2013 m. vasario 21 d., ketvirtadienis

O čia jau apie tinklinį marketingą pradedu kalbėti (IV)




    Taigi, civilizacija kaip lazda žmogui smogia antru galu. Ir taip smogia, kad jis, vargšelis, nežino kur dėtis. Civilizacija, tai įsuktas smagratis kurio, kad ir labai norėtum, bet greitai nesustabdysi. Daugelis supranta, kad reiktų tą smagratį kažkaip stabdyti, bet pabandyk kai   kaliniai  gvoltu  rėkia: duokite darbo, duokite darbo, mums reikia panasonikų ir šarpų...
 Taigi, civilizuotas pasaulis gamybą iškėlė į Aziją, beliko tik paslaugų sektorius ir prekyba. Bet prekyba irgi braška. Tradicinė prekyba labiau nustekentuose  kraštuose  braška per visus galus.  Tuomet ateina išnešiojamoji, pristatomoji, tinklinė, internetinė ir kitokios prekybos rūšys.  Ateina tai ateina. Gal kam ir norisi ją išspirti, bet...
Daugelis pažįsta užpakalinę tinklinio marketingo pusę. Daugelis pažįsta tik tuos kurie kiša, grūda, žada aukso kalnus, o patys vaikščioja  apsirengę Gariūniniais arba Humanos rūbais ir t.t.
Aš nenorėčiau gilintis šio ciklo dalyje apie  buitinę  šio reikalo pusę, bet bandysiu kabinti esminius, giluminius žmogaus prigimties veiksnius.
Žmogus yra ne vien tik jo kūnas. Žmogus  be žmonijos yra niekis.  Visokio plauko idiotai gali  kiek tik nori skiesti apie žmogaus individualumą, bet  be kitų žmonių, be sociumo, ar bendrijos ar  kaip ten mes bevadintume tą norą  bendrauti, jis egzistuoti negali.  Techninei civilizacijai viso to nereikia. Visiškai nereikia.  Techninė civilizacija nori tik vieno, kad žmogus būtų priedas. Priedas ir tiek: gamyboje prie staklių, prekyboje prie kasos aparato, automobilyje kaip tarpinė prie vairo. Pats žmogus techniniai civilizacijai  nereikalingas visiškai. Žmogus nereikalingas, bet reikalingos jo ligos farmacinei pramonei, jo bėdos  valdžios struktūroms, jis reikalingas kaip  ėdikas rijikas visokių E priedų supermarketams ir t.t.  Jei žmogaus norai ar poreikiai sumažėja: pensijinis amžius, negalia tai jis vis mažiau tampa reikalingas. 
Bet lazda turi  antrą galą. Prekyba neveikia jei  neprieisi individualiai prie žmogaus. Kaip ir veikia, bet, pasirodo, kai prie žmogaus prieini individualiai, veikia geriau. Todėl  visokios alternatyvios prekybos rūšys ateity tik plėsis. Keikit jas, neikit jas, bet jos egzistuos ir nors tu ką.
 Tai kodėl  šios prekybos rūšys iš pirmo žvilgsnio atrodo taip nepatraukliai? O todėl, kad į jas   ateina žmonės iš techninio pasaulio. Kaip ir  minėjau  techniniame pasaulyje  jie buvo tik civilizacijos priedai.  Jie buvo išmokyti kažkokios specialybės, o visa mokymo sistema  yra tokia, kad žmogaus prigimtį stengiasi užgniaužti. 
 Va kodėl  didžioji dauguma šių distributorių  atrodo apgailėtinai.
Yra ir antra, nei kiek ne mažiau svarbi, šio reikalo pusė, tai prekybos prigimtis. Prekybos reikšmė žmonijai yra  žmogaus kūrimas. Neaišku kur mes būtume jei nebūtų prekybos, prekinių laivų, karavanų, pirklių. Būtent šitie žmonės suartino tautas ir sukūrė civilizacijas.
 O tarpusavyje suartėti žmonės nori ir šiandien. Tai  žmogaus prigimtyje ir nieko čia nepadarysi.  Jei aš kalbu netiesą tai pasižiūrėkite kas guli psichinėse ligoninėse, serga depresijom,  nusigeria ir t.t. Kartu su technine civilizacija žmonija prasigyveno naujų ligų. XX amžiaus pradžioje daktarai jų mokėsi tik apie 4000, o  XXI amžiuje jau  turime daugiau kaip 30000.  Bandymas teigti, kad šios ligos visada buvo gamtoje ir jas pastebėjo mokslas yra  tuo pačiu ir bandymas paneigti sveiką protą. Ligas kūrėme mes patys. Ligas kuria techninė civilizacija. Lazda turi du galus. Perlaužkit, gal rasit vieną galą... J

Komentarų nėra: