Per visą istoriją žmonija niekada negyveno tokios glaudžios
globalizacijos eroje, kaip kad mes dabar… Niekada vienos šalies
ekonomika nebuvo taip stipriai priklausoma nuo kitų šalių ekonomikos, ir
niekada žmonių likimas taip stipriai nepriklausė nuo kitų šalių žmonių
likimų. Dabartinė krizė palietė visus ir visur.
Pagrįstai žurnalistas Tomas Friedmanas įpusėjus krizei teigė, kad
„laikas iš naujo sukurti Ameriką“. Įstatymai, nustatantys santykius tarp
asmenų visuomenėje, dramatiškai pasikeitė, vadinasi, ekonomika, kuri
atspindi šiuos tarpusavio ryšius, turi sekti paskui.
Tai negali įvykti taikant apribojimus ir taisykles, nes akivaizdu,
kad mūsų noras turėti tik auga. Taigi netgi labai panorėję mes niekada
negalėsime pasukti laiko atgal. Kadangi mes vystomės, tai nuolat
išrandame vis naujų būdų sistemos pulsui palaikyti. Ekonominė sistema
turi tikti visuomenei.
Iki šiol mes išvystėme ir tebepalaikome egoistinę sistemą, kurioje kievienas uždirba pagal savo jėgas ir gebėjimus, priklausomai
nuo turimos žaliavos kiekio, karinės ar politinės jėgos, apgaule ar
apsukrumu ir taip toliau. Užuot švaistę mokesčių mokėtojų pinigus,
stengęsi pakeisti negrįžtamą padėtį, turime iš esmės pakeisti savo
požiūrį į ekonomiką bei verslą.
Sprendimo pradžia ten, nuo ko prasidėjo krizė, –
prarastas pasitikėjimas žmonių tarpusavio santykiuose.
Aišku yra tai, kad mes nebepasitikime vieni kitais: žmonės nepasitiki
bankais, bankai nepasitiki mokesčių kompanijomis, kurios nepasitiki
kompanijos akcininkais, kurie nepasitiki finansiniais patarėjais, kurie
visiškai nepasitiki prekybininkais, o šie nė per plauką – vyriausybėmis,
kurios nepasitiki niekuo. Uždaras ratas.
Nepaisant nepasitikėjimo, matome, kad vis tiek esame priklausomi
vieni nuo kitų. Ir kuo geriau tai suprasime, tuo mažiau norėsime
išnaudoti vieni kitus. Daug žmonių tai jau suprato; dabar mums reikia šį
supratimą paversti veiksmu:
1)
Atkurti pasitikėjimą:
Siūlydamos pagalbą „sergančiai“ ekonomikai, šalys turi paaiškinti
savo piliečiams, kad visi kartu jau gyvename naujame pasaulyje.
Vadinasi, pirmasis išsigelbėjimo plano žingsnis yra paaiškinti žmonėms
ir padėti jiems pajusti, kaip tampriai susiję tarpusavyje esame.
Kai žmonės supras, kad jų asmeninė gerovė priklauso nuo jų ryšio su kitais, jie taps natūraliais reguliuotojais, kurių taip ieško politikai.
Kai pakankamai stipri viešoji nuomonė iškels bendradarbiavimo
vertybes, ji paveiks net ir tuos, kurie toliau nori gyventi pagal senas
egocentriškas taisykles. Šį principą gerai iliustruoja faktas, jog
praėjus savaitei po to, kai visiems tapo žinoma, kad
AIG, gavusi šimtų milijonų paramą, išdalino „riebias“ premijas savo vadovams, dauguma vadovų
jas grąžino.
Jie negalėjo atlaikyti kylančios viešosios kritikos. Vadinasi, mūsų
egoistinio požiūrio prigimties žalingumo įsisąmoninimas natūraliai leis
mums panorėti apriboti savo egocentriškus požiūrius, o tai pagreitins
nekrizinės eros pradžią.
