Krizė, pinigai, magija, holizmas ir tinklinis marketingas. (I)

Šiandien mane kažkaip patraukė apibendrinti paskutinių metų nueitą kelią.  O tas nuostabus kelias prasidėjo 2008 metais rudenį. Pasaulis per šį laikotarpį smarkiai pakito. Ne tai. Mano supratimas ir pajautimas apie save ir pasaulį labai smarkiai pasikeitė.

Praktiškai galima teigti, kad baigiau dar vieną universitetą. O studijavau daug ką.  Pradėjau nuo  verslo per internetą, spėjau užsiimti kabala, vėliau  holistinę sąmonę studijavau, o kur dar įvairi  magija iš kurių svarbiausia yra piniginė  magija.

 Visi šie mokslai  man uždavė daugiau klausimų nei spėju gauti atsakymų.

Pirmas ir svarbiausias klausimas yra labai paprastas. Kaip galima paaiškinti tokį dalyką, kad  kylant techninės civilizacijos lygiui gyvenama vis prasčiau, dirbti reikia vis daugiau, pensijinis amžius  vis tolinamas ir tolinamas. Sveikas protas sako, kad tai nėra normalu, bet jei tokie dalykai vyksta vadinasi veikia  magija ir ne bet kokia, o juodoji. Žmogus yra apkerėtas, užprogramuotas. Nes, sutikite, normalus žmogus ne tam kūrė civilizaciją, kad gyventų vis prasčiau.

Jei užsisegei pirmą sagą  blogai, tai visų kitų jau  gerai neužsisegsi. Taigi, kurioj vietoj pirmoji saga buvo užsisegta blogai?

Jei techninė civilizacija buvo kurta tam, kad išlaisvinti žmogaus darbą tai žmogus turi dirbti  mažiau: turėtų trumpėti darbo laikas pav. iki 3-4 valandų per dieną, 15 val per savaitę ar kažkas panašaus.  Valdžia pasirinko  kitą sprendimą;  kas gali dirbti tas dirba iki nuprotėjimo, o likusiems dalinamos pašalpos. Tokiu būdu visi  laikomi įtampoje.  O kai dar pensijinis amžius ilginamas, tai, sutikite, sveikam protui tokioje civilizacijoje  nėra kas veika. Sveikas protas ir po velnių niekam nereikalingas.

Taigi, kurioje vietoje  žmonija  pirmą sagą užsisegė blogai?

Tęsinys  bus netrukus, nes šiandien  kažkaip atėjo noras viską apibendrinti.

Pagaliau Lietuvos padangėje atsirado tinklinio marketingo kompanija kurios negėda pristatyti draugams, giminėms, pažįstamiems.

Visi tinklininkai serga tokia baisia liga kuri vadinasi-man gėda, kad aš užsiimu tinkliniu marketingu ir man gėda siūlyti jums šį verslą.  Nu gerai, ne visi, bet 95 procentai tai tikrai išgyvena tokias kančias. Tokių begėdžių kaip  aš  ir mano kolegos yra mažuma.

Tokios gėdos priežastis  daugeliui yra suprantama: prekės nėra jau tokios nuostabios ar išskirtinės, o kainos dažnai  nėra jau tokios   nesikandžiojančios, o  marketingo planas neleidžia  taip jau lengvai užsidirbti.  Būtent dėl šios priežasties 80 procentų visų atėjusių meta šį užsiėmimą laike trijų mėnesių, o 95 procentai laike metų tikrai meta ir užmiršta, ir nenori prisiminti.

