Kaip
sveikam protui žiūrėti į šiuolaikinį pasaulį?
Nors gal klausimą reiktų kelti kitaip.
Kaip sveikam protui žiūrėti į šiuolaikinį
pasaulį ir nenuprotėti, neišprotėti.
Nes kuo daugiau įgyji sveiko proto tuo
keisčiau atrodo šis pasaulis ir žmogaus
veikla jame.
Iš pradžių žmogus kūrė techniką ir techninę
civilizaciją tikėdamasis, kad bus geriau, patogiau. Iš pradžių jis kūrė priemones palengvinančias
fizinį darbą. Kurdamas tikėjosi, kad jos ne tik palengvins darbą, bet ir suteiks daugiau laisvo laiko.
XX amžiaus antroje pusėje atsirado skaičiavimo technika, kurios pradinis tikslas
buvo palengvinti ir kai kurį protinį darbą. Sukūrė, sujungė skaičiavimo
techniką su mechanizmais ir sukūrė robotus. Atrodo viskas tvarkoje: galima
kai kuriose srityse visiškai arba dalinai apsieiti be žmogaus.
Sveikas protas sako, kad žmogus turintis laisvo laiko gali daugiau žmogiškų resursų skirti švietimui, auklėjimui, naujos
kartos kūrybinio potencialo ugdymui, savęs tobulinimui ir kt.
Tai ne idealisto pezėjimai. Jei anksčiau buvo konvejeris
su visa eile darbininkų, o dabar
darbininkus pakeičia robotai tai žmogaus darbas išsilaisvina. O iš čia seka, kad žmogus gali dirbti ne 8
valandas, o pav. 4, o tai ir tris. Ne 40 val per savaitę, o 20, 15.
Tai kodėl šiandien vietoj 4 val dirbame kai kur net 12, o tai ir
16, turime bedarbių ir dar vaidiname krizę?
Prie to pačio
galima paklausti, o kodėl mes vis dar kariaujame kai taip vadinamą didįjį
priešą jau nukenksminome.
Šiandien gamyba vyksta vardam gamybos. Būtų
galima šį žaidimą žaisti ir toliau, bet lazda turi du galus. Gamyba vardan gamybos yra nesveikas dalykas
ir šiandien, kaip niekada anksčiau, pasireiškia ligos požymiai: ekologinė katastrofa, šiltnamio efektas, gėlo
vandens trūkumas ir t.t.
Ką
siūlo sveikas protas? Dirbti mažiau,
eikvoti mažiau, šiukšlinti mažiau. Šiandien
labiausiai protingas požiūris skamba maždaug taip: jei gali nedirbti
nedirbk. O kiek tiesmukiškesnis kalba tiesiai šviesiai: kai kurie žmogaus darbai yra nusikaltimas.
Sutikite, tema įdomi, revoliucinga. Bet iš
patirties žinome, kad bet kokia revoliucija
geruoju nesibaigia. Kiekviena revoliucija reikalauja aukų. O kam to reikia?
Ką daryti žmogui kuris tikrai turi sveiko
proto, kaip išlikti šiame nuprotėjusiame pasaulyje? Praktine prasme šis klausimas labai paprastas. Kaip užsidirbti pinigus, minimaliai kenkiant aplinkai?
Gamyba vardan gamybos gimdo reklamą vardan reklamos. O tiksliau
šiandien vyksta tiek gamybinis tiek reklaminis karas. Vienas lektorius
paskaitos metu pateikė tokią mintį: „
sumažinus metines reklamos išlaidas 10 procentų už tas lėšas galima pramaitinti
visos žemės gyventojus metus laiko“. Aš
nesiruošiu tikrinti šios minties tikslaus
pagrįstumo, bet, sutikite, racionalaus
grūdo joje tikrai yra.
Gal todėl šiandien, kaip niekad anksčiau, namų
verslas, verslas per internetą, home , business, MLM, tinklinis marketingas ir
kiti panašūs verslai šiandien plečiasi ypatingai. Reklama pakeičiama tarpusavio bendravimu. Ši sritis šiandien
plečiasi. Norim mes to ar ne, patinka mums tai ar ne.
Todėl, gal būt, pagaliau prieisiu prie
straipsnio kurį jau senokai noriu parašyti ir kuris turi vadintis maždaug taip:
tinklinio marketingo kvintesencija.