Visi tinklininkai serga tokia baisia liga kuri
vadinasi-man gėda, kad aš užsiimu tinkliniu marketingu ir man gėda siūlyti jums
šį verslą. Nu gerai, ne visi, bet 95
procentai tai tikrai išgyvena tokias kančias. Tokių begėdžių kaip aš ir
mano kolegos yra mažuma.
Tokios gėdos priežastis daugeliui yra suprantama: prekės nėra jau
tokios nuostabios ar išskirtinės, o kainos dažnai nėra jau tokios nesikandžiojančios, o marketingo planas neleidžia taip jau lengvai užsidirbti. Būtent dėl šios priežasties 80 procentų visų
atėjusių meta šį užsiėmimą laike trijų mėnesių, o 95 procentai laike metų
tikrai meta ir užmiršta, ir nenori prisiminti.
Kodėl kai kurios kompanijos vis dar
rekomenduoja savo distributoriams
siūlyti šį verslą draugams, pažįstamiems ir giminėms? Man šis suvokimas atėjo
staiga, o tiksliau tada kai pabandžiau įsivaizduoti kaip turėjo atrodyti Amway
produkcijos pristatymas mano vaikystės
laikais, ne kur kitur, o čia Lietuvoje. Tuo metu indams plauti Lietuvos
chemijos pramonė gamino tik miltelius „Švara“.
Kokie ten milteliai? Pasta smėlio pagrindu. Nu gal kažkokių dulkių pagrindu. O dabar įsivaizduokite, kad ateina į jūsų
namus koks nors žmogus ir maloniai pademonstruoja Loc‘ą ir dar pasako, kad
galite užsidirbti. Kokia bus reakcija? Ar bėgs namų šeimininkė dalintis tokiu
produktu ir verslo-papildomo uždarbio idėja? Tekina bėgs ir džiaugsis darydama
gerą darbą.
Nu gerai, palikime tą Amway. Persikelkime į
laikus kai tinklinis marketingas dar buvo kontrabanda. T.y kai 1917-1929
metais sauso įstatymo metu Amerikoje
tokiu būdu buvo prekiaujama viskiu ar
kitokiu alkoholiu. Sutikite, kad tokią prekę siūlysi tik patiems geriausiems ir
patikimiausiems draugams.
Tai va iš kur
tinklinio marketingo kompanijos įsivedė madą pirmiausiai siūlyti artimiausiems. Bet, šiandieninė situacija jau kita. Konkurencija didžiulė. O, tinklinio marketingo kompanijos konkurencijai yra labai
nelanksčios. Dažnai šios kompanijos net nesiruošia prisitaikyti prie vietinės rinkos ir t.t.
O štai
čia ir prasideda bėdos. Žmogus jaučia,
kad draugams ir pažįstamiems tokio verslo geriau nesiūlyti nes tai nėra taip jau gera ir patrauklu: produktai brangūs, o užsidirbimo galimybė
abejotina. Todėl siūlydamas tokį verslą
draugams ir artimiesiems, ne tai, kad
nedarai gero darbo, bet priešingai-sodini juos į finansinę duobę, tuo
labiau jei jiems to nereikia.
Realiai kiekvienas patyręs tinklininkas žino,
kad jei nori susipykti tai pasiūlyk savo artimiems MLM verslą.
Šią
situaciją puikiai suvokia kuriantys naujas kompanijas. Jie stengiasi kiek
įmanydami tobulinti marketingo planus, bet, dažnai jų sumanymai susiduria su kliūtimis ir nenumatytais dalykais.
Tikrai patyrę tinklininkai gerai žino
apie ką aš čia kalbu ir rinkdamiesi kompaniją iš anksto
numato šias problemas ir tikrai nesirenka darbui kompanijos kurios
produkcija šioje geografinėje aplinkoje
yra brangi.
Štai ką
turėjo galvoje kalbėdamas Skotas Evansas (Scotty Evans) , kad MLM industrija yra gera
industrija, bet šiuo metu ji serga. Prisipažinsiu,,
kad pusė metų atgal aš dar ne pilnai suvokiau
jo mintis. Bet šiandien kai
atsidaro kompanija Global One ir
kai realiai pamatai, kad prekės,
geros prekės gali kainuoti du, tris ar net dešimt kartų pigiau nei Lietuvos
parduotuvėse, jauti, kad tokią kompaniją ir tokias prekes gali drąsiai siūlyti
draugams, pažįstamiems. O svarbiausia, kad
tai darydamas jautiesi tikrai gerai ir džiugiai.
2 komentarai:
Vaidas Milikauskas O tai tas ankstesnes kompanijas pristatinėdavai su didele gėda??? Auriau, va dabar tai tikrai, vietoj reklamos pasidarei didelę gėdą... Tai kaip Tavim pasitikėt?
( šis komentaras perkeltas iš FB. Nes pastebėjau, kad FB viskas su laiku dingsta, o bloge išlieka ilgesniam laikui)
Matai Vaidai, praleidai vieną sakinį:"Tokių begėdžių kaip aš ir mano kolegos yra mažuma."
Taigi, mano straipsnis kalba apie didžiąją daugumą.
Rašyti komentarą