Taigi, civilizacija kaip lazda žmogui smogia antru galu. Ir taip smogia,
kad jis, vargšelis, nežino kur dėtis. Civilizacija, tai įsuktas smagratis
kurio, kad ir labai norėtum, bet greitai nesustabdysi. Daugelis supranta, kad
reiktų tą smagratį kažkaip stabdyti, bet pabandyk kai kaliniai
gvoltu rėkia: duokite darbo,
duokite darbo, mums reikia panasonikų ir šarpų...
Taigi,
civilizuotas pasaulis gamybą iškėlė į Aziją, beliko tik paslaugų sektorius ir
prekyba. Bet prekyba irgi braška. Tradicinė prekyba labiau nustekentuose kraštuose
braška per visus galus. Tuomet
ateina išnešiojamoji, pristatomoji, tinklinė, internetinė ir kitokios prekybos
rūšys. Ateina tai ateina. Gal kam ir
norisi ją išspirti, bet...
Daugelis pažįsta užpakalinę tinklinio
marketingo pusę. Daugelis pažįsta tik tuos kurie kiša, grūda, žada aukso
kalnus, o patys vaikščioja apsirengę
Gariūniniais arba Humanos rūbais ir t.t.
Aš nenorėčiau gilintis šio ciklo dalyje
apie buitinę šio reikalo pusę, bet bandysiu kabinti
esminius, giluminius žmogaus prigimties veiksnius.
Žmogus yra ne vien tik jo kūnas. Žmogus be žmonijos yra niekis. Visokio plauko idiotai gali kiek tik nori skiesti apie žmogaus
individualumą, bet be kitų žmonių, be
sociumo, ar bendrijos ar kaip ten mes
bevadintume tą norą bendrauti, jis
egzistuoti negali. Techninei
civilizacijai viso to nereikia. Visiškai nereikia. Techninė civilizacija nori tik vieno, kad
žmogus būtų priedas. Priedas ir tiek: gamyboje prie staklių, prekyboje prie
kasos aparato, automobilyje kaip tarpinė prie vairo. Pats žmogus techniniai
civilizacijai nereikalingas visiškai.
Žmogus nereikalingas, bet reikalingos jo ligos farmacinei pramonei, jo
bėdos valdžios struktūroms, jis
reikalingas kaip ėdikas rijikas visokių
E priedų supermarketams ir t.t. Jei
žmogaus norai ar poreikiai sumažėja: pensijinis amžius, negalia tai jis vis
mažiau tampa reikalingas.
Bet lazda turi
antrą galą. Prekyba neveikia jei
neprieisi individualiai prie žmogaus. Kaip ir veikia, bet, pasirodo, kai
prie žmogaus prieini individualiai, veikia geriau. Todėl visokios alternatyvios prekybos rūšys ateity
tik plėsis. Keikit jas, neikit jas, bet jos egzistuos ir nors tu ką.
Tai kodėl šios prekybos rūšys iš pirmo žvilgsnio atrodo
taip nepatraukliai? O todėl, kad į jas
ateina žmonės iš techninio pasaulio. Kaip ir minėjau
techniniame pasaulyje jie buvo
tik civilizacijos priedai. Jie buvo
išmokyti kažkokios specialybės, o visa mokymo sistema yra tokia, kad žmogaus prigimtį stengiasi
užgniaužti.
Va
kodėl didžioji dauguma šių
distributorių atrodo apgailėtinai.
Yra ir antra, nei kiek ne mažiau svarbi, šio
reikalo pusė, tai prekybos prigimtis. Prekybos reikšmė žmonijai yra žmogaus kūrimas. Neaišku kur mes būtume jei
nebūtų prekybos, prekinių laivų, karavanų, pirklių. Būtent šitie žmonės
suartino tautas ir sukūrė civilizacijas.
O tarpusavyje
suartėti žmonės nori ir šiandien. Tai žmogaus prigimtyje ir nieko čia
nepadarysi. Jei aš kalbu netiesą tai
pasižiūrėkite kas guli psichinėse ligoninėse, serga depresijom, nusigeria ir t.t. Kartu su technine
civilizacija žmonija prasigyveno naujų ligų. XX amžiaus pradžioje daktarai jų
mokėsi tik apie 4000, o XXI amžiuje
jau turime daugiau kaip 30000. Bandymas teigti, kad šios ligos visada buvo
gamtoje ir jas pastebėjo mokslas yra tuo
pačiu ir bandymas paneigti sveiką protą. Ligas kūrėme mes patys. Ligas kuria
techninė civilizacija. Lazda turi du galus. Perlaužkit, gal rasit vieną galą...
J
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą