Meditacija

 Nueikite į bet kokią parduotuvę, supermarketą, saloną ir paimkite į rankas bet kokią prekę: pieno butelį, dešrą, kepaliuką duonos, alaus ar degtinės butelį, batus, suknelę, kostiumą, buitinę techniką: dulkių siurblį, el arbatinuką, telefoną, kompiuterį ir t.t.

 Paėmėt? Dabar laikydami rankose bandykite įsivaizduoti kaip ši prekė atsirado jūsų rankose. Pav. jūsų rankose pieno butelis: įsivaizduokite karvę besiganančią ganykloje, melžėją kuri tą karvę pamelžė arba prijungė prie jos melžimo aparatą, vežėją kuris iš karvės išmelžtą pieną nuvežė iki pieno kombinato. Pieno kombinato visą darbo procesą, vežėją kuris jau supilstytą pieną išvežiojo į parduotuves, parduotuvės krovėją kuris šiuos pieno butelis atvežė iki lentynų, kasininkę kuri sudėliojo į lentynas ir t.t. Ir taip prie kiekvienos prekės pamedituokite. 

 Svarbiausia, kad įsivaizduodami prekės atsiradimo kelią iki jūsų,  bandykite įsivaizduoti žmones kurie ją įteikė į jūsų rankas. Jei tai pieno butelis, bandykite įsivaizduoti kaip ir kuo gyvena melžėja, vairuotojai, pieno kombinato darbuotojai, prekybininkai ir t.t. 

 O dabar bandykite įsivaizduoti save šių žmonių vietoje: melžėją, kuri melžia arba prijungia melžimo aparatus prie šimtų karvių kiekvieną dieną po, mažiausiai, du kartus per dieną, vairuotojus kurie vairuoja furas su pienu ar buteliais, pieno kombinato darbuotojų vietoje kai per dieną mirga marga tūkstančiai tokių ir kitokių butelių, parduotuvės personalą kurioje dabar esate ir kaip jie pristatė šią prekę iki lentynos ir t.t.

 Ir nuoširdžiai sau atsakykite: ar jūs galėtumėt dirbti tokius darbus, ar jums nebūtų nuobodu, ar nepavargtumėt kiekvieną dieną, metai iš metų dirbdami tokius pačius, nuobodžius darbus?

 Atsakėt sau? O dabar atsakykite prašau sau ar visas šias prekes iki jūsų rankų pristatė "proto bokštai" ar paprasti žmonės?  Jums visas šias prekes pristatė žmonės kurie gali dirbti paprastus, nuobodžius darbus, kitaip sakant jie gali kasti griovį nuo tvoros iki pietų. O jūs galit? 

 Galiu atsakyti. Didesnė jūsų dalis, tie kurie sėdi FB ar kituose soc tinkluose, šito negali. Nu negalit jūs dirbti diena iš dienos tuos pačius nuobodžius darbus. Nes jūs sutverti esat kitkam: kurti grožį, spręsti įvairias technines problemas, spręsti vadybines problemas, ieškoti gyvenimo prasmės, filosofuoti ir t.t.

 Bet nuobodžiam kasdieniniam darbui jūs nesutverti. 

Tęsiu toliau. Paprastai jūs šiuos žmones kaltinat neturėjimu kritinio mąstymo ar dar geriau, jūs juos vadinat glušais, nemąstančiais, šunauja, nu ir dar būtais ir nebūtais epitetais. 

 O ar žinot kas atsitiktų jei šie žmonės, kurie sugeba išgyventi fiziškai neteiktų jums savo darbo vaisių? 

Pabandom. Nueinat į supermarketą, o ten kasininkės sėdi prie vienos iš kasų ir pasakoja anekdotus, o lentynos tuščios. Visiškai tuščios. Ir taip dieną, antrą...dešimtą jūs nieko negalit paimti į rankas, jokios prekės, jokio maisto. 

Bandykit įjungti savo kritinį mąstymą, bandykit sublizgėti savo protu. Neišeis. Nes jūsų skrandis tuščias. O kai skrandis tuščias joks kritinis mąstymas neveikia. Tai įrodė koncentracijos stovyklos. 

 Pratęskim meditaciją. Kai jūs paimat bet kokią prekę į savo rankas ir suvokiat, kad ją iki jūsų pateikė visa eilė žmonių, žinokit, kad tai bendras mūsų visų žmonių pasiekimas. Ir be šių žmonių jūs būtumėt nulis, absoliutus nulis jei norit tiksliau. 

Ką aš norėjau visu tuo pasakyti? Žmonės kurie daro paprastus juodus darbus ir mus aprūpina viskuo, savo pareigas atlieka pilnai. Rezultatas: prekių pilnos lentynos. O ar mes jų atžvilgiu atliekame savo pareigas? 

                     Ar pasiteisino Švedijos kelias kovai su covidu?

Pandemija mane užtiko būnant Švedijoje. Todėl viską mačiau nuo pat pradžių. 

 Pradžioj buvo tam tikra panika. Aš gyvenu Švedijos kaime, o čia vidutiniškai kas du mėnesius daromos talkos. Būna gan daug žmonių, kviečiami  netgi kaimynai. Mano šefas pandemijos pradžioje neleido man dalyvauti tose talkose. Kitaip sakant jis mane saugojo, kad neužsikrėsčiau. Vėliau jo vyriausiam sūnui buvo nustatytas besimptomis covidas. Mane informavo. Ta prasme gali rinktis ar dirbti tuo metu ar ne. Taigi švedai į covidą žiūri atsakingai. 

 Viešojoje erdvėje, o konkrečiai supermarketuose atsirado rekomendacijos laikytis atstumo, sužymimos vietos prie kasų, pieno, daržovių skyriuose ir t.t. Kai kas dėvi kaukes, bet tai mažuma. Iš šimto žmonių kaukes dėvi gal  du ar trys. Kai kas griežtai laikosi atstumų: palaukia kol išsirinksi prekes pav daržovių skyriuje ir tik po to eina rinktis patys. Teko gauti pastabą iš vienos moteriškės, kad per arti priartėjau. Bet tai mažuma. Dauguma supermarketuose elgiasi kaip įprastai: nekreipdami dėmesio į rekomendacijas.

 Kaip žinia, Švedija buvo labai kritikuojama dėl tokio laisvo požiūrio. Daugelis kalbėjo: pažiūrėkit kiek mirčių pas švedus. Nu ką gi pažiūrėkim. 

 2021 metų liepos 27 dienos duomenimis Švedijoje nuo covido pradžios mirė 14651 žmonių. Užsikrėtusių per šį laikotarpį buvo 1,1 milijono. Lietuvoje per šį laikotarpį mirė 4410 žmonių, užsikrėtusių per šį laikotarpį 281 tūkstantis. Sutikite, kad turint tokius duomenis jau galima lyginti Švediją su Lietuva. Lietuvoje 2019 metų duomenimis gyvena 2,794 milijono gyventojų, Švedijoje 2019metų duomenimis gyvena 10,23 milijono. 

Bendras mirčių  nuo covido skaičius:

Skaičiuojam procentinę išraišką: 14651/10230000x100=0.143%. Čia Švedija.

Lietuva- 4410/2794000x100=0.157%.

Bendras užsikrėtusių skaičius nuo visų gyventojų:

1,1/10,23x100=10.69% Čia Švedija

0,281/2,794x100=10.057% O čia Lietuva.

Koks procentas žmonių mirė nuo sirgusių:

14651/1100000x100=1.33% Čia Švedijoje

4410/281000x100=1.57% O čia Lietuvoje.

Taigi suskaičiavau. O dabar klausiu visų: Ar pasiteisina griežti draudimai, ar vis tik Švedijos kelias yra geresnis?

Pykčio ir ligų anatomija

 -Aš noriu būti laimingas, bet kiti man maišo. Ką jūs čia darot? Juk tiktai aš noriu būti laimingas.

Trūkumas. Noriu, bet negaunu, labai noriu, bet nieko negaunu. 

Yra noras, reikia jį užpildyti, patenkinti. Jei neužpildome tuomet atsiranda tuštuma. Ir tuomet šią tuštumą užpildome nepatenkintu noru. Ir čia prasideda problemos: Negalėdami patenkinti savo natūralaus noro, mes siekiame atsikratyti NEPATENKINTO NORO, (nerealizuoto noro). Kitaip sakant mes siekiame atsikratyti įtampos. Ir ką mes darom? Nusimetam nuo savęs. Kur? Ant kitų. Ir kas arčiau stovi tam daugiausiai ir kliūva. Bet šitas numetimas ant kitų mus palengvina....jaučiamas tam tikras palengvėjimas. 

 Taip atsiranda agresija, bet ji turi ribas. Nes mus veikia socialinė baimė. Žmogus gyvena pagal sociumo taisykles. Jei viršysi ribas gali pasodinti į kalėjimą arba dar blogiau-mirties bausmė. 

 Ir čia du keliai: arba aš vis tik nukreipiu savo agresiją į išorę, tai yra aplinkiniams arba kenčiu pats. Kitaip sakant sergu: ardau savo psichiką, o vėliau ir fizinį savo kūną. Taip ateina ligos. Ir kuo didesnė tuštuma arba frustracija tuo  daugiau aš galiu padaryti žalos arba kitiems žmonėms,  arba sau.

 Kad mes nepadarytume žalos nei sau, nei kitiems, mes sumažiname savo norus. Gal net suspaudžiame savo norus, kad nepadaryt žalos nei kitiems, nei sau. Suspaudžiu, suspenduoju savo norus iki tokio lygio, kad ne tai, kad nenoriu gyventi, bet nepatiriu šiame gyvenime jokio malonumo.

-Kas gero? 

-Ai, nieko.

-O kokios problemos?

-Ai, jokių.

-O džiaugsmą išgyveni? 

-Neišgyvenu, o man ir nereikia.

Apatija. Abejingumas.

 Reziume: žmogus tampa laimingas tik tuomet kai sugeba susigaudyti savo ir kitų žmonių noruose. O jei nesigaudai tai  išgyveni pyktį, agresiją, apatiją susergi ir numiršti anksčiau laiko. 

MLM

Kur šiandien garantuotai galima rasti darbą?
 Internete. Garantuotai rasit, visada priims, bet...
Prieš 100 metų Lietuvoje garantuotai darbą buvo galima rasti tik kaime.
Po karo mano tėvų karta bėgo į miestą, nes ten garantuotai buvo gaunamas darbas nes statėsi gamyklos, o ir miestai plėtėsi.
 O šiandien garantuotai jus priims tik internete. Bet labai keistomis aplinkybėmis: reikia arba kažką nusipirkti, arba įdėti kažkiek pinigų. Pagaliau ir veikla tame internete tokia, kad darbu nu tikrai nepavadinsi.
 Aš padarysiu ekskursiją po internetą ir supažindinsiu su kažkuria dalimi to kas ten dedasi. Su viskuo supažindinti nesu pajėgus nes ten neišsemti vandenynai. Bet prieš tai aš noriu padaryti šiokį tokį ekskursą kokius 50 metų atgal. Kam to reikia? O tam, kad mes suprastume kas dedasi dabar darbo rinkoje ir kas dėsis netolimoj ateity.
 Todėl tie kurie nori tik konkrečių patarimų apie darbą internete sekančius video galit praleisti. Bet asmeniškai aš, rekomenduoju peržiūrėti. Jie  bus trumpi.
----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Maždaug 1960-70 metais prasidėjo trečioji pramonės revoliucija. Gamyba sparčiai automatizavosi  dėka elektronikos, o neužilgo ir kompiuterijos dėka. Kad giliai nelįsti į visus smulkius aiškinimus atkreipkite dėmesį, kad dabar supermarketuose atsirado savitarnos kasos. Jas visada prižiūri viena ar dvi kasininkės. Pro jas praeina kelis kartus daugiau pirkėjų (sakysim tris kartus daugiau nei pro vieną kasininkę). Klausimas. Ar šiai kasininkei reikia mokėti tris kartus didesnį atlyginimą? Atsakymas, NE. Gal būt jos aukštesnė kvalifikacija, gal jai reikia pakelti  apmokėjimo koeficientą. Taip. Bet tikrai ne tris kartus. Nes ji nedirba daugiau nei eilinė kasininkė. O dirbdama eiline kasininke ji aptarnaus tokį patį kiekį klientų kaip ir bet kuri.
 Konkrečiai aš dirbu Švedijoje žemės ūkyje. Mano darbas yra įrengimų priežiūra. Aš čia dirbu realiai pusę etato. Nes viskas automatizuota, o dabar jau net kompiuterizuota. O kokie 50 metų atgal čia turėjo dirbti gal kokie 20 žmonių tam, kad pagaminti tą patį kiekį produkcijos. O 100 metų atgal gal net visas 100, o gal net 200 žmonių.
 Čia aš kalbėjau apie techninę reikalo pusę. O dabar pakalbėkim apie ekonominę. O ji atrodo sekančiai.

