Aš jau seniai savo bloge žadu rašyti apie holistinį mąstymą, bet niekaip neprisiruošiu. Paprasčiausiai nežinau nuo ko pradėti. Nes jei rašyčiau nuo teorijos ir nuo pagrindų tai būčiau daugelio nesuprastas.
O mintį, nuo ko pradėti, man davė, kad ir šis straipsnis. Šio straipsnio autorius analizuoja gyvūnų, priklausomų nuo žmogaus mirties priežastis ir nustato, kad aniems trūko kažkokių maisto medžiagų, mineralų, vitaminų ir dar biesas žino ko. Atkreipiu dėmesį į tai, kad jis analizavo gyvūnų kurie gyveno fermose arba zoologijos soduose, bet gyvūnai, kurie gyveno laisvi, savaime suprantama