Puslapiai

2013 m. vasario 21 d., ketvirtadienis

O gal čia tikra tiesa apie tinklinį marketingą? (V)



Kas yra tinklinis marketingas? Kada jis prasidėjo?
Oficialiai  ši veiklos rūšis prasidėjo XX amžiuje ketvirtame  dešimtmetyje kartu su Kalifornijos vitaminais. Netiesa.
Prieš tai 1917-1929 metais Amerikoje buvo sausas įstatymas. O jei taip, tai kontrabanda, o jei kontrabanda, tai jau tinklinis marketingas.
Netiesa.
Tinklinis marketingas iš tikro yra džiaugsmo teikimas, perdavimas, dalinimas. Kitaip sakant tinklinis marketingas yra džiaugsmo dalijimasis.
Va čia jau tiesa.
„ Klausyk, tu žinai, kad tas žydas kurį Jaruzalėje nukankino ant kryžiaus, prisikėlė“. Negali būti, ką tu sakai...kaip tai...???
Sutikite, kad tokios ir panašios žinios sklido labai greitai, nevaldomai nes jos buvo džiugios.
Visos religijos sklido tokiu būdu.
Kaip manot, ar 50 metų atgal, namų šeimininkei parodžius kaip galima išplauti indus su Feiri, jai būtų džiugu sužinoti, kai  vis dar plovė su soda ar net su pelenais? O jei pasakai, kad dar gali ir užsidirbti jei šia džiugia naujiena pasidalinsi  su kaimynėmis. Kokia bus reakcija? Džiugi.  Ir šis verslas teiks džiaugsmo.
O sauso įstatymo metu kai kaimynui pasiūlysi viskio butelį ir dar  kaip  galimybę užsidirbti. Bus džiaugsmo?
 O nesveikam žmogui pasiūlius gerų maisto priedų, po kurių suvartojimo jo sveikata pasitaiso.
O vairuotojui pasiūlius priedų į variklį kurie ženkliai padeda taupyti degalus ir prailgina variklio darbą?
O paprastai kaimo moterėlei pasiūlius pigius  rusiškus, baltarusiškus vaistus kurių jau seniai nėra lietuviškose vaistinėse? Čia kontrabanda? Taip. Bet būtent  tokių vaistų jai reikia nes prie jų  ji pripratusi ir jie dar pigūs.
O jaunuoliui pasiūlius kokį Aipadą už trigubai pigesnę kainą nei jis gali nusipirkti  salonuose?
Sąrašą būtų galima tęsti ir tęsti.
Tai kodėl tinklinis marketingas atrodo taip idiotiškai? Kodėl dažniausiai mes pastebime tik nevykėlius, susigūžusius, nedrąsius?

 Todėl, kad  daugelis jau seniai  nemoka dalintis džiaugsmu. Daugelis jau net nemoka džiaugtis. Jie iš vaikystės neišmokyti nes jų tėvai taip pat neišmokyti. O jei nemoki džiaugtis tai ką gali perduoti kitiems?
Yra ir kitos priežastys. Esi jaunuolis  dvidešimties metų, o įstojai į kompaniją kuri prekiauja organizmą valančia  arbata. Nu ir kaip  gali perduoti džiaugsmą jei pačio organizmas  dar švarus? Jei tuo užsiims vyras penkiasdešimties metų kurį kaimynai pažinojo ir kuris turėjo pilvuką, o  vėliau pamatė, kad  patapo  lieknas ir žvalus. Tai  tokio kaimyno patys paklaus. Kodėl? Va tada jis ir gali pasidžiaugti savo atradimu, nupasakoti  savijautą ir pavaišinti bei pasiūlyti verslą. Džiaugsmo bus.
Va taip. Ir nereikia smegenų ieškoti ten kur jų nėra.
Daugelis kompanijų žino šią tiesą apie džiaugsmą ir jos bando jį vaidinti.  Išpūstas džiaugsmas jau nėra džiaugsmas.  O džiaugsmo nėra todėl, kad kas buvo džiugu vakar šiandien jau  eilinis įvykis. Pav. maisto papildai, švaros prekės vakar buvo aktualios tiek, kad į kainą niekas nekreipė dėmesio. Bet šiandien, kai konkurentai prigamino panašių produktų, o kaina dvigubai mažesnė, anos kompanijos produkcija džiaugsmo jau neteikia niekam. Todėl distributoriai priversti  meluoti, vaidinti, vėliau kaltinti visus tuos kurie nesupranta, nenori. Nuo kada melas normaliam  žmogui teikia džiaugsmą?
Va taip. Taigi, spęskit ar  aš prisikasiau iki  tinklinio marketingo  esmės ir bėdų.

Komentarų nėra: