Jūsų vaiką pastoviai muša mokykloje: kaip išvengti patyčių?

 Suvokimas, kad mano vaikas yra atstumtas tarp bendraklasių buvo kaip plyta per galvą. Mano sūnus visada vengdavo kalbėti apie bendraklasių muštynes, o naujai atsiradusias mėlynes aiškindavo kaip eilines muštynes tarp vaikų. Bet vieną dieną jis parėjo praskelta galva ir tuomet aš priverčiau jį papasakoti, pagrasindama, kad nueisiu į mokyklą.
 Vaiko atsakymas mane išvertė iš koto. Mama, mane muša kiekvieną dieną, aš nenoriu gyventi, aš net apie savižudybę galvoju...Niekam nepasakok, mama, prašau, nes mane paprasčiausiai užmuš.

Pirma mintis buvo pasodinti tuos niekšelius į kalėjimą. Kai atslūgau, pagalvojau ir supratau, kad tai, vis tik vaikai- kažkieno sūnūs ir dukros. Greičiausiai reikia skambinti tų vaikų tėvams, o gal mokytojams, direktoriui? Kam skustis, pas ką kreiptis ir ką daryti kai tavo vaiką muša mokykloje?

Klausimas nebuvo paprastas. Galima  ieškoti teisybės mokykloje vaikų teisėse ir kitose įstaigose. Kai tavo vaiką mušą pasieksi, ne tik mokyklos direktorių, bet ir švietimo ministrą. Bet aš supratau, kad  tokie veiksmai gali jo  bendraamžius paskatinti dar labiau nekęsti, dar labiau sumušti, kas tikrai privestų vaiką prie savižudybės.

 Aišku, sumuštas vaikas linkęs  tylėti, bet kur  buvo mano akys? Juk ne iš kiekvieno vaiko tyčiojamasi. Aš jaučiau, kad esu kalta, bet nežinojau ką daryti.

 Aš ieškojau sprendimo klaidžiodama po visokius tėvų forumus, kol atsitiktinumas mane supažindino su vektorine psichologija. Perskaičius krūvą straipsnių aš supratau, kad pati esu visiška beraštė psichologijoje. Vaikai iš tėvų paveldi tik išorinius ruožus, o psichika  gali būti visiškai nepanaši į tėvų.
Kad nedaryt klaidos reikia tiksliai žinoti kokiomis savybėmis gamta apdovanojo jūsų vaiką. Bendraklasių auka gali tapti ne bet kuris vaikas, o tik turintis tam tikras savybes. Bet ir šis scenarijus nėra būtinas: viskas priklauso kaip psichologiškai raštingus išauklėjame savo vaikus.

      Dažniausiai bendraklasiai sumuša akių-odos vektorių berniukus. Jie yra emocionalųs, uodo neužmuš, jiems gaila gatvėje pamestų kačiukų. Jie iš prigimties nieko negali užmušti. Pirmykštėje santvarkoje tokie neišgyvendavo ir tapdavo kanibalizmo aukomis. Negalėdamas nieko užmušti jis negali būti medžiotoju. Kitaip sakant alkana burna nesugebanti  medžioti. Kam jie reikalingi?
 Šiandien išgyvena visi, žmonių sukurta kultūra neleidžia kažką "išmesti". Todėl akių-odos vektorių berniukai išgyvena kartu su visais. Bet labai dažnai patys tėvai nesupranta tokių vaikų (berniukų nes mergaitėm kaip ir galima būti emocingomis ir gailėtis visų žvėrelių). Todėl tokius berniukus paprastai  skriaudžia ir  muša bendraamžiai. Ką daryti, kaip auklėti tokį vaiką, kad netaptų auka?

1.   Pagrindinė daugelio tėvų klaida- iš švelnaus ir pažeidžiamo vaiko mėginti išauginti "brutalų mužiką". Tam, kad toks vaikas galėtų "už save pastovėti" tėvai jį veda į visokius bokso, karatė būrelius. Rezultatas priešingas. Būtent čia jis jaučiasi dar labiau ne vyru. Bet tai nereiškia, kad jis yra mergaitė. 
2. Tokio berniuko jautrumas yra  tuo pačiu ir problema ir pagrindinis "koziris". Viskas priklauso nuo auklėjimo. Laukinė jo prigimtis bijo (būti suvalgytu). Todėl pastoviai  gyvendamas baimėje jis tampa auka. Bet jei vaikystėje tėvai tokiam vaikui skaito ne kanibalistines pasakas (Raudonkepuraitė ir pan.), o kurios padeda išgyventi  herojaus jausmus, kurios gimdo gailestį, pagalbą silpnesniam, tuomet vaiko baimė transformuosis į savo priešybę-rūpinimuisi ir meile kitais žmonėmis. 
3. Akių -odos vektorių vaikus gamta apdovanojo gebėjimu dainuoti ir vaidinti. Todėl  muzikos mokykla ir dramos būreliai yra ta aplinka kur jie jaučiasi kaip žuvis vandeny. Dainuojanti ir grojantis vaikinas tampa ne skriaudžiamas, o kompanijos siela. Tokiu būdu jį supa jau ne agresoriai, o dainuojantys ir besiklausantys muzikos. 
4. Šokiai, šokių būreliai taip pat tinka tokiems vaikams nes visą laiką būna tarp mergaičių ir jaučiasi vyrais. O jei dar išmokomi būti džentelmenais: paduoti ranką, padėti apsivilti paltą mergaitėms, išaugs geri subtilūs vyrai. 

