Pagaliau Lietuvos padangėje atsirado tinklinio marketingo kompanija kurios negėda pristatyti draugams, giminėms, pažįstamiems.

Visi tinklininkai serga tokia baisia liga kuri vadinasi-man gėda, kad aš užsiimu tinkliniu marketingu ir man gėda siūlyti jums šį verslą.  Nu gerai, ne visi, bet 95 procentai tai tikrai išgyvena tokias kančias. Tokių begėdžių kaip  aš  ir mano kolegos yra mažuma.

Tokios gėdos priežastis  daugeliui yra suprantama: prekės nėra jau tokios nuostabios ar išskirtinės, o kainos dažnai  nėra jau tokios   nesikandžiojančios, o  marketingo planas neleidžia  taip jau lengvai užsidirbti.  Būtent dėl šios priežasties 80 procentų visų atėjusių meta šį užsiėmimą laike trijų mėnesių, o 95 procentai laike metų tikrai meta ir užmiršta, ir nenori prisiminti.

Kodėl kai kurios kompanijos vis dar rekomenduoja savo  distributoriams siūlyti šį verslą draugams, pažįstamiems ir giminėms? Man šis suvokimas atėjo staiga, o tiksliau tada kai pabandžiau įsivaizduoti kaip turėjo atrodyti Amway produkcijos  pristatymas mano vaikystės laikais, ne kur kitur, o čia Lietuvoje. Tuo metu indams plauti Lietuvos chemijos pramonė gamino tik  miltelius „Švara“. Kokie ten milteliai? Pasta smėlio pagrindu. Nu gal kažkokių  dulkių pagrindu.  O dabar įsivaizduokite, kad ateina į jūsų namus koks nors žmogus ir maloniai pademonstruoja Loc‘ą ir dar pasako, kad galite užsidirbti. Kokia bus reakcija? Ar bėgs namų šeimininkė dalintis tokiu produktu ir verslo-papildomo uždarbio idėja? Tekina bėgs ir džiaugsis darydama gerą darbą.

Nu gerai, palikime tą Amway. Persikelkime į laikus  kai  tinklinis marketingas   dar buvo kontrabanda. T.y kai 1917-1929 metais  sauso įstatymo metu Amerikoje tokiu būdu  buvo prekiaujama viskiu ar kitokiu alkoholiu.  Sutikite, kad  tokią prekę siūlysi tik patiems geriausiems ir patikimiausiems  draugams.

Tai va iš kur  tinklinio marketingo kompanijos įsivedė madą pirmiausiai siūlyti  artimiausiems. Bet, šiandieninė situacija  jau kita. Konkurencija  didžiulė. O, tinklinio  marketingo kompanijos konkurencijai yra labai nelanksčios. Dažnai šios kompanijos net nesiruošia prisitaikyti prie  vietinės rinkos ir t.t.

 O štai čia ir prasideda bėdos. Žmogus  jaučia, kad draugams ir pažįstamiems tokio verslo geriau nesiūlyti nes  tai nėra taip jau   gera ir patrauklu:  produktai brangūs, o užsidirbimo galimybė abejotina.   Todėl siūlydamas tokį verslą draugams ir artimiesiems, ne tai, kad  nedarai gero darbo, bet priešingai-sodini juos į finansinę duobę, tuo labiau jei jiems to nereikia.

Realiai kiekvienas patyręs tinklininkas žino, kad jei nori susipykti tai pasiūlyk savo artimiems MLM verslą.

 Šią situaciją puikiai suvokia kuriantys naujas kompanijas. Jie stengiasi kiek įmanydami tobulinti marketingo planus, bet, dažnai   jų sumanymai susiduria  su kliūtimis ir nenumatytais dalykais.

Tikrai patyrę tinklininkai gerai žino apie  ką aš  čia kalbu ir rinkdamiesi kompaniją  iš anksto  numato šias problemas ir tikrai nesirenka darbui kompanijos kurios produkcija  šioje geografinėje aplinkoje yra brangi.

 Štai ką turėjo galvoje  kalbėdamas Skotas Evansas (Scotty Evans) , kad MLM industrija yra gera industrija, bet  šiuo metu ji serga. Prisipažinsiu,, kad pusė metų atgal aš dar ne pilnai suvokiau  jo mintis. Bet šiandien kai  atsidaro kompanija Global One ir  kai realiai pamatai, kad prekės,  geros prekės gali  kainuoti  du, tris ar net  dešimt kartų pigiau nei Lietuvos parduotuvėse, jauti, kad tokią kompaniją ir tokias prekes gali drąsiai siūlyti draugams, pažįstamiems. O svarbiausia, kad  tai darydamas jautiesi tikrai gerai ir džiugiai.