Puslapiai

2019 m. gruodžio 29 d., sekmadienis

Tradicinis tinklinis marketingas neturi ateities.

Žiauru?
Žiauru.
 O ko jūs norėjot? Aš žinau, kai kas norėtų, kad aš liaupsinčiau tinklinį marketingą. Bet to nebus.
 Aš kalbėsiu žiaurią tiesą apie tinklinį marketingą. Žiaurią.
Pradedu.
 Tinklinis marketingas, MLM, yra visiškai normalus prekybos būdas: teisėtas, pripažintas, užimantis tam tikrą nišą rinkoje.  O toliau kalbame faktais.
2017 metų duomenimis tinkliniame marketinge yra  apie 150 milijonų distributorių. Čia turima galvoje tie kurie oficialiai deklaravo savo pajamas. Realiai jų yra daugiau. Bet tai reiškia, kad jie ne tiek uždirba, kad privalėtų deklaruoti savo pajamas.
Tinklinio marketingo metinė apyvarta 2017 duomenimis yra 189 milijardai  dolerių. Daug? Nemažai. Bet tai nesudaro nei 1% visų prekių ir paslaugų apyvartos pasaulyje. Opa.
 Šitos tiesos nei viena MLM kompanija savo distributoriams nesakys. Nei naujokams, nei profesionalams.
 Aš bandžiau daryti neoficialią apklausą. Skaičiai  buvo padidinti dešimtims kartų. Vos ne 40%.
 O dabar pats svarbiausias dalykas.
 Kodėl tinklinio marketingo kompanijų metinė apyvarta nesiekia nei 1% visos pasaulio prekių ir paslaugų apyvartos?
 Atsakymas matosi paveiksliuke kuris yra apačioje šio teksto.
Tinklinis marketingas stovi ant trijų banginių: Wellness industrija (maisto papildai), kosmetika ir švaros bei higienos prekės (muilas). Prekiaujama dar ir kitais dalykais: knygomis, drabužiais IT technologijomis, bet nelabai pasiteisina.

Dar šiek tiek apie investicijas.





Ankstesniuose straipsniuose rašiau apie tai, kad norint šiandien gauti normalias pajamas, o tai maždaug 3000-10000 €, $, & vien tik dirbti neužtenka. Reikia investuoti. O ateitis daugeliui bus galima normaliai pragyventi vien tik investuojant.
 Investicijos yra įvairios. Dalinai jos aprašytos ankstesniuose straipsniuose. Tai gali būti akcijos, valstybinės obligacijos, įvairūs fondai, nekilnojamas turtas, verslas, investicinis auksas, sidabras ir t.t.
 Yra lėtos investicijos yra greitesnės. Vienur greičiau gali susigrąžinti įdėtus pinigus ir prieaugį, kitur tik po kažkurio laiko. Yra investicinės sistemos kur mažiausias indėlis yra milijonas,  šimtas tūkstančių, o yra kur užtenka kelių šimtų. Yra rizikingos investicijos, yra mažiau rizikingos, o yra visiškai nerizikingos, bet labai priklauso nuo asmeninės iniciatyvos.
 Sakysim yra investiciniai fondai kurie naudoja referalinę sistemą. Gali ateiti su minimaliu šimto ar kelių šimtų $, € indėliu, bet aktyviai kviesdamas kitus žmones, gali nesunkiai išeiti į kelių šimtų dienos atlygį.
 Reikia paminėti ir tinklinę rinkodarą, MLM, kuri sumaniai  renkantis ir veikiant gali atnešti normalias pajamas. Bet gali ir neatnešti.
 Sekančiame straipsnyje pabandysiu pakankamai objektyviai pakalbėti būtent apie tinklinį marketingą. Rekomenduoju šį straipsnį perskaityti ir šios srities specialistams, t.y. gyvenantiems iš tinklinio marketingo ir laikantiems save šio verslo guru. Garantuoju, kad sužinosit kai ką naujo ir net netikėto.

2019 m. gruodžio 27 d., penktadienis

Jūs greičiausiai girdėjot apie Kiosaki kvadratą, apie turtingą ir neturtingą tėtę?






Jūs greičiausiai girdėjot apie Kiosaki kvadratą, apie turtingą ir neturtingą tėtę ir t.t. Jis kalba apie tą patį kaip ir Ilja Laurs, bet kitaip. Man Kiosaki nepatiko ir jo kvadratas nepatiko. Nors viskas teisinga. vyriokas teisingai kalba, bet ne man. O kiek jis pasekėjų turi....kiek daug pasekėjų jis turi. Jo knygos leidžiamos ir leidžiamos.
 Aš ilgai nesupratau kodėl Kiosakis man nepatinka iki tol kol susipažinau su vektorine psichologija. O reikalas tas, kad jo mokslas yra pritaikytas vakarų pasaulio žmogui. Svarbu nauda. Tipinis vakarų pasaulio žmogus labai nesigilina į esmę, o tuo labiau prasmę. Naudinga-darom. Nenaudinga-nedarom.
 Ilja Laurs yra daugiau rytų mentaliteto, todėl savo samprotavimuose stengiasi suteikti prasmės.
 O prasmė paprasta. Pasikartosiu. Tekintojas aptarnaujantis kelias automatines tekinimo stakles turėtų uždirbti daugiau nei paprastas tekintojas dirbantis tik ant vienų staklių, bet jo atlyginimas negali būti proporcingas pagaminamos produkcijos kiekiui, nes likusią dalį daro automatai, o tiksliau KAPITALAS.
 O iš čia seka, kad šiandien nepriklausomai ką ir kur dirbi šalia darbo dar turi kažkur sėkmingai investuoti. Kiosaki paprastą darbą kaip ir ignoruoja, o vertina tik kapitalą ir investicijas. Kas yra viena ir tas pats. Investuotojas yra tuo pačiu ir kapitalistas.


 Šiame video Kiosaki kalba apie MLM kaip apie vieną iš investicinių platformų. Teisingai kalba, bet ne iki galo.
 O žemiau įdėjau tokį visai nieko straipsniuką. Aš jį pavadinčiau investuotojo ABC.

Kur investuoti? 8 investicijos pradedantiesiems nepraleidžiant ir stiklainio.

2019 m. gruodžio 10 d., antradienis

Neturi pasyvių pajamų, neturi normalios pensijos. II dalis

Nuo praeito šimtmečio 7-8 dešimtmečių prasidėjus trečiai techniniai revoliucijai gerbūvis BVP kuriamas vis daugiau ne tiek dėl pačio darbo, o dėl aukštesnio lygio technikos (automatizacija, kompiuterizacija ir pagaliau  ateina  robotizacija), kitais žodžiais tariant, dėl kapitalo. Iš čia seka, kad darbo užmokestis nedidėja, bet didėja kapitalo dalis. todėl norint gauti pajamas proporcingas sukuriamam BVP reikia būti  kapitalistu arba investuotoju. Kas yra vienas ir tas pats.
 Užbėgant į priekį, tiesioginio žmogaus darbo bus vis mažiau ir mažiau. Tai rodo, kad ir šis paveiksliukas paimtas iš Ilja Laurso video;
Jeigu jau naujos technologijos sugeba vairuoti automobilį, sudarinėti sutartis, daryti paprastas operacijas ar net rašyti straipsnius tai darbo  vertė kris. Investicijų svarba didės.
 O iš čia seka įdomios išvados, kuriomis man  nu jau labai norisi pasidalinti. Norint susikurti gerbūvį reikia plėsti, vystyti kapitalą, bet ne darbą. Kitaip sakant: NORINT SUKURTI PAŽADĖTĄ ŽEMĘ AR ROJŲ, AR KOMUNIZMĄ (sąvokas rinkitės pagal skonį) REIKIA KURTI IR VYSTYTI KAPITALIZMĄ. Ne darbas sukūrė žmogų, o mintis, idėja. Žmogus pirmą kartą prikabinęs noragą prie arklio ar jaučio yra daugiau prisidėjęs prie "Žmogaus" kūrimo nei visi kiti kurie naudojosi šia idėja iš kartos į kartą. Lygiai tas pats su duonos kepimu, grūdų malimu ir t.t.
 O šiandien mes išeiname į finišo tiesiąją kai tik idėjos tiesiogiai mus maitina, o dirba jau ne žmogus, o technika.
 Kaip tai atrodo realiai? Norint šiandien naudotis visais civilizacijos sukurtais pasiekimais mus reikia į mėnesį gauti kažkur apie 5000-10000 €, $, &. Tokiu būdu jei mes gauname atlyginimą tik apie 1000 minėtų valiutų, tai reiškia, kad likusią sumą mes turime susikurti per investicijas.
 Kol aš rašiau šį straipsnį telefonu pasikalbėjau su žmona. Ji yra pedagogė, spec pedagogė dirbanti su specialių poreikių vaikais. Ir štai ką ji papasakojo. 3,5 metų berniukas jai nupiešė keleto Vilniaus bažnyčių varpines ir balsu atkūrė kaip kiekvienas varpas skamba. Genijus? Ko gero taip. O dabar paskaičiuokit kiek reikia pinigų tokio vaiko išlaikymui, kad jis normaliai galėtų išvystyti savo įgimtus poreikius. Aš pabandysiu primesti ko reikia. Atskiro kambario kuriame gal būt turi būti pianinas ir dailės dirbtuvė; reikalinga vaiką vežioti po būrelius (troleibusais neprivežiosi). Iš čia seka, kad  abudu tėvai turi turėti po  automobilį ir t.t. Jei kiekvienas uždirbs tik po 1000€, užteks? Spręskit patys. O jei tokių vaikų 2-3. 


Juk norint išvystyti šiuolaikinius vaikus neužtenka vien tik pamaitinti, aprengti ir išleisti į mokyklą. Reikia: 1. pažinti jo gebėjimus. 2. vystyti gebėjimus. Tai ne šiaip sau mintelė. Tai dabartinio laikmečio būtinas poreikis. Kiek tam reikia pinigų? vidutinio atlyginimo užtenka? 

2019 m. gruodžio 9 d., pirmadienis

Neturi pasyvių pajamų, neturi normalios pensijos. I dalis

Šiandien man kolegos atsiuntė įdomų grafiką. Štai jisai.
                                                                             Nr.1

Grafikas toks keistokas sakyčiau, bet iš esmės teisingas. Aiškiai parodantis, kad jai neturi pasyvių pajamų tai senatvė laukia nekokia. Kodėl taip yra visame civilizuotame pasaulyje pastaruosius 50 metų.
 Pradžiai aš pateiksiu savo pastebėjimus. 1987-1992 aš dirbau Sigmoje. Iš pradžių energetiku, vėliau gamybos meistru. Pastebėjau, kad atsirado kompiuterizuotos tekinimo staklės. Sakysim, kad paprastas tekintojas per pamainą pagamina 100 detalių. Kompiuteizuotas  tekinimo stakles vienas  tekintojas gali aptarnauti net kelias, sakysim tris. Kurios pagamina 300 detalių. O dabar klausimas. Ar jam reikia mokėti už visas 300  detalių tris kartus daugiau, ar kažkiek mažesnis jo uždarbis turėtų būti?
 Jeigu jis dirbtų ant paprastų staklių tai iš esmės daugiau kaip 100 detalių nepagamintų. O čia jis pagamina 300, bet dėka kitos kartos staklių. Ekonomiškai kalbant, detalių buvo pagaminta daugiau dėka kapitalo.
 O dabar žiūrim ką turim.
                                                                             Nr.2

Nr.3
Šie du grafikai rodo akivaizdžią tiesą: 1. BVP arba bendras gėris labai staigiai kilo per pastaruosius penkiasdešimt metų ir tai dėka, taip vadinamos, trečios techninės revoliucijos, o 2. Darbo užmokestis nekilo proporcingai BVP, o liko kažkur tų pačių šešiasdešimtų metų lygyje. 
Mano karta, gimę šeštame, septintame dešimtmetyje puikiai prisimena kokį pasaulį mes radom. O kaime dar elektra ne visur buvo. O po dešimt metų jau visi turėjo ir televizorius ir šaldytuvus, o kai kas netgi Žigulius. Vakarai, o ypač Amerika vystėsi ženkliai greičiau. 
Šiais laikais mes matome kaip supermarketo kasininkė budi prie automatinių kasų. Sakysim ji aptarnauja  šešis kartus daugiau klientų nei paprasta kasininkė. Ar jai reikia mokėti šešis kartus didesnį atlyginimą? Akivaizdu, kad ne. O tai ką jai daryti,kaip  gauti pajamas tolygias bendrajam BVP? Atsakymas vienas. Jai reiktų investuoti į tas pačias kasas, kad gauti papildomas pajamas. Bet nebūtinai į kasas. Bet apie tai antroje dalyje. 

P.S.  Nr.2 ir Nr.3 nuotraukos paimtos iš Ilja Laurs  video.