   Jeigu jums gimė akių-odos vektoriaus mergaitė, situacija keičiasi. Nes ji paprastai būna graži (didelės akys) ir berniukai ja  domisi. Bet kitos mergaitės į ją žiūri su pavydu ir neretai sumuša. Vėliau, paauglystėje ji bijo būt išprievartauta.
 Kaip ten bebūtų, tokius vaikus reikia mokyti užjausti kitus žmones, kas atitinka jų prigimtį, o tuo pačiu ugdo jų patrauklumą.

                             Vaikai muša "ne šio pasaulio vaikus" 

Akių-odos vektorių berniukai tampa atstumtaisiais tarp bendraamžių todėl, kad jie netokie kaip visi "Ne vyrai". Kiti berniukai priima kaip svetimus. Lygiai taip pat mergaitės nepriima akių-odos vektoriaus mergaitės, nes ji kitokia, ne tokia kaip visos. Bet ji yra sava tarp berniukų. 

 Bet ne kiekvienoj klasėj yra akių vektoriaus berniukų, tuomet ieškoma naujos aukos. Dažniausiai juo tampa klausos vektoriaus berniukas ar mergaitė. 

 Tokie vaikai  yra įsigilinę į save, jiems nepatinka triukšmas todėl jie linkę mažiau bendrauti ir atrodo kaip atsiskyrėliai. Kodėl tokius vaikus muša mokykloje ir kaip formuojamas jų aukos scenarijus?

1. Kai šeimoje auga klausos vektoriaus berniukas ar mergaitė, tėvai dažnai  patys daro klaidą: matydami, kad vaikui sunku darželyje ar mokykloje, jie stengiasi jį mokyti namie, tuo dar labiau atitolindami jo socialinius įgūdžius, gebėjimą adaptuotis. 
2.  Šie  vaikai pasižymi išvystytu abstrakčiu intelektu ir dažnai  tuo lenkia bendraamžius. Nuo mažų dienų vietoj pasakų jie skaito visokias enciklopedijas nes jiems rūpi " iš kur viskas atsirado". Tėvai nusprendžia, kad jų vaikas ypatingas ir nutaria, kad jam nėra ko bendrauti su bendraamžiais. 

Toks klaidingas tėvų sprendimas užtverti vaiką nuo bendraamžių labai brangiai kainuoja. Pavyzdžiui darželyje negavęs bent jau minimalios socialinės adaptacijos, toks vaikas mokykloje gali būti sumuštas arba iš jo  bus šaipomasi ir tyčiojamasi.
 O individualus mokymas gali baigtis  tuo, kad net ir turėdamas geriausias idėjas toks vaikas nesugebės jų perteikti kitiems. Jis taip ir nesugebės nieko realizuoti nes neišmoko kontaktuoti su kitais. O tai vėliau gali nuvesti į depresiją arba net suicidą. O savižudybę klausos vektoriau asmenys tikrai sugeba įgyvendinti.
 Ką daryti, kaip  auklėti tokį vaiką?

1. Į vaikų darželį tokį vaiką būtina vesti jau trejų metukų. Anksti išmokęs skaityti jis gali apjungti aplink save grupę per bendrus pasakų skaitymus. Tuomet jis taps dėmesio centru, o ne atstumtuoju. Svarbu, kad auklėtojos tam padėtų.
2. Vietoj to, kad  įtraukti tokį vaiką į  triukšmingus žaidimus pasirūpinkit, kad jis pauoštų kokį nors įdomų projektą apie mokslą ar kažką panašaus. O jei į tokį projektą bus įtraukti ir kiti vaikai tai šis pasijus vedančiuoju ir išmoks bendradarbiauti su  kitais a

Kartais priežastį tyčiotis iš mūsų vaiko suteikiame  mes patys. Pavyzdžiui parinkdami vardą. Vektorinė psichologija pataria vardą parinkti  tokį koks tuo metu yra madingas. Ir nenustebkit jei rusų vaikai tyčiosis iš dukters pavadintos  Kleopatra. Vaikai visada suras kas išsiskiria iš jų ir užsipuls. 

 Ir kaip ten bebūtų, kokius vektorius (vektorių yra aštuoni) beturėtų jūsų vaikas, jei jis socialiai adaptuotas, jeigu jo vektoriai (įgimti norai) yra išvystyti ir jei jis moka kontaktuoti  su aplinkiniais, jokių patyčių nesulauks, priešingai vaikai norės  su juo bendrauti.
 Šiandien yra labai mažai psichologiškai raštingų pedagogų ir tėvų kurie sugebėtų padėti vaikams  sukurti produktyvius santykius. Nes be protingos suaugusių pagalbos  vieni vaikai sugeba sukurti  tik archajišką bandą: akis už akį, išgyvena stipriausi.

                                         Sumuštas vaikas-sužalota visuomenė.

Vaikystėje sumušti, užguiti vaikai būdami suaugę nesugeba sukurti normalios visuomenės, laimingos šeimos. 

 Jeigu sumušė jūsų vaiką tai jūs jau gavote bilietą į vieną galą. O pabaiga gali būti tokia: arba jūs tampate psichologiškai raštingas, arba sugadintas  jūsų vaiko gyvenimas. Rinkitės.

 Mūsų su sūnum istorija baigėsi laimingai, dėka to, kad aš susipažinau su vektorine psichologija. Vietoj dziudo treniruočių mano sūnus įstojo į muzikos mokyklą ir šiandien būdamas universiteteo pirmame kurse yra kompanijos siela. Mūsų rezultatas nra unikalus. Daugelis tėvų susipažinę su vektorine psichologija, įgijo psichologinį raštingumą