Taigi, vektorinė psichologija ko gero vienintelė psichologija kurios išklausę ir ją supratę žmonės, jai kažkuo serga ar turi problemų, pasveiksta ir išsisprendžia tarpusavio santykių problemas.
Natūraliai iškyla klausimas kodėl?
Paprastai gyvenime mes vaidiname tam tikrus vaidmenis. Esame, tėvai, vaikai, viršininkai, pavaldiniai, policininkai, pardavėjai ir t.t. Ir paprastai kasdieniniame gyvenime kreipiamės vienas į kitą pagal vaidmenis. Vienus vaidmenis mums apsprendžia sociumas, kitus amžius. Sakysim su vaiku mes bendraujame vienaip, o su senu, vos paeinančiu, žmogumi kitaip.
Bet, pasirodo mes turime dar vienus vaidmenis, kuriuos mums nuo neatmenamų laikų padovanojo gamta. Mes esame bendruomeniniai gyvūnai, panašiai kaip, sakysim bitės. Juk ne visos bitės yra darbininkės, o yra ir žvalgai ir sargai ir avilio darbininkai ir t.t.
Ar pirmykštėje santvarkoje visi vyrai eidavo į medžioklę? Ne. Nes kažkas turėjo saugoti namus-urvą su moterimis ir vaikais. Kas eidavo į medžioklę, o kas saugodavo namus? Ar pastebėjote, kad vieni iš mūsų yra liekni, grakštūs, judrūs, lankstūs, o kiti kresnoki, kreivom kojom, pilnapadžiai ir visokie kitokie. Nu kokie iš jų medžiotojai kur reikia greitai bėgioti ir būti mikliais? O namus saugoti jie yra tikrai pajėgūs nes skubėti niekur nereikia, o stiprios rankos, galingi pečiai yra privalumas.
Arba. O kas pirmykštę bandą saugojo naktį? Gal galvojat, kad kažkas buvo paskiriamas budėti? Tikrai ne. Nes mes nebuvom nei tokie jau protingi, nei civilizuoti. Pasirodo dalį mūsų gamta apdovanojo labai gera klausa. Bet ir čia dar ne viskas. Šiuos žmones gamta dar apdovanojo tokia savybe kaip nemiegoti naktimis. Nes 95% visų mūsų saulei nusileidus aprimstame ir norime miego, o turintys gerą klausą kaip tik tuo metu yra gan aktyvūs. Jie įsiklauso į garsus ir lengvai diferencijuoja pav lapelio šlamėjimą nuo šakelės traškėjimo po sėlinančio tigro kojomis. O kritiniu momentu pažadina bandą.
Taigi, kaip supratot vektorinė psichologija išsamiai atsako į klausimą kodėl mes, žmonės, esame tokie skirtingi.
Natūraliai iškyla klausimas kodėl?
Paprastai gyvenime mes vaidiname tam tikrus vaidmenis. Esame, tėvai, vaikai, viršininkai, pavaldiniai, policininkai, pardavėjai ir t.t. Ir paprastai kasdieniniame gyvenime kreipiamės vienas į kitą pagal vaidmenis. Vienus vaidmenis mums apsprendžia sociumas, kitus amžius. Sakysim su vaiku mes bendraujame vienaip, o su senu, vos paeinančiu, žmogumi kitaip.
Bet, pasirodo mes turime dar vienus vaidmenis, kuriuos mums nuo neatmenamų laikų padovanojo gamta. Mes esame bendruomeniniai gyvūnai, panašiai kaip, sakysim bitės. Juk ne visos bitės yra darbininkės, o yra ir žvalgai ir sargai ir avilio darbininkai ir t.t.
Ar pirmykštėje santvarkoje visi vyrai eidavo į medžioklę? Ne. Nes kažkas turėjo saugoti namus-urvą su moterimis ir vaikais. Kas eidavo į medžioklę, o kas saugodavo namus? Ar pastebėjote, kad vieni iš mūsų yra liekni, grakštūs, judrūs, lankstūs, o kiti kresnoki, kreivom kojom, pilnapadžiai ir visokie kitokie. Nu kokie iš jų medžiotojai kur reikia greitai bėgioti ir būti mikliais? O namus saugoti jie yra tikrai pajėgūs nes skubėti niekur nereikia, o stiprios rankos, galingi pečiai yra privalumas.
Arba. O kas pirmykštę bandą saugojo naktį? Gal galvojat, kad kažkas buvo paskiriamas budėti? Tikrai ne. Nes mes nebuvom nei tokie jau protingi, nei civilizuoti. Pasirodo dalį mūsų gamta apdovanojo labai gera klausa. Bet ir čia dar ne viskas. Šiuos žmones gamta dar apdovanojo tokia savybe kaip nemiegoti naktimis. Nes 95% visų mūsų saulei nusileidus aprimstame ir norime miego, o turintys gerą klausą kaip tik tuo metu yra gan aktyvūs. Jie įsiklauso į garsus ir lengvai diferencijuoja pav lapelio šlamėjimą nuo šakelės traškėjimo po sėlinančio tigro kojomis. O kritiniu momentu pažadina bandą.
Taigi, kaip supratot vektorinė psichologija išsamiai atsako į klausimą kodėl mes, žmonės, esame tokie skirtingi.