Puslapiai

2013 m. vasario 25 d., pirmadienis

Sveikas protas ir šiuolaikinis pasaulis




 Kaip sveikam protui žiūrėti į šiuolaikinį pasaulį?  Nors gal klausimą reiktų kelti kitaip.
Kaip sveikam protui žiūrėti į šiuolaikinį pasaulį ir nenuprotėti, neišprotėti.
Nes kuo daugiau įgyji sveiko proto tuo keisčiau  atrodo šis pasaulis ir žmogaus veikla jame.
Iš pradžių žmogus kūrė techniką ir techninę civilizaciją tikėdamasis, kad bus geriau, patogiau.  Iš pradžių jis kūrė priemones palengvinančias fizinį darbą. Kurdamas tikėjosi, kad jos ne tik palengvins darbą, bet ir  suteiks daugiau laisvo laiko.
XX amžiaus antroje pusėje atsirado  skaičiavimo technika, kurios pradinis tikslas buvo palengvinti ir kai kurį protinį darbą. Sukūrė, sujungė skaičiavimo techniką su mechanizmais ir sukūrė robotus. Atrodo viskas tvarkoje:  galima  kai kuriose srityse  visiškai  arba dalinai apsieiti be žmogaus.
Sveikas protas sako, kad žmogus  turintis laisvo laiko  gali daugiau žmogiškų  resursų skirti švietimui, auklėjimui, naujos kartos kūrybinio potencialo ugdymui, savęs tobulinimui ir kt.
Tai ne idealisto pezėjimai. Jei anksčiau buvo konvejeris su visa eile darbininkų, o dabar  darbininkus pakeičia robotai tai žmogaus darbas išsilaisvina. O iš  čia seka, kad žmogus gali dirbti ne 8 valandas, o pav. 4, o tai ir tris. Ne 40 val per savaitę, o 20, 15.
Tai kodėl šiandien  vietoj 4 val dirbame kai kur net 12, o tai ir 16, turime bedarbių ir dar vaidiname krizę?
Prie to pačio  galima paklausti, o kodėl mes vis dar kariaujame kai taip vadinamą didįjį priešą jau  nukenksminome.
Šiandien gamyba vyksta vardam gamybos. Būtų galima šį žaidimą žaisti ir toliau, bet lazda turi du galus.  Gamyba vardan gamybos yra nesveikas dalykas ir šiandien, kaip niekada anksčiau, pasireiškia ligos požymiai:  ekologinė katastrofa, šiltnamio efektas, gėlo vandens trūkumas ir t.t.
 Ką siūlo sveikas protas?  Dirbti mažiau, eikvoti mažiau, šiukšlinti mažiau. Šiandien  labiausiai protingas požiūris skamba maždaug taip: jei gali nedirbti nedirbk. O kiek tiesmukiškesnis kalba tiesiai šviesiai: kai kurie žmogaus  darbai yra nusikaltimas.  
Sutikite, tema įdomi, revoliucinga. Bet iš patirties žinome, kad  bet kokia revoliucija geruoju nesibaigia. Kiekviena revoliucija reikalauja aukų. O kam to reikia?
Ką daryti žmogui kuris tikrai turi sveiko proto, kaip išlikti šiame nuprotėjusiame pasaulyje?  Praktine prasme šis klausimas labai paprastas.  Kaip užsidirbti pinigus, minimaliai  kenkiant  aplinkai?
Gamyba vardan gamybos  gimdo reklamą vardan reklamos. O tiksliau šiandien vyksta tiek gamybinis tiek reklaminis karas. Vienas lektorius paskaitos  metu pateikė tokią mintį: „ sumažinus metines reklamos išlaidas 10 procentų už tas lėšas galima pramaitinti visos žemės gyventojus metus laiko“.  Aš nesiruošiu tikrinti šios minties  tikslaus pagrįstumo, bet, sutikite,  racionalaus grūdo joje tikrai yra.
Gal todėl šiandien, kaip niekad anksčiau, namų verslas, verslas per internetą, home , business, MLM, tinklinis marketingas ir kiti panašūs verslai šiandien plečiasi ypatingai.  Reklama pakeičiama  tarpusavio bendravimu. Ši sritis šiandien plečiasi. Norim mes to ar ne, patinka mums tai ar ne.  
Todėl, gal būt, pagaliau prieisiu prie straipsnio kurį jau senokai noriu parašyti ir kuris turi vadintis maždaug taip: tinklinio marketingo kvintesencija.

2013 m. vasario 23 d., šeštadienis

Kas dar turit proto, būtinai paskaitykit.