Kodėl kai kurios kompanijos vis dar rekomenduoja savo  distributoriams siūlyti šį verslą draugams, pažįstamiems ir giminėms? Man šis suvokimas atėjo staiga, o tiksliau tada kai pabandžiau įsivaizduoti kaip turėjo atrodyti Amway produkcijos  pristatymas mano vaikystės laikais, ne kur kitur, o čia Lietuvoje. Tuo metu indams plauti Lietuvos chemijos pramonė gamino tik  miltelius „Švara“. Kokie ten milteliai? Pasta smėlio pagrindu. Nu gal kažkokių  dulkių pagrindu.  O dabar įsivaizduokite, kad ateina į jūsų namus koks nors žmogus ir maloniai pademonstruoja Loc‘ą ir dar pasako, kad galite užsidirbti. Kokia bus reakcija? Ar bėgs namų šeimininkė dalintis tokiu produktu ir verslo-papildomo uždarbio idėja? Tekina bėgs ir džiaugsis darydama gerą darbą.

Nu gerai, palikime tą Amway. Persikelkime į laikus  kai  tinklinis marketingas   dar buvo kontrabanda. T.y kai 1917-1929 metais  sauso įstatymo metu Amerikoje tokiu būdu  buvo prekiaujama viskiu ar kitokiu alkoholiu.  Sutikite, kad  tokią prekę siūlysi tik patiems geriausiems ir patikimiausiems  draugams.

Tai va iš kur  tinklinio marketingo kompanijos įsivedė madą pirmiausiai siūlyti  artimiausiems. Bet, šiandieninė situacija  jau kita. Konkurencija  didžiulė. O, tinklinio  marketingo kompanijos konkurencijai yra labai nelanksčios. Dažnai šios kompanijos net nesiruošia prisitaikyti prie  vietinės rinkos ir t.t.

 O štai čia ir prasideda bėdos. Žmogus  jaučia, kad draugams ir pažįstamiems tokio verslo geriau nesiūlyti nes  tai nėra taip jau   gera ir patrauklu:  produktai brangūs, o užsidirbimo galimybė abejotina.   Todėl siūlydamas tokį verslą draugams ir artimiesiems, ne tai, kad  nedarai gero darbo, bet priešingai-sodini juos į finansinę duobę, tuo labiau jei jiems to nereikia.

Realiai kiekvienas patyręs tinklininkas žino, kad jei nori susipykti tai pasiūlyk savo artimiems MLM verslą.

 Šią situaciją puikiai suvokia kuriantys naujas kompanijas. Jie stengiasi kiek įmanydami tobulinti marketingo planus, bet, dažnai   jų sumanymai susiduria  su kliūtimis ir nenumatytais dalykais.

Tikrai patyrę tinklininkai gerai žino apie  ką aš  čia kalbu ir rinkdamiesi kompaniją  iš anksto  numato šias problemas ir tikrai nesirenka darbui kompanijos kurios produkcija  šioje geografinėje aplinkoje yra brangi.

 Štai ką turėjo galvoje  kalbėdamas Skotas Evansas (Scotty Evans) , kad MLM industrija yra gera industrija, bet  šiuo metu ji serga. Prisipažinsiu,, kad pusė metų atgal aš dar ne pilnai suvokiau  jo mintis. Bet šiandien kai  atsidaro kompanija Global One ir  kai realiai pamatai, kad prekės,  geros prekės gali  kainuoti  du, tris ar net  dešimt kartų pigiau nei Lietuvos parduotuvėse, jauti, kad tokią kompaniją ir tokias prekes gali drąsiai siūlyti draugams, pažįstamiems. O svarbiausia, kad  tai darydamas jautiesi tikrai gerai ir džiugiai.

Kaip nužudyti savo grupę?

Iš Tomo Šraiterio knygos “Didysis Elas atskleidžia savo paslaptis”
Skyrius “Kaip nužudyti grupę”

Nensi Negativ turi problemų.
Jos grupės apimtys neauga taip, kaip norėtųsi. Kadangi ji mano, jog pati nėra dėl to kalta, todėl ji ėmėsi nuodugniai išnagrinėti ir rasti jos grupės prasto darbo priežastis. Po išsamių tyrimų priežastis buvo rasta. Kompanija, kurioje dirbo Nensi turėjo labai prastą niekam tikusį biurą, kuris tiesiog nepalaikė jos grupės ir nesuteikdavo reikiamų paslaugų. Tas faktas, kad kompanija tiesiog “žudė” jos grupę, galutinai įsiutino Nensi. Žinoma, čia nieko nėra nieko bendra su tikrąja kad padėtimi - kiti kompanijos distributoriai plėtėsi fantastiškais tempais. Galbūt Nensi palygino savo organizacijos rezultatus su kitais ir todėl pasijuto nejaukiai. Vietoje to, kad priežasčių ieškotų savyje, ji pradėjo ieškoti grupės nesėkmės priežasčių už jos ribų. Jeigu jos veiksmai būtų apsiriboję tik kaltųjų paieška kompanijos biuro darbuotojų asmenyje, tai grupės nuostoliai būtų minimalūs. Tačiau Nensi, kaip ir dauguma, negatyviai nusiteikusių lyderių, ir toliau įrodinėjo savo teisybę. Jos dienoraštis atrodė šitaip.

SEKMADIENIS.

Pasiskųsti šeimynai, kad visas pasaulis nusistatęs prieš ją. Kiek ji besistengtų, aplinkybės, nepavaldžios jai, ir toliau veda ją į nesėkmes. Ji įžvelgė, kad į savaitės pabaigą jos grupė visiškai ir negrįžtamai nusivils savo kompanija. Ji beveik nesuprato, kad išleido pranašystę, kuri būtinai išsipildys.

PIRMADIENIS

Nensi pasinaudojo laiku, kurį skirdavo naujiems žmonėms, kad sėstų ir parašytų laišką į vietinį kompanijos ofisą. Ji išvardino eilę problemų, kurios kilo jos grupėje, ir pasakė, kad jos grupės žmonėms reikalingi kompetetingi, kaip ir ji pati, žmonės, kurie vadovautų kompanijai.
Be abejo, ji nepasiūlė teigiamų sprendimų, tačiau įsigudrino įterpti keletą įžeidžiamų pastabų vietinio ofiso vadovo vardu.
Vėliau, pirmadienio vakarą, Nensi nuėjo į savaitinius mokymus surūgusia mina ir sarkastiškai nusiteikusi. Kiti lyderiai pasistengė atsikratyti toliau nuo jos, kadangi buvo užimti, padėdami naujiems žmonėms apsibrėžti tikslus. Nensi sugebėjo įspausti į kampą savo rekomenduotoją ir išlieti ant jo visas susikaupusias savo problemas. Ji taip pat pavadinu jį kvailu dėl to, kad jis turi reikalų su kompanija, kuri daro kiaulystes jos grupei. Jos rekomanduotojams pavyko ištempti ją į kavinę iki tol kol ji būtų spėjusi užkrėsti likusią grupę. Neradusi užjaučiančios auditorijos, Nensi parėjo namo dar labiau įniršusi. Reikia imtis dar ryžtingesnių priemonių kovai su šiuo siaubingu blogiu.

ANTRADIENIS

Nensi asmeniškai paskambino visiems savo neveikliems distributoriams (direktams) ir paklausė apie jų neveiklumo priežastis. Jei jie ir neturėjo priežasčių, tai Nensi su malonumu jiems jas padiktavo. Ji kruopščiai užrašinėjo visus nusiskundimus kompanija, nuo savęs dar ir pagražindama. Nensi žinojo, kad grupės aukštesni veikiantys rekomenduotojai, sužinoję šitokią svarbią informaciją, nedelsiant priims protingą sprendimą skųstis ir taip pat bus sunerimę.
Antradienį vakare Nensi paskambino visiems savo veikliems direktams ir išliejo ant jų visas savo problemas, neveiklių direktų problemas ir visas kitas problemas, kurios tik šovė jai į galvą.
Na, kadangi nei jos rekomendutojas, nei vietinis ofisas jai taip ir neatsakė, ji suvokė būtinybę surinkti visą grupę kolektyviniam skundui. Susitikimas buvo paskirtas ketvirtadienį vakare.

TREČIADIENIS

Nensi paskambino į vietinį ofisą ir paklausė kodėl jie dar neatsakė į jos laišką. Ji pranešė jiems, kad jų požiūris į eilinius narius – tai gėda ir garsiai suabejojo jų morale, etika ir protiniais sugebėjimais. Ji iškėlė sau užduotį sugriauti savo santykius su regioninio ofiso atstovais. Kompanijos atstovas padėjo ragelį ir pamanė, kad vienintelis būdas bendrauti su šia negatyviai nusistačiusia skundike – tik atsiliepiant į jos skambučius. Gyvenimas pernelyg trumpas, kad pats skambintum tokiam žmogui ir iššauktum į save žodinių įžeidinėjimų srautą.
Trečiadienio vakaras buvo skirtas skambučiams direktams aiškinantis ar jie dalyvaus ketvirtadienio vakarą susirinkime, skirtame nusiskundimams.
Nensi pabrėždavo, kad jei visi susirinks kartu, tai labai padės. Dauguma direktų atsisakė, motyvuodami tuo, kad jau paskirti susitikimai sutarčių pasirašymui ar produktų pardavimui.

KETVIRTADIENIS

Šį vakarą visi Nensi direktai atėjo surūgusiomis minomis. Jie įvertino savo dviejų pastarųjų metų savo veiklą tinkliniame marketinge ir priėjo išvados, kad jų nepakankama sėkmė yra iššaukta daugybės faktorių, tačiau jų pačių kaltės čia nėra. Jie asmeniškai neatsako už savo rezultatus. Nensi vadovaujant susirinkimas priėjo bendros išvados :”Pasaulis nėra teisingas mūsų grupei”. Vienintelis dalykas, kurį buvo nuspręsta daryti – nustoti bandyti gerinti situaciją ir kartu dalyvauti kassavaitiniuose “nelaimingųjų” susirinkimuose. Juk jiems reikės gi kažkuo save užimti, atsižvelgiant į jų būsimą neveiklumą kompanijoje.

PENKTADIENIS

Ankstyvą rytą Nensi pradėjo sudarinėti “Niurzglių ir skundikų klubo” būsimų susitikimų kalendorių. Kiekvieno susirinkimo dienotvarkje bus klausimas dėl naujų narių priėmimo. Jei likimas jau pasistengė, kad jie nedirbtų tinkliniame marketinge, tuomet jų pareiga turėtų tapti savo nelaimių platinimas kiekvienam teigiamai nusiteikusiam, dirbančiam, motyvuotam distributoriui, kokį tik jie sugebės surasti.

ŠEŠTADIENIS

Nensi Negativ praleido ištisą dieną, bandydama subalansuoti varganą savo šeimos biudžetą. Be jos papildomų pajamų iš tinklinio marketingo šeimai teks kai ką aukoti, kad gyventi pagal pajamas ir išgales.
Ir Nensi sau pamanė :”Koks pasaulis neteisingas mano, mano organizacijos ir mano šeimos atžvilgiu”.

Koks krizės tikslas?

1929 metų krizė, taip vadinama didžioji depresija sukėlė antrą pasaulinį karą.

2008 metų krizė turi  kur kas didesnius ir  aiškesnius tikslus- išardyti  nacionalines struktūras ir perimti valdymą  stambiam kapitalui.

Nacionalinės struktūros yra naikinamos. Šitos minties manau, kad lietuviams  aiškinti nereikia. Lietuva tekina ardosi.

Tiesa, šis straipsnis rašomas remiantis  Olga Četverikova.  Jos paskaita yra pateikta mano straipsnyje http://auriusd.blogspot.com/2013/01/dvasines-krizes-priezastys.html

Tie kas supranta rusiškai  siūlau  pasiklausyti, o  nesuprantantiems kai kurias mintis pacituosiu.

4-a minutė 40-a sekundė. Cituojamas Rokfeleris. 1991 metais Rokfeleris kalbėjo, kad tautos pačios turi apsispręsti, o jau 1995, kad reikia pereiti prie naujos pasaulinės  tvarkos, o 1999 jau tiesiai šviesiai kalbama, kad  nacionalinė valdžia turi būti pakeista privačia valdžia. 

O 6-7 minutėje autorė tiesiai šviesiai išverčia finansinės elitos  mintis, kad jei  pasaulio visuomenė nesutiks, kad reikalinga  bendra  valdžia visiems, tai bus  įvestas chaosas  kuriame pražus nu  mažiausiai kokie 300 milijonų žmonių.  

O visokios technogeninės katastrofos, lokaliniai karai,  finansinės suirutės ir kt. yra  reikalinga, kad palaikyti tam tikrą įtampą ir pademonstruoti tikrųjų  dievo  valdininkų  galią, gailestingumą, o jei reikia ir rūstumą čia, žemėje.

Tuo tikslu  ir buvo sukurta čia žemėje taip vadinama PINIGINĖ CIVILIZACIJA, kuri, savo ruoštu labai gerai padeda palaikyti įtampą ir nuostabiai visus pakabinti.

Šiandien tuo baigiu.   Bus tęsinys, nes čia tik maža dalis, maždaug iki 10 minutės pirmo filmuko.

Kuriems velniams mums tas bendravimas jei galima nebendrauti?

Jau senokai ruošiuosi  pakalbėti apie bendravimą per internetą, bet vis kažkaip progos nebuvo. Jau seniai pastebėjau, kad norint kažką rašyti reikia emociškai pasikrauti. Taigi šiandien atsitiko tai kas mūsų  veikloje yra netgi kasdieniška. Vienas  veikėjas pasiprašė į draugus  Skype ir kai tik priėmiau iškart mestelėjo paklodę su  ilgiausiu tekstu ir krūva nuorodų į youtube.  Galima buvo pasiųsti, nekreipti dėmesio, išmesti iš kontaktų, išbaninti ir t.t., bet pasirinkau-bendrauti.  Nors žinojau  99,9 %, kad nenorės bendrauti. Tokie paprastai nenori.

Taigi, aš jo mandagiai paprašiau pristatyti savo verslą žodžiu. Jis stačiokiškai atsisakė reikalaudamas būtinai peržiūrėti duotą medžiagą ir užduoti klausimus. Po keleto tokių bandymų jis mane išvadino..... Teko nutraukti ryšį, išmesti iš kontaktų.

Taigi, daugelio bandančių dirbti internete pagrindinė problema yra bendravimas. Būtų idealu, jei pinigai ateitų nebendraujant: sukūrei tinklapį, pateikei referalinę nuorodą ir  kapsi sau.

 Toliau aš noriu  baigti kalbėti normaliu tonu ir noriu pereiti prie Lietuvoje taip  populiaraus ir madingo  TV ir spaudos grandų Greitai ir Užkalnio  kalbėjimo stilių FB tinkle. Bet realiai pereisiu prie Račo kalbėjimo stiliaus ir  išvadinsiu tokius veikėjus dundukais.

Pramoninis socialistinis lageris per pusę amžiaus išaugino  kartą kuriai bendravimas buvo visiškai nereikalingas. O kam?  Ryte į darbą, vaikus į darželį, darbe prie staklių bendraut nereikia, vakare namo, savitarnos parduotuvėje bendraut irgi nebūtina, pasiimi vaikus iš darželio,  koldūnų jiems išverdi ir prie teliko. Ir taip diena iš dienos. Baisiausiai , kad šiandien išaugo  to metų darželinukų karta. O  šitiems bendravimas jau visiškai nereikalingas, absoliučiai.

Bet šiandien  pramoninė epocha baigėsi,  tradicinių darbų liko  labai mažai. Todėl šie dundukai  atvaro į internetą ir galvoja, kad viskas eis automatu, panašiai kaip gamyboje-konvejeriu. A nei velnio. Neina.

Šie dundukai nesupranta, kad profesionalas niekada neatsisako bendrauti per mikrofoną, o jei reikia gali įsijungti ir kamerą. Profesionalas visada laimi nes sugeba verslą ar idėją pristatyti per 45 sekundes ir sudomina arba ne. Net jei nesudomina tai  vis tiek kita pus ekrano žinai, kad turi reikalą su profesionalus ir neišmesi iš kontekstų.

Bet ir tai dar ne viskas. Civilizacija sėkmingai  augina dundukus ir stengiasi juos apramstyti išoriniais atramos taškais tokiu būdu stabdant jo vidinį vystymąsi.  Apie tai kiek plačiau rasite čia: http://www.versijos.com/publ/samokslas/npt/vertybiu_sistema/12-1-0-803 

Taigi, neužmirškite, kad visa tai ką gavote kaip žmogus, gavot tik dėka bendravimo, dėka ŽODŽIO.

Kas yra geriau už emigraciją?

Pagrindinė emigracijos priežastis yra ekonominė. Lietuvoje mažai darbo vietų, didelis išnaudojimas, mokamas minimumas, stengiamasi  nemokėti organizavus visokius bankrotus ir t.t..  Emigracijos priežasčių yra ir daugiau, bet šiame straipsnyje aš jų neanalizuosiu.

Mano darbo specifika yra tokia, kad tenka  labai daug bendradarbiauti su emigrantais. O kalbant tiesiai šviesiai, kartu dirbti. Suprantama tai darbas susijęs su internetu.

 Apie trečdalį visos  mano komandos sudaro taip vadinami emigrantai. Būtent jie, šiandien labiausiai  iš visų Lietuvių, supranta kokie darbai mūsų laukia ateityje, o daugelis nieko nelaukdami mokosi naujų verslų, naujų darbų.

Paprastai internete daugiausiai siūlomas darbas yra  taip vadinamose MLM kompanijose. Daugelį MLM kompanijos atbaido. Tai suprantama, nes 90 procentų visų atėjusių į tokias kompanijas po  trijų mėnesių ar po metų palieka jas taip ir neperprasdami šios veiklos.  Nes tinkliniame marketinge norint uždirbti reikia  arba parduoti, arba kviesti naujus darbuotojus. O tai yra ir sunku, ir daugeliui  nepriimtina.

Bet šiandien jau yra kompanijų kuriose uždirbt gali visi. Kaip tai atrodo iš vidaus ir kokia nauda kompanijai iš to?

 Paprastai didelę dalį darbų atlieka pati kompanija, bet kitą dalį darbų patikima atlikti jos darbuotojams.  Kompanijos darbuotojas   taip pat gali prisidėti prie kompanijos finansavimo, kuris gali būti ir labai simbolinis, o gali siekti ir kelis tūkstančius dolerių. Tai  kaip ir  akcijos.  Kvietimas kitų darbuotojų į kompaniją paprastai yra skatinamas pagal partnerinę programą ir išmokant tam tikras procentas.

Artimiausiu metu aš  savo blog‘e supažindinsiu  su tokiomis kompanijomis.

Svarbiausia, kad  normaliai, nepersitempiant dirbant tokiose kompanijose  po keletų mėnesių pasiekiamas  normalus vidutinis Lietuviškas atlyginimas, o vėliau ir  vidutiniškas Europietiškas atlyginimas, o dar vėliau pradedama  gauti  normalias pasyvias  pajamos ir gyveni kur nori, bet nesi pririštas prie tos šalies. Taigi, gyventi kur nori  ir būti laivu yra geriau nei  emigracija dėl pragyvenimo.