 Kitaip sakant, maždaug nuo aštunto dešimtmečio praeito amžiaus atlyginimas praktiškai nedidėjo, nors bendras gėris BVP buvo didinamas beveik tris kartus.
 O iš čia seka, kad tie kas valdė kapitalą gaudavo tris kartus didesnes pajamas nei tie kas gaudavo tik atlyginimą.
 Pereinant į mano pavyzdį su kasininke, sektų tokios išvados. Jei ji nori gauti kitą dalį sukuriamo savo gerbūvio, turėtų dalį savo pinigų investuoti į naujas savitarnos kasas.
 Bet grįžkim prie Amerikos. Kas atsitinka kai prigaminama daug, o atlyginimai maži? Teisingai, prekės stovi lentynose, gamyba stoja. Ką daryti, kad išpirktų? Duoti kreditus.
 Ir taip prasideda Reigonomika. Kadangi Reigenas buvęs artistas tai jis privertė visus amerikonus vaidinti. Uždirbame santykinai mažai, bet gauname didelius kreditus ir tuomet galim vaidinti, kad gyvename gerai. Šiandien  vidutinė amerikiečių šeima turi prisiėmusi kreditų už 100-120% savo metinio biudžeto.
 Taigi, o ką daryt? Logika sako, kad norint gauti tas pajamas kurios yra optimalios šiuo laikotarpiu, reikia investuoti. Bet kur?
Paprastai tradicinės investicijos reikalauja gan nemažų sumų. Mažiausiai 100000€,$. Iš kur jas paimti paprastam žmogui? Aišku galima įsigyti akcijas, vertybinius popierius, auksą, sidabrą ir t.t.
 Bet visi šie būdai yra ilgalaikiai, o mums iš tikro reikia kas mėnesį gauti dar 2/3 sumos nuo savo atlyginimo tam, kad žengti koja kojon su laiku.
 -------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------