 Straipsnis tikrai vertas dėmesio:
http://www.sarmatas.lt/10/zmones-valdzioje-sistemos-marionetes-labiau-nei-eiliniai-nariai/



O čia ištrauka kuri galbūt privers bent jau kai ką susimąstyti.:

Kissindžeris buvo tikrai nekvailas žmogus, stovintis šimto pasaulio intelektualų sąrašo viršuje. Nors, kodėl buvo – jis ir po šiai dienai gyvas ir sveikas, jam 86 metai, nes maitinasi jis ne tuo, ką rekomendavo likusiems, pertekliniams mūsų planetos žmonėms. Jis gi – Nobelio taikos premijos laureatas, kaip ir dabartinis prezidentas. (Sistema žino, kam priklauso skirti tokias premijas.) Jis gi – Bildelbergo klubo narys.
Tai štai, jis puikiai suprato, kad zombuotų baterijų visuomenė lengvai pasiduos matricos maisto reklamai; o tuos nedaugelį, kurie atsibus ir supras į kokius spąstus juos baigia įvilioti, ši visuomenė išstatys pajuokai ir visokeriopai «žemins»


2013 m. vasario 22 d., penktadienis

Kiek specialybių suteikia internetinis namų verslas?



Jaketerina Bakitko savo laiku paskaičiavo, kad šiame versle ji išmoko 35 specialybes, vėlaiu surado dar vieną. Taigi iš visi ji priskaičiavo 36 specialybes.  Linksmiausia tai, kad šie mokslai jai nekainavo nieko. Ne tai, kad nekainavo, bet dar ir užsidirbo ir kitus išmokė. Jaketerinos Bakitko straipsnis yra čia: http://www.pro-mlm.ru/blog/35-professij-setevika/

Per keturis pastaruosius metus aš taip pat daug ko išmokau ir  tikrai daugiau nei  būčiau besimokydamas kokioje nors aukštojoje.  Svarbiausia, kad čia išmoksti patį principą-mokytis.  O tikras mokslas užsitvirtina tik  tuomet kai iškart pritaikomas praktikoje.
Visų pirma išmoki parduoti. Ir iš kart išmoki parduoti per internetą. Va, jau dvi specialybės.
Apie tai, kad moterys patampa geromis kosmetologėmis tai  gal nekalbėsiu.
Apie tai, kad pradedi išmanyti apie  sveiką maitinimąsi ir  mediciją tai čia kaip savaime suprantama.
Kiekvienas produktas, koks jis bebūtų suteikia žinių. Jei moteris  dirba autokosmetikos srityje arba pardavinėja priedus automobiliams tai  būna  kelis kartus kietesnė auto srityje nei eilinis vyras.
Kiekviena specialistas kuriam tenka susitikti ir bendrauti su žmonėmis labai greitai patampa psichologu.  Kad ir paprastame  darbe pav. padavėjos ar pardavėjos. Kiek daugiau padirbus iš kart  žinai ką tas ar  anas pirkėjas pirks ar užsisakys, o ką jam dar galima pasiūlyti papildomai.
Daugeliui iš mūsų tenka būti kompiuterinių pagrindų mokytoju. Gali pasiekti tokį lygį, kad galėtum  dėstyti mokyklose. O jau apie tinklapių, blogų rašymą, WEB dizainą, konsultantą tai čia jau savaime  suprantama.
 Mokomųjų ar  reklaminių filmukų kūrėju, o iš čia seka, kad tampi ir scenaristas, ir diktorius, ir montuotojas , o kur dar išmokimas įdėti į internatinį tinklą...
Reklaminių tekstų kūrėjo specialybė:  paprastų reklaminių tekstų kūrėju, kontekstinės reklamos tekstų kūrėju.  O išmanymas apie raktinių žodžių parinkimą ir kitas „trafiko“ kėlimo gudrybes, tai dar kelios specialybės.
  Žurnalisto, blogerio, fotografo specialybes priverstas išmokti jei rašai blogą.
Lektoriaus specialybę nori, nenori bet  įsigyji nes tenka pristatyti ir verslą, ir produktą turi patraukliai apibūdinti ir  uždegti žmones. Vau.
Sekdamas Jakaterina pamačiau, kad  tų specialybių kurias  vien tik ji išdėstė, šiandien jau neužtenka. Laikmetis diktuoja vis naujas ir naujas.
Koks universitetas gali patraukti  tokius krūvius?
Nežinau kiek aš čia prirašiau specialybių. Gal kas suskaičiuos? Praneškit :D

Patirties perdavimas tėvo vaiko principu. Tinklinis marketingas. (VI)