2)
Naujas požiūris į vartojimą:
Vartotojiškoji ekonomika verčia mus norėti visiškai
nereikalingų produktų, kuriuos panaudotume tik socialinei padėčiai
pagerinti. Informacijos apie naujo pasaulio taisykles sklaida padės mums
suprasti, kurios vertybės turi dominuoti mūsų visuomenėje. Taip mes
galėsime sukurti geriau subalansuotą gyvenimo būdą.
Tuomet parduotuvių lentynose pasiliks tik iš tikrųjų reikalingi
produktai, o produktų reklamavimas tik tam, kad įsigytume dar vieną
perteklinę prekę, bus pasmerktas.
Šis būtinas vertybių pakeitimas išlaisvins daug resursų ir laiko,
leis mums investuoti į šiuo metu apleistas mūsų gyvenimo sritis, tokias
kaip draugai ir šeima. Taip žymiai pagerintume bendrąją savo gyvenimo
kokybę.
3) Socialinis kapitalizmas
2011 m. sausio-vasario leidinyje „Harvardo verslo apžvalgos“ prof. Michael Porter ir Mark Kramer paskelbė revoliucinę sąvoką. Tradicinis
kapitalizmas – jau istorija, rašo jie. Dabar atėjo laikas „naujai
kapitalizmo koncepcijai“, kuri perkels „socialinę atsakomybę iš
periferijos į kompanijų mąstysenos branduolį“.
Įmonės vis dėlto turės stengtis padidinti pelną ir kurti ekonominę
vertę, bet ne savo akcininkams ir savininkams, o daugiau visuomenės
naudai, „kreipdamos dėmesį į jos poreikius ir iššūkius“. Verslas turi
persiorientuoti ir susieti savo sėkmę su socialiniu progresu, „kitaip,
M. Porter ir M. Kramer nuomone, verslas niekada neišvengs žiauraus
ciklo, į kurio spąstus esame įvilioti šiandien, ir situacija tik
blogės.“
Iš tikrųjų! Daug tiesos M. Porter ir M. Kramer žodžiuose.
Šiandien įmonė, į rinką išleisdama naują produktą, nori praplėsti savo
rinkos ribas arba, sakant paprasčiau, „pavogti“ klientus iš kitų įmonių.
Bet juk tai tiksliai tas metodas, dėl kurio prasidėjo finansinė krizė!
Užuot bandžiusios pasipelnyti kitų sąskaita, įmonės turi konkuruoti
siekdamos būti kuo naudingesnės visai visuomenei.
Pasirašydamas sutartį įmonės savininkas turi apgalvoti: „Ar visi uždirbs iš šios sutarties, kurią dabar pasirašau?“ Jei
sutartis iš tikrųjų bus naudinga visiems, tai visi, kartu ir įmonės
savininkas, uždirbs iš jos. Galų gale dabartiniame pasaulyje mes visi
tarpusavyje susiję, ir kiekvienas individualus veiksmas turi įtakos mums
visiems.
4) Nauja verslo rūšis:
Atėjo laikas iš naujo apibrėžti verslo ir finansinį pasisekimą.
Sėkminga įmonė turi būti tokia, kuri parduoda produktus klientams, moka
padorų mokestį savo darbuotojams (įskaitant pensiją, draudimą,
atostoginius), ir remiasi harmoningo veikimo principu. Harmoningo
veikimo principas reiškia, kad verslo pelnas padengia visas jo
investicijas ir išlaidas, bet nesukuria viršpelnio.
Tokiu atveju… tokių kompanijų savininkai gali sau
leisti sumažinti savo produktų kainas, kad jie būtų įperkami daugeliui
žmonių. Jei kažkokia pelno dalis dar lieka, ji gali būti paaukota
visuotinės gerovės fondui.
Būkite tikri, mes nekalbame apie susilaikymą ar griežtumą. Kaip tik
priešingai: jeigu visi verslo dalyviai keis savo mąstyseną ir pradės
galvoti ne apie maksimalų pelną sau, nepriklausomai nuo pasekmių, o apie
tokį uždarbį, kuris leistų padoriai gyventi, mes pamatysime, kad gamta
turi žymiai daugiau išteklių, nei mes galime panaudoti, ir visi kartu
klestėsime.
Šaltinis:
http://www.mintis.info/pasitikejimo-krizes-ekonomikoje-sprendimas/