Vaizdžiai kalbant sakysim, kad dirbi pas ūkininką ir su traktoriuku tempi du plūgus. Per dieną suari, sakysim 10 hektarų. Šeimininkas nupirko naują traktorių, kuris gali tempti 6 plūgus. Per dieną suari 30 h. Bet dirbi juk tiek pat kaip ir  tempdamas 2 plūgelius.
 Pretenzijų dėl darbo apmokėjimo būt negali. Bet skirtumas tarp turinčio kapitalą ir vien tik dirbančio su laiku vis didėja ir didėja.
 Tad ką gi daryti paprastam žmogui? Kur gauti tuos papildomus dar 2/3?
 Savaime suprantama, kad žmonių kurie laiku susigaudė, kad iš darbo jau neprasigyvensi buvo ir tuomet. Vienas iš jų Kiosakis, kuris parašė knygą protingas tėtė ir kvailas tėtė. Oi ne, atsiprašau, ne taip ta knyga vadinasi. Turtingas tėtė ir vargšas tėtė. Va taip. O taip pat pinigų srauto kvadratas. Šiose knygose jis apskritai kaip ir ignoruoja žmogaus darbą, o kalba tik apie investicijas (bent jau man toks susidarė įspūdis vartant jo knygas). Kaip vieną iš investicinių formų jis propaguoja tinklinį marketingą, dar vadinamą MLM.
 Aš manau, kad daugeliui kas susidūrė su MLM teko girdėti Kiosakį ir kitus dalykus, pav. tokius kai pasyvios pajamos, nedirbk dėdei ir t.t.Aišku tai naivu, bet  tinklinis marketingas veikia tik tiesa, ne taip sparčiai kaip kai kam norėtųsi.
 Ką reikia žinoti apie tinklinį marketingą? su kokiomis problemomis susiduria ši industrija? Apie tai aš pakalbėsiu šiame video. Rekomenduoju pasižiūrėti visiem, net tiems kurie save laiko šios industrijos asais. Nes iš manęs jūs sužinosit kai kurių dalykų kurių jums niekas nepasakys.
  -------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
 Bet prieš tai, gal kas nežinot kas yra tinklinis marketingas ir kaip jame uždirbami pinigai. Trumpai. Jūs perkat prekę kaip ir paprastoj parduotuvėj, bet  turite teisę ją rekomenduoti kitiems ir už tai gaunate pinigus. Jūsų pakviesti pirkėjai taip pat gali tai daryti ir tokiu būdu jūs gaunate pinigus ir nuo jų pakviestų pirkėjų. Kompanija surenčia vienokį ar kitokį marketingo planą ir pagal jį išmoka pinigus. Yra asai kurie surenka tūkstantines komandas ir uždirba gerus pinigus, bet ne vi, o tik tie kurie tai daro  nuoširdžiai ir rimtai.
 Visos šios kompanijos yra registruojamos https://www.businessforhome.org/ Jei jums pasiūlė kažkas vieną iš kompanijų ir ji yra užregistruota šiame tinklapyje, galite drąsiai pirkto jos produktus ir rekomenduoti kitiems. Apgaulės čia nėra.
 O dabar pereisiu prie pačio svarbiausio dalyko: su kokiomis problemomis susiduria MLM kompanijos ir visi jose dirbantys?
 Tam, kad būtų pastovi apyvarta MLM kompanijose paprastai reikalaujama užsipirkti kartą per mėnesį. Kitaip nei jūs, nei kiti nieko neuždirbs. Kadangi kompanijos yra tarptautinės ir produktus reikia siųsti toli, produktai turi būti negendantys.
 Todėl MLM laikosi ant trijų banginių: Švaros-higienos prekės (muilas), Maisto papildai (Wellness industrija) ir kosmetika, kvepalai. Tai galima matyti šioje lentelėje.

Kitas labai svarbus klausimas: kokią vietą pasaulyje visų prekių ir paslaugų apyvartoje užima MLM kaip industrija?  Žiūrim lentelę.

2017 metais metinė apyvarta visų MLM kompanijų apie 190 milijardo ir šioje industrijoje užimta yra apie 150 milijono žmonių.
 Ar tai daug? 190000000000÷150000000=1266$
Taigi per metus vidutiniškai vienas dalyvis užsiperka produkcijos tik už kiek daugiau ne tūkstantį dolerių. O tai kiek jis uždirba? Sakysim, kad pusę to.

Pasiūlymas Easy-bizzi

Trumpas pasiūlymas:
 Pasiūlymo esmė pritraukti patį smulkiausią verslą.
Yra verslų ant tiek  mažų ir lokalių, kad jie negali nieko pasiūlyti Marketplace.  Bet, mano galva, mes galime pasiūlyti paprasčiausią elektroninę parduotuvę ir jie gali prekiauti kuo nori kaip paprastoje parduotuvėje. Vienintelis dalykas, kad prekiaujama otonais (kas padidins Otonų apyvartą), o savo pakviestus klientu įtraukia į bendrą marketingo planą. Tokiu būdu savo prekes ji pardavinėja tiesiogiai kaip ir pardavinėjo, bet jo atsivesti klientai dar apsiperka ir  bendroje parduotuvėje pagal marketingo planą.




 Išplėstinis pasiūlymas:
Ilja, man patiko  pačio viena paskaita kurioje išdėstėt tinklinio marketingo vidinę virtuvę, apie tai, kad ši industrija neužima nei 1% rinkos. Bet tam, kad ji pasiektų  bent 10% mano  giliu įsitikinimu MLM turėtų prekiauti vietiniu maistu ir kitomis lokaliomis prekėmis.
Mano galva Easy-bizzi tam turi   tiek technines galimybes tiek vidinį potencialą.
Ką aš turiu galvoj? Yra labai daug smulkių verslų kurie nepajėgūs pasiūlyti savo produkcijos Marketplace. Nes jų gamybiniai pajėgumai yra menki. Jie gali prekiauti tik lokaliai.  Čia buvo pirma. O antra yra  gan daug mažų firmų kurios prekiauja per internetą maisto prekėmis: pieno, mėsos produktais, ekologiškomis daržovėmis ir vaisiais, ekologiškais kiaušiniais ir t.t. Jų verslas gali būti tik lokalus. Nes Lietuvoj yra vienokie produktai, Šveicarijoj, Rusijoj kitokie ir t.t. Kita svarbi priežastis yra ta, kad šie ypač  ekologiški produktai negali būti toli transportuojami, o tik vietinėje  rinkoje nuo kelių iki kelių šimtų kilometrų.
Mano pasiūlymo esmė yra sekanti. Easy-bizzi sukuria elektroninę parduotuvę (gal net kelių rūšių pagal sudėtingumą) ir  šią parduotuvę nuomoja klientams. Parduotuvės naudotojas išstato savo prekes ir kviečiasi  savo klientus kurie statomi pagal marketingo planą. tokiu būdu jie perka prekes tiesiogiai šioje parduotuvėje, atsiskaito Otonais. Bet  pakviesti  žmonės  jau stovi bendrame marketingo plane ir matydami, kad čia dar yra visa eilė kitų prekių Marketplace, jas perka pagal bendrą marketingo planą.
 tokiu būdu smulkus prekiautojas pardavinėdamas tiesiogiai savo prekes gauna savo vienkartines pajamas, bet tuo pačiu  statosi žmonės pagal marketingo planą ir apsipirkdami Marketplace duoda papildomas pajamas pagal marketingo planą. O Easy-bizzi  ženkliai padidintų savo klientų ratą. Tai kažkas panašaus į prekybos centrą kuriame šalia pagrindinio supermarketo prisiglaudžia visa eilė smulkių parduotuvių ir kitokių paslaugų tiekėjų.
 Tokia būtų  mano pasiūlymo esmė. Būtų malonu pakalbėti plačiau, bet manau, kad tai reikėtų padaryti per internetines susisiekimo priemones.

Vektorinė psichologija. Įvadas 2.

Taigi, vektorinė psichologija ko gero vienintelė psichologija kurios išklausę ir ją supratę žmonės, jai kažkuo serga ar turi problemų, pasveiksta ir išsisprendžia tarpusavio santykių problemas.
 Natūraliai iškyla klausimas kodėl?
 Paprastai gyvenime mes vaidiname tam tikrus vaidmenis. Esame, tėvai, vaikai, viršininkai, pavaldiniai, policininkai, pardavėjai ir t.t. Ir paprastai kasdieniniame gyvenime kreipiamės vienas į kitą pagal vaidmenis. Vienus vaidmenis mums apsprendžia sociumas, kitus amžius. Sakysim su vaiku mes bendraujame vienaip, o su senu, vos paeinančiu, žmogumi kitaip.
 Bet, pasirodo mes turime dar vienus vaidmenis, kuriuos mums nuo neatmenamų laikų padovanojo gamta. Mes esame bendruomeniniai gyvūnai, panašiai kaip, sakysim bitės. Juk ne visos bitės yra darbininkės, o yra ir žvalgai ir sargai ir avilio darbininkai ir t.t.
 Ar pirmykštėje santvarkoje visi vyrai eidavo į medžioklę? Ne. Nes kažkas turėjo saugoti namus-urvą su moterimis ir vaikais. Kas eidavo į medžioklę, o kas saugodavo namus? Ar pastebėjote, kad  vieni iš mūsų yra liekni, grakštūs, judrūs, lankstūs, o kiti kresnoki, kreivom kojom, pilnapadžiai ir visokie kitokie. Nu kokie iš jų medžiotojai kur reikia greitai bėgioti ir būti mikliais? O namus saugoti jie yra tikrai pajėgūs nes skubėti niekur nereikia, o stiprios rankos, galingi pečiai yra privalumas.
 Arba. O kas pirmykštę bandą saugojo naktį? Gal galvojat, kad kažkas buvo paskiriamas budėti? Tikrai ne. Nes mes nebuvom nei tokie jau protingi, nei civilizuoti. Pasirodo dalį mūsų gamta apdovanojo labai gera klausa. Bet ir čia dar ne viskas. Šiuos žmones gamta dar  apdovanojo tokia savybe kaip nemiegoti naktimis. Nes 95% visų mūsų saulei nusileidus aprimstame ir norime miego, o turintys gerą klausą kaip tik tuo metu yra gan  aktyvūs. Jie įsiklauso į garsus ir lengvai diferencijuoja pav lapelio šlamėjimą nuo šakelės traškėjimo po sėlinančio tigro kojomis. O kritiniu momentu pažadina bandą.
 Taigi, kaip supratot vektorinė psichologija išsamiai atsako į klausimą kodėl mes, žmonės, esame tokie skirtingi.