 Egzistuoja tinklinis marketingas ir be džiaugsmo jei dirba profesionalai. Jei mokama profesionaliai pristatyti prekes, verslo niuansus, toks tinklinis marketingas tikrai  egzistuoja. Bet  su džiaugsmu geriau. Būtent  toks paprastas bendravimas ir emocijų perteikimas padeda šimtams ir tūkstančiams žmonių užsidirbti  šioje industrijoje nuo pirmųjų dienų  neturint jokios patirties ir gebėjimų pardavimuose. Sveikas nuoširdumas, va toks  sėkmės pagrindas. Todėl šioje industrijoje nuoširdiems ir paprastiems  dažnai sekasi daug geriau nei protingiems ir išsimokslinusiems.  Nes tradicinis mokslas  duoda mums ne tiek žinių kiek kompleksų. Gal duoda ir žinių, bet kompleksų daugiau.
Nes žinios  be praktikos  augina kompleksus.

Tinklinis marketingas ta prasme yra pati natūraliausia  praktinė mokykla. Tai kaip  tėvų ir vaikų santykis. Kur „Tėvas“ tai sponsorius, o „vaikas“ distributorius-būsimas "tėvas".

 O kokia yra tradicinė  viršininko-darbdavio ir pavaldinio- samdomo darbuotojo santykiai? Tiesiai šviesiai kalbant tai vergo ir vergvaldžio santykiai.  Lietuvoje tai beveik tikrai taip.  Bizūną pakeičia  kiti prispaudimo mechanizmai: grėsmė netekti darbo, išnaudojimas, psichologinis  spaudimas ir kt.

Bet mums  tai nerūpi. Mums svarbu išsiaiškinti kokie žmonės  surenka didžiausias komandas  ir kodėl jie uždirba daugiausiai.  Ir net ne žmonės mums rūpi, o pats principas.

O principas paprastas:  tėvai perduoda visa kas geriausia savo vaikams. Tik taip žmonija vystysi į priekį ir kūrė gerovę, kūrė civilizaciją.
 Apie tai aš rašiau, oi kaip seniai.
 „Ir dar apie pensijas. Tūkstantmečiais pagrindinis žemės gyventojas buvo valstietis. Kaip jis mąstė?
Jis žinojo viena, kad atlyginimą (derlių) jis gaus jei investuos: suars, pasės, prižiūrės, nupjaus, iškuls, suveš į aruodus. Ir dar jis žinojo, kad atlyginimas-derlius ne visada gali būti didis (liūtys, sausros ir kt).
O kaip jis mąstė apie pensiją (vartoju XX amžiaus terminologiją). O jis žinojo, kad norint turėti aprūpintą senatvę jam reikia gimdyti vaikus, juos auklėti pagal Bibliją ir tik tuomet jei gerai išauklės jis turės gerą aprūpintą senatvę.“ Čia ištrauka iš straipsnio: http://auriusd.blogspot.com/2009/05/kopijuota-is-forumo-klaselt-tinklinis.html

Čia yra pats sveikiausias ir  natūralus  žmonių tarpusavio santykis. Kiekviena šeima  norėjo būti sveika, auginti vaikus, juos gerai išauklėti (perduoti jiems visą savo patirtį).

O kai šie, natūralūs principai pernešami į verslą ir kai  „viršininkas“ ne spaudžia ir reikalauja, o  globoja,  padeda ir moko, o tiksliau rūpinasi, kad uždirbtum tai suklestėjimas garantuotas tiek „vaikui“ tiek „Tėvui“.

Šis principas taikomas ne tik tinklinio marketingo kompanijose, bet ir linijinėje vadyboje. Kai skyriaus ar padalinio viršininkas negali uždirbti daugiau kaip tam tikru procentu nei jo pavaldinys. Pav.  jei pavaldinys uždirba 1000 tai viršininkas gali uždirbti tik 2000, bet jei 10000 tai atitinkamai 20000 piniginių vienetų.  Taip šiandien dirba pažangiausios verslo struktūros.
 Bet ir čia dar ne viskas.  Pietų Rusijoje yra privati vidurinė mokykla kurioje mokytojų nėra daug, o žinias kitiems vaikams perduoda vyresni. Pasirodo tai veikia labai ir labai gerai, o moksleiviai vidurinės mokslą pabaigia  būdami 15-16 metų.  O jų žinios  sutvirtėja kelis kartus nes mokymas kitų labiausiai užtvirtina pačio „mokytojo“ žinias. Pasirodo yra mokyklų kurios neaugina kompleksų. :)


Pasirodo  viskas veikia daug tikslingiau kai veikia pagal  natūralius gamtos dėsnius.  Nieko naujo po šia saule arba visa nauja  tai seniai užmiršta sena.

Sekančiame straipsnyje  analizuosiu kokių žinių ir gebėjimų suteikia  tinklinis  marketingas ar bet koks kitas namų-internetinis verslas.

