Nuoširdus AČIŪ Čekuoliui už surinktą informaciją. http://auriusd.blogspot.com/2011/12/prekarijai.html
Prisipažinsiu, kad senokai ruošiausi apibendrinti trijų metų tiek ekonominę, tiek savo asmeninę situaciją, bet kažkaip nebuvo už ko kabintis. Mano, kaip ir daugelio marketologų žinios apie kitų šalių pragyvenimo lygį, apie šalių ekonominę situaciją yra gaunamos tiesiogiai iš draugų tose šalyse gyvenančių. Čekuolis pateikė rimtus duomenis apie realią situaciją. Bet čia dar ne viskas. Čekuolis pateikė vykstančias tendencijas. Manęs ir mano kolegų šios žinios nestebino, nes mėgstantys bendrauti marketologai, kaip ir aš, žino realią situaciją iš pirmūjų lūpų.
Kodėl tyli tiek Lietuvos, tiek pasaulio ekonomistai? Kodėl tyli partijos, vyriausybės? Ar tikrai nėra sprendimo? Yra. Visi mąstantys žmonės žino ką reikia daryti. Visi mąstantys žmonės supranta, kad didinti gamybos jau nereikia. Priešingai. Gamybos apimtis reikia mažinti. Mąstantys žmonės žino, kad yra tik du keliai.
1.Karas.
2.Dalintis pelnu su kitais.
Jei nenorim neramumų ir karo, tai reikia dalintis pelnu. Taškas.
Krizė iš tikro tęsiasi jau kiek daugiau nei 30 metų. Bet pastaruosius tris dešimtmečius ekonomistai ir vyriausybės žaidė makroekonominius žaidimus-dalino kreditus. Prisižaidė.
Bet nevertinkim kritiškai. Gal būt to reikėjo. Reikėjo,kad žmonija kai ką suprastų. Teigiama yra tai, kad per pastaruosius tris dešimtmečius pasaulis pasikeitė: ženkliai padaugėjo namų, automobilių, kelių tinklas išsiplėtė ir t.t.
Čekuolis pateikė išsamią informaciją, o pačiam gale jo užklausė apie Kiosaki. Man patiko.
Kiosaki yra laikomas TM ir MLM dievu. Daugelio mano kolegų šis žmogus yra garbinamas...Ai... Dievas antroj vietoj po Kiosaki.
Asmeniškai aš ne visai sutinku su Kiosaki teorija, bet, reikia pripažinti, kad racijos pas jį yra. Bet ne viskas.
Bet, kadangi jaunimas ėmęs iš Čekuolio interviu paklausė apie Kiosaki, tai reiškia, kad jis mąsto teigiama kryptimi ir, greičiausiai žino kas yra TM.
Taigi, norint nedidinti skirtumo tarp skurdo ir turto reikia dalintis pelnu. Tai galima padaryti apmokestinat turtą. Bet čia yra valstybinių institucijų prerogatyva. O kaip žinia, šios institucijos yra inertiškos. Žmogui reikia gyventi čia ir dabar.
Kitas kelias kai įmonė pati dalinasi pelnu su savo darbuotojais. Tokių įmonių yra ir Lietuvoje. ( Apie vieną iš tokių įmonių artimiausiu metu pateiksiu straipsnį). Tokios įmonės šiandien, krizės metu, netgi plečiasi.
Kokią vietą dalinantis pelnu aš skiriu TM, MLM kompanijoms?
Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad MLM kompanijos daugiausia pelno atiduoda į tinklą. Bet tai nėra visiška tiesa. Daugelis jų, deja užsikelia kainas, o ir marketingo planai turi nemažai paslėptų povandeninių akmenų. Tiesa, atsiranda kompanijų kurios atiduoda daugiau tinklui ir neturi paslėptų povandeninių akmenų, bet jos tik atsiranda. Realizuojančios materialius produktus kompanijos turi sunkumų pristatydamos ir registruodamos šiuos produktus konkrečioje šalyje. O tai kaštai ir nemaži.
Geresnė padėtis yra tų tarptautinių kompanijų kurios realizuoja informacinius produktus. Dažnai šie produktai būna pigesni nei vietinių kompanijų.
Bet, kaip ten bebūtų, tinklinės kompanijos daugiau dalinasi pelnu nei linijinės. Ateityje bus priverstos dalintis dar daugiau.