Vektorinė psichologija. Įvadas. 1

Kas yra vektorinė psichologija aš trumpai apibūdinsiu pateikdamas konkretų, realų pavyzdį.
 Moteris išklausė vektorinės psichologijos kursą, o tai maždaug 140-160 valandų. 14-16 paskaitų kurių kiekviena vyksta mažiausiai 8 valandas. Paskaitos mūsų krašte transliuojamos naktį, nes vyksta iš Niujorko. Aš jas išklausiau 2017 metais ir turiu pripažinti, kad klausytis sunku nes pavargsti ir norisi miego. O įrašyti paskaitų negalima. Šių paskaitų iniciatorius  skaito, kad jų galima klausyti tik gyvai.
 Taigi moteris išklausė paskaitų ciklą ir kaip ir nieko neįvyko. Nu išklausė, išklausė. Tiek tos bėdos. Gyvena kaip gyveno  toliau. Kaip ir niekas nepasikeitė.
 Bet vieną dieną jos vyras grįžta iš eilinio patikrinimo poliklinikoje ir praneša, kad aritmija (širdies ritmo sutrikimas), kuria jis sirgo eilę metų daktarai jam "nuėmė". Ta prasme, jo širdis plaka normaliai, be jokių sutrikimų.
 Staiga jinai pastebėjo, kad jos 8-9 metų sūnus nustojo mikčioti. Jis mikčiojo, ne tai, kad labai stipriai, bet užsikirsdavo.
Ir dar. Ji turėjo odos problemų. Nejučia ji pastebėjo, kad jos oda tapo normali, sveika. (aš nieko nenusimanau apie odos problemas todėl apsiriboju bendrais samprotavimais).
 Staiga ji prisiminė, kad prieš kažkiek laiko išklausė vektorinės psichologijos paskaitas, kurios buvo kalbama apie visas šias problemas. Ji suprato kodėl pasveiko jos vyras, sūnus ir ji pati. Jai nieko nebeliko kaip  tik išsižliumbti tyliai vienai kamputyje. Artimiausiu metu ji išvažiavo su vyru atostogų ir atšventė dar vieną medaus mėnesį po 10 bendro gyvenimo metų.
 Atkreipiu dėmesį, kad ji nepraėjo  jokių psichoterapinių kursų, negulėjo metų metais ant kušetės pas psichologą, o tik nuoširdžiai išklausė paskaitas. Ir pasveiko, bei pasveiko su ja bendravę aplinkiniai.
 Be abejo iškyla klausimas: o tai kas per stebuklas ta vektorinė psichologija jei žmonės patys išgyja tik su ja susipažinę.
 Atsakymas labai paprastas. pasirodo gamta mums kaip kolektyviniams  gyvūnams suteikė tam tikrus vaidmenis. Juk gamta kažkaip reguliuoja vyriškos ir moteriškos lyties gimstamumą. Nuo žmogaus tai nepriklauso. Taigi, pasirodo, ta pati gamta mums gimstant priskiria tam tikrus vaidmenis.
 Apie tai ir kalba ši psichologija.