2013 m. vasario 21 d., ketvirtadienis

O gal čia tikra tiesa apie tinklinį marketingą? (V)



Kas yra tinklinis marketingas? Kada jis prasidėjo?
Oficialiai  ši veiklos rūšis prasidėjo XX amžiuje ketvirtame  dešimtmetyje kartu su Kalifornijos vitaminais. Netiesa.
Prieš tai 1917-1929 metais Amerikoje buvo sausas įstatymas. O jei taip, tai kontrabanda, o jei kontrabanda, tai jau tinklinis marketingas.
Netiesa.
Tinklinis marketingas iš tikro yra džiaugsmo teikimas, perdavimas, dalinimas. Kitaip sakant tinklinis marketingas yra džiaugsmo dalijimasis.
Va čia jau tiesa.
„ Klausyk, tu žinai, kad tas žydas kurį Jaruzalėje nukankino ant kryžiaus, prisikėlė“. Negali būti, ką tu sakai...kaip tai...???
Sutikite, kad tokios ir panašios žinios sklido labai greitai, nevaldomai nes jos buvo džiugios.
Visos religijos sklido tokiu būdu.
Kaip manot, ar 50 metų atgal, namų šeimininkei parodžius kaip galima išplauti indus su Feiri, jai būtų džiugu sužinoti, kai  vis dar plovė su soda ar net su pelenais? O jei pasakai, kad dar gali ir užsidirbti jei šia džiugia naujiena pasidalinsi  su kaimynėmis. Kokia bus reakcija? Džiugi.  Ir šis verslas teiks džiaugsmo.
O sauso įstatymo metu kai kaimynui pasiūlysi viskio butelį ir dar  kaip  galimybę užsidirbti. Bus džiaugsmo?
 O nesveikam žmogui pasiūlius gerų maisto priedų, po kurių suvartojimo jo sveikata pasitaiso.
O vairuotojui pasiūlius priedų į variklį kurie ženkliai padeda taupyti degalus ir prailgina variklio darbą?
O paprastai kaimo moterėlei pasiūlius pigius  rusiškus, baltarusiškus vaistus kurių jau seniai nėra lietuviškose vaistinėse? Čia kontrabanda? Taip. Bet būtent  tokių vaistų jai reikia nes prie jų  ji pripratusi ir jie dar pigūs.
O jaunuoliui pasiūlius kokį Aipadą už trigubai pigesnę kainą nei jis gali nusipirkti  salonuose?
Sąrašą būtų galima tęsti ir tęsti.
Tai kodėl tinklinis marketingas atrodo taip idiotiškai? Kodėl dažniausiai mes pastebime tik nevykėlius, susigūžusius, nedrąsius?

 Todėl, kad  daugelis jau seniai  nemoka dalintis džiaugsmu. Daugelis jau net nemoka džiaugtis. Jie iš vaikystės neišmokyti nes jų tėvai taip pat neišmokyti. O jei nemoki džiaugtis tai ką gali perduoti kitiems?
Yra ir kitos priežastys. Esi jaunuolis  dvidešimties metų, o įstojai į kompaniją kuri prekiauja organizmą valančia  arbata. Nu ir kaip  gali perduoti džiaugsmą jei pačio organizmas  dar švarus? Jei tuo užsiims vyras penkiasdešimties metų kurį kaimynai pažinojo ir kuris turėjo pilvuką, o  vėliau pamatė, kad  patapo  lieknas ir žvalus. Tai  tokio kaimyno patys paklaus. Kodėl? Va tada jis ir gali pasidžiaugti savo atradimu, nupasakoti  savijautą ir pavaišinti bei pasiūlyti verslą. Džiaugsmo bus.
Va taip. Ir nereikia smegenų ieškoti ten kur jų nėra.
Daugelis kompanijų žino šią tiesą apie džiaugsmą ir jos bando jį vaidinti.  Išpūstas džiaugsmas jau nėra džiaugsmas.  O džiaugsmo nėra todėl, kad kas buvo džiugu vakar šiandien jau  eilinis įvykis. Pav. maisto papildai, švaros prekės vakar buvo aktualios tiek, kad į kainą niekas nekreipė dėmesio. Bet šiandien, kai konkurentai prigamino panašių produktų, o kaina dvigubai mažesnė, anos kompanijos produkcija džiaugsmo jau neteikia niekam. Todėl distributoriai priversti  meluoti, vaidinti, vėliau kaltinti visus tuos kurie nesupranta, nenori. Nuo kada melas normaliam  žmogui teikia džiaugsmą?
Va taip. Taigi, spęskit ar  aš prisikasiau iki  tinklinio marketingo  esmės ir bėdų.