Visų pirma tai be galo praktiškas ir naudingas mąstymas. Šis mąstymas apsaugo mus nuo daugelio ligų....praktiškai nuo visų, o antra, šis mąstymas yra kur kas gilesnis nei taip vadinamas pozityvus mąstymas.
Sakysim, kažkur prasideda cunamis, žmonės sėdi Bažnyčioj ir meldžiasi, o žiurkės jaučia kas iš tikro vyksta ir laiku išneša muilą. Rezultatas: žiurkės gyvos, o žmonės ne. Išvada: Dievas žiurkę myli labiau nei žmogų. Kažkam mano išvados nepatinka. Kai kas gali net įsižeisti. Iki lemputės.
Tai čia mano išvados tokios...nu blogeriškos...pasimaivymas.
O dabar rimtai. Ką prarado žmogus, arba kas pas jį atrofavosi lyginant su žiurke? O čia prasideda pats įdomumas.
Pasaulis yra vientisas. Bet man labiau patinka rusiškas terminas: „целостное“, kurį jau google žodynas verčia kaip holistinis. Reikalas tame, kad rusiškas terminas turi dalelytę „cel“ kas reiškia tikslą. Tokiu būdu holistinis mąstymas turėtų verstis kai vientisas mąstymas su tikslu.
Bet tam, kad pasiekti tikslą reikia judėti. Sakysim tikslo mes nematom, bet judėjimą matom tikrai. Ir matom judėjimo kryptį. Astronomai gali atsekti nuo kur viskas prasidėjo (didysis BUM), o mes matom, kad viskas auga, vystosi, kyla, leidžiasi, gimsta, civilizacija vystosi, kosmosas užkariaujamas, automobiliai keičiasi, kompiuteriai tobulėja, daiktų prigaminama vis daugiau, ekonominė krizė ir t.t. Krizė nėra blogai, krizė reiškia pasikeitimą...vystymąsi.
Kadangi viskas vystosi ir juda tai ir mes mielas skaitytojau pajudėkim. Todėl labai prašau jei galit atsistokit ir pasirąžykit kokią minutę, blogiausiu atveju tai galit daryt ir sėdėdami. Aš pats rašydamas šį tekstą darau minutinę pertraukėlę ir pasirąžau.
Nu ir kaip? Jaučiate energijos antplūdį? Pagerėjo nuotaika? O dabar prisiminkite Vysockio dainą : esli vi svojei kvortire liažte napol tri četiri.... ( jei jūs savam bute gulkit ant grindų trys keturi).
O dabar pasakykit prašau ar teko matyti šunį ar katę darant beprasmiškus pratimus? Manau, kad ne. Bet rąžantis tikrai matėt. Gyvūnai arčiau gamtos ir daro tik tai ko gamtai reikia.
O dabar nusibraižykit ar įsivaizduokit upę ir visai arti jos balą, pelkę, kūdrą. Upėje vanduo yra gyvas ir švarus, o pelkėje rūgstantis, smirdintis. Upėje tekantis vanduo tai jūsų gyvenimas: troškimai, norai, siekiai...judėjimas, o pelkė tai liga, nemalonumai, nepriteklius ir t.t. Kaip pakeisti kūdroje dvokiantį vandenį? Jei tikrai pasibraižėt schemą tai logiška išvada tik viena; padaryti kanalą į upę. Tokiu būdu būdu upės vanduo išplauna kūdrą, kanalas praplatėja ir lieka tik upės maža įlankėlė (randas).
O dabar jei turime problemą ( o kas jų neturi) rąžomės pusvalandį, valandą...pusantros ir galvojame apie problemą, arba skaudamą vietą. Jei jūs tai darot nuoširdžiai, neišplaut problemos ar ligos negalite. Čia dėsnis.
Rąžimasis nėra vienintelis vaistas spręsti problemą...yra ir daugiau sprendimo būdų, bet čia ne visiems, o tik tiems kas parašys komentarą arba asmeniškai. Mano blogas ir paradui vadovauju aš.
Norėjau pasakyti tik tiek, kad kas turi problemų ir nori jas išspręsti tai tikrai gausite atsakymą...sprendimo būdą.
Tęsiam toliau. Ražymasis nėra vienintelis problemų sprendimo būdas, o dar yra juoko terapija ir daugiau terapijų, yra ir juokas „tonkimi oboločkami“ jei teisingai versiu -plonomis sienelėmis...
kai juoko vibracijas galite perkelti į skaudamą vietą ir išplauti problemą. Moterims turiu labai gerų vaistų atjaunėti. Yra žinoma, kad kosmetika yra špaklinė ir yra ta kuri veikia ląsteles. Tai va, ląsteles jūs galite atgaivinti ir be kosmetikos ir pajaunėti po savaitės. Bet čia ne visoms, o tik princesėms :)
Sielos princesėms.
Truputį pašposinau, važiuoju toliau.
Kodėl aš asmeniškai taip lengvai ir grakščiai priėmiau holistinį mąstymą. Man pasaulis yra vientisas. Ekonominė krizė ar liga man vienas ir tas pats. Taip yra ir viskas. Forumuose mane dažnai kaltina, kad maišau religiją su ekonomika, o ekonomiką su sveikata. Iki lemputės. Skūra pas mane stora. Siela plona. Viską jaučiu.
Reziume šiam kartui. Dievas yra jėga, energija. Yra toks Dievo apibūdinimas. Įsivaizduokim, kad dievas tai skaidrus upelis, krištolinis vanduo. Kaip pamatyti tą vandenį? Mes galime pamatyti tik tuomet kai matome to upelio tekėjimą, o matome tik tuomet kai jis čiurlena, kai jo paviršiuje susidaro tam tikri sūkuriai, o jie susidaro tik tuomet kai yra kažkokia kliūtis...akmuo. Tai va, mes esame tas akmuo, ir kuo didesnis akmuo, kuo didesnė kliūtis, tuo Dievas mus labiau įveikia. Na o kai būsime virš laidininkai tai Dievo energija tekės pro mus tiesiogiai. Tegul atleidžia man tikintieji, bet žiurkė šiandien yra kažkiek arčiau Dievo nei mes. Nes ji jaučia Dievą, o mes, ir tai tik geriausiu atveju, galime tik tikėti.