Taigi, ačiū Čekuoliui. Einame į priekį.
Prisipažinsiu, kad senokai ruošiausi apibendrinti trijų metų tiek ekonominę, tiek savo asmeninę situaciją, bet kažkaip nebuvo už ko kabintis. Mano, kaip ir daugelio marketologų žinios apie kitų šalių pragyvenimo lygį, apie šalių ekonominę situaciją yra gaunamos tiesiogiai iš draugų tose šalyse gyvenančių. Čekuolis pateikė rimtus duomenis apie realią situaciją. Bet čia dar ne viskas. Čekuolis pateikė vykstančias tendencijas. Manęs ir mano kolegų šios žinios nestebino, nes mėgstantys bendrauti marketologai, kaip ir aš, žino realią situaciją iš pirmūjų lūpų.
Kodėl tyli tiek Lietuvos, tiek pasaulio ekonomistai? Kodėl tyli partijos, vyriausybės? Ar tikrai nėra sprendimo? Yra. Visi mąstantys žmonės žino ką reikia daryti. Visi mąstantys žmonės supranta, kad didinti gamybos jau nereikia. Priešingai. Gamybos apimtis reikia mažinti. Mąstantys žmonės žino, kad yra tik du keliai.
1.Karas.
2.Dalintis pelnu su kitais.
Jei nenorim neramumų ir karo, tai reikia dalintis pelnu. Taškas.
Krizė iš tikro tęsiasi jau kiek daugiau nei 30 metų. Bet pastaruosius tris dešimtmečius ekonomistai ir vyriausybės žaidė makroekonominius žaidimus-dalino kreditus. Prisižaidė.
Bet nevertinkim kritiškai. Gal būt to reikėjo. Reikėjo,kad žmonija kai ką suprastų. Teigiama yra tai, kad per pastaruosius tris dešimtmečius pasaulis pasikeitė: ženkliai padaugėjo namų, automobilių, kelių tinklas išsiplėtė ir t.t.
Čekuolis pateikė išsamią informaciją, o pačiam gale jo užklausė apie Kiosaki. Man patiko.
Kiosaki yra laikomas TM ir MLM dievu. Daugelio mano kolegų šis žmogus yra garbinamas...Ai... Dievas antroj vietoj po Kiosaki.
Asmeniškai aš ne visai sutinku su Kiosaki teorija, bet, reikia pripažinti, kad racijos pas jį yra. Bet ne viskas.
Bet, kadangi jaunimas ėmęs iš Čekuolio interviu paklausė apie Kiosaki, tai reiškia, kad jis mąsto teigiama kryptimi ir, greičiausiai žino kas yra TM.
Taigi, norint nedidinti skirtumo tarp skurdo ir turto reikia dalintis pelnu. Tai galima padaryti apmokestinat turtą. Bet čia yra valstybinių institucijų prerogatyva. O kaip žinia, šios institucijos yra inertiškos. Žmogui reikia gyventi čia ir dabar.
Kitas kelias kai įmonė pati dalinasi pelnu su savo darbuotojais. Tokių įmonių yra ir Lietuvoje. ( Apie vieną iš tokių įmonių artimiausiu metu pateiksiu straipsnį). Tokios įmonės šiandien, krizės metu, netgi plečiasi.
Kokią vietą dalinantis pelnu aš skiriu TM, MLM kompanijoms?
Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad MLM kompanijos daugiausia pelno atiduoda į tinklą. Bet tai nėra visiška tiesa. Daugelis jų, deja užsikelia kainas, o ir marketingo planai turi nemažai paslėptų povandeninių akmenų. Tiesa, atsiranda kompanijų kurios atiduoda daugiau tinklui ir neturi paslėptų povandeninių akmenų, bet jos tik atsiranda. Realizuojančios materialius produktus kompanijos turi sunkumų pristatydamos ir registruodamos šiuos produktus konkrečioje šalyje. O tai kaštai ir nemaži.
Geresnė padėtis yra tų tarptautinių kompanijų kurios realizuoja informacinius produktus. Dažnai šie produktai būna pigesni nei vietinių kompanijų.
Bet, kaip ten bebūtų, tinklinės kompanijos daugiau dalinasi pelnu nei linijinės. Ateityje bus priverstos dalintis dar daugiau.
Taigi, ačiū Čekuoliui. Einame į priekį.