
 Esame geri mokiniai ir noriai mokomės, viską smulkiai aiškinamės, klausinėjam,  domimės įvykio ar reiškinio  detalėmis. Kas vėliau mums praverčia kaip geriems analitikams. Lygiai taip pat kai mes būsim pedagogais mokėsim labai smulkiai detaliai viską išdėstyti.
 Išvysto analinio vektoriaus namuose viskas tvarkinga, gražiai sudėta, švaru, dėžutės  su užrašais ir t.t. Pas neišvystytą analinio vektoriaus atstovą gali būti viskas priešinga:, nešvaru, netvarkinga ir t.t.
 Bet  jei  bus netvarka pas odos vektoriaus asmenį tai dar nereiškia, kad jis neišvystytas. Reikalas tas, kad pas jį tvarka nėra vertybė. Taigi, pas odos v tai gali  būti normalu, o pas  analinį jau ne.
 Taigi mes esame auksinės rankos ir pirmieji amatininkai vėliau netgi chirurgai, neurochirurgai.Keletas žodžių apie terminologiją. Jinai nelabai malonu neįgudusiai ausiai. Bet tai terminologija tikrai reikalinga ir ne  tik todėl, kad ją Froidas sugalvojo. Tai medicina ir kai  būsimi daktarai mokosi padėti žmonėms jie mokosi lavoninėse ir daro visą  eilę mums  nemalonių dalykų. Kaip ir nemalonių. 89
Kaip atpažinti analinį vaiką. Jei trumpai tai  taip vadinamu analiniu periodu, kai mokomasi sėdėti ant puoduko, jis paprastai sėdi ilgiau nei kiti vaikai. O ir vėliau tai toks žmogus kuris tualete pasėdi ilgiau. Neretai jo tualetas  būna tuo pačiu ir biblioteka kurioje mėgsta pasėdėti. Jis yra švarus ir to reikalauja iš aplinkinių. Pav. staltiesė turi būti švari, ant jos  negali būti jokių dėmelių. Ir taip visur. Pav. reputacija.
 Kai mes žinom  šituos dalykus augindami vaiką, mes galim iš jo išauginti gerą mokslininką, pedagogą, specialistą, bet jei nežinom, o sprendžiam pagal save...rezultatai gali būti priešingi. Galim išauginti sadistą, prievartautoją ir šiaip nelaimingą žmogų.
 Aš esu švarus visur. galiu medaus bačką išvalyti nuo šaukšto deguto. Galiu rasti klaidą. Aš meistras pamatyti klaidas. Kur? visur: mokinių sąsiuviniuose, programoje, skaičiavimuose,  tyrimuose, avarijų analizėje ir t.t. Aš perfekcionistas, pedantas. Nes tik aš  žinau labai gerai. Aš jaučiu malonumą ieškodamas klaidų. Mano raktinis žodis yra profesionalas. Aš visur siekiu profesionalumo ir pats toks esu. Aš vertinu patirtį ir moku kaupti patirtį. Mes esame ekspertai ir trokštame jais būti.
 Kritika ir savi kritika  tai mes, nes tik išvystytas analinis vektorius gali būti savikritiškas. Ties, mes galim būt ir priešingi, galim būti viskuo  nepatenkinti ir užsiimame kritikanstva.
 Kai odos vektoriaus motina stengiasi analinį vaiką gainioti . O ji tai daro iš geriausių ketinimų....pagal save sprendžia. Šiam vaikui atsiranda stresas ir gali prasidėti vidurių užkietėjimas. Odos vektoriaus motina tokį vaiką skaito stabdžiu, ji nori gero, ji nori, kad jis suspėtų su šiuo bėgančiu pasauliu, į darželį reikia, o jis vis dar ant puoduko sėdi....nu kiek galima, kada tu baigsi. 114
 Vaikas myli mamą, vaikas stengiasi, bet jam niekas nesigauna. Prasideda vidurių užkietėjimas ir kitokios bėdos. Viena iš dažniausiai pasitaikančių problemų yra atidėtas gyvenimas. Kai kažką pradėti yra be galo sunku.
Ar galima kaltinti  tokią mamą? Ne. Juk ji nori tik gero, pagal save. Juk i neturi tikslo užauginti niekšą, nusikaltėlį. Ne. Ji mąsto pagal save, plokščiai.
Dažnas konfliktas  su tokia mama paprastai atrodo taip: vaikas kažką pasakoja lėtai detaliai, o  odos vektoriaus motinai nuobodu klausytis. Ji pertraukia. O jei pertraukia tokį vaiką tai jis vėl pradeda nuo pradžių. Nu kiek tu gali, šitą jau pasakojai. Ir prasideda tokiam vaikui virškinimo sistemos sutrikimai arba net mikčiojimas. O dažniausiai  vidurių užkietėjimas.
 tokiu būdu pav. iš odos vektoriaus vaiko galima išauginti gerą inžinierių, karininką, vadybininką ir t.t. jei teisingai auklėsi, o galima išauginti ir vagį, kleptomaną, sukčių ir pan.
 Lygiai taip galima iš analinio vaiko išauginti gerą specialistą, auksinių rankų meistrą, pedagogą, o galima ir destruktyvų kenkėją, kritikanstvą, kitaip sakant vietoj žmogaus mėgstančio švarą jo priešybę purvintoją, vartojantį tualetinę leksiką visur kur tik galima. 125
Ir tampa toks žmogus ne tas, kuris ieško klaidos tam, kad ją ištaisyti, o priešingai, stengiasi įvesti klaidą, kad sugadinti sistemą ir dėl to  visai nereikia žinoti mokslą ar reiškinį. Tam, kad purvinti visai nereikia žinoti. Jie nesistengia žinoti, bet jie stengiasi paniekinti, pažeminti, vartoja tualetinę leksiką, keiksmažodžius.
Čia yra svarbūs du momentai. Pirmas: kai toks žmogus yra neišsivystęs, kitaip sakant sužalotas iš vaikystės nelabai protingų tėvų; antras: kai negali realizuoti savęs,  kai yra nerealizuotas. Tuomet jis taip pat elgiasi kaip, kad būtų neišsivystęs. Sakysim koks nors politikas negalėdamas realizuoti savo idėjų stengiasi kitas idėjas niekinti, žeminti, klijuoti etiketes. 125
 Pagrindinis konfliktas kuris paprastai vyksta tarp analinio  vaiko ir odos vektoriaus motinos yra tas, kad oda mus gainioja, negali pakęsti mūsų lėtumo, pedantiškumo. Tokiu būdu vaikas nesijaučia apsaugotas ir pergyvena stresą, kuris paprastai pasireiškia sfinkterių susitraukimu. Taigi, prasideda  vidurių užkietėjimas. Tuomet vaikas papuola į dvigubus spąstus. Kuo ilgiau jis atideda defekacijos aktą, tuo skausmingiau ji vyksta dėl visos eilės fiziologinių dalykų. 
 Normalus analinis vaikas jaučia malonumą išsivalydamas, o čia pradedamas jausti priešingas tam malonumas, susilaikymas. 
Primenu, kad jautrios odos vaikas jei yra pastoviai mušamas pradeda jausti malonumą ne nuo švelnumo, o nuo mušimo nes pas jį išsidirba ten kažkoks  narkotikas kuris kompensuoja skausmą. 
Čia yra pagrindinė vektorinės psichologijos mintis. Jei malonumo negalima pasiekti vienokiu būdu, jis siekiamas patirti kitokiu būdu, bet būtinai  išgyvenimai paverčiami malonumu. Vietoj švelnumo (odos vektorius), išgyvenu skausmą ir tampu  mazochistu. Vietoj švaros (analinis vektorius) mėgaujuosi purvu. Vaikuose tai iškart matosi. Pirmiausiai jie aplink save kuria maistinį purvą. Jie  teplioja maistą aplink save. Vėliau kurs  tualetinį purvą. O dar vėliau socialinį, visuomeninį purvą. Kuris socialiniuose tinkluose pasireiškia kaip priekabiavimas, kritikanstva. Visur ieškoma prie ko prikibti, supurvinti, sumenkinti ir t.t.
 Kitaip sakant aš ieškau ne klaidos, o priešingai,  stengiuosi įkišti klaidą į  bet kokią sistemą. Ir tam man visai nereikia žinoti sistemą, mokslą. Tam, kad rasti klaidą reikalinga žinoti, bet tam, kad purvinti, įvesti klaidą, žinot nebūtina.
 Ir taip, aš atidedu defekaciją nes man malonu, nors žinau, kad skaudės. Kuo ilgiau atidedu tuo labiau skaudės. Tai čia fiziologija. Bet su tokia pačia logika aš žiūriu į viską. Aš atidedu  darbus, reikalus kuriuos reikia padaryti ir pagaliau aš atidedu gyvenimą. Moksliškai tai vadinasi PROKRASTRINACIJA. Po skausmo paprastai ateina palengvėjimas. Tai man įsirašo visam gyvenimui. Aš taip ir elgiuosi. Pirma padarau skausmą, o paskui turi ateiti palengvėjimas. Pirma įžeidžiu, o paskui atleidžiu. Pirma suspaudžiu žmoną, kad jos net šonkauliai braška, o paskui atleidžiu. Man taip atrodo, kad yra gerai. 
 Aš tampu patologiškai negalintis priimti sprendimų. Sakysim ateinu į parduotuvę pirkti dantų šepetėlio. O ten ne vienas, o net trys skirtingi šepetėliai. Ką daryti? Aš noriu nusipirkti  geriausią. Skaitau instrukcijas, klausiu pardavėjos. O ji sako....va šitas geriausias. O kodėl? Ji, aišku nežino. Skaitau instrukcijas, lyginu, galvoju. Vėl klausiu. Po dviejų valandų, nutariu, kad reikia pagalvoti. Visą savaitę galvoju, ateinu į parduotuvę ir vėl viskas iš naujo. Pardavėja jau ir raudonuoja ir mėlynuoja, ją jau dėmėmis išpylė. Jai bloga nuo manęs, o aš vis  neapsisprendžiu. Nes aš noriu išsirinkti geriausią, aš perfekcionistas. 147







2018 m. vasario 6 d., antradienis

Pripaišykim J. Miltiniui seksualinį priekabiavimą arba KGB nes su Sartru susitiko.

Kažkada sirgau teatru, ne tai, kad labai rimtai, bet šiaip,  mėgėjiškai. Tarp mano režisierių du buvę Miltinio auklėtojai. Kartais pasakodavo legendas apie Miltinį kaip režisierių. Paklausykit.
 Vyksta aktorių -studentų priėmimas. Miltinio kabinetas. Įeina po vieną.
 Jauna panelė.
-Nusirenk,- Miltinis panelei, -nuogai.
 Nusirenginėja. Liko su vienais apatiniais. Verkia.
-Ko verki?
-Gėda.
-Priimta. Sekantis.
Įeina kita panelė.
-Nusirenk, nuogai.
Rengiasi. Lieka su vienom kelnaitėm, koketuoja, mautis, nesimaut ir laukia ką sakys.
-Nepriimta, keliauk lauk, sekantis.
Ir vėl panelė įeina.
-Nori būt aktore?
-Noriu.
-Jei būsi aktorė, mirs tavo motina. Rinkis.
Mergaitė paaukojo savo motiną, bet Miltinis ją priėmė ne dėl to, kad paaukojo, bet pamatė visas jos išgyventas kančias.
 Žiaurus tas menas, ypač teatro. Pripaišykim J. Miltiniui seksualinį priekabiavimą ir dar KGB. Juk kažkada net Sartras pas jį buvo atvažiavęs. A. Sutkus fotografavo. O ir su Sniečkumi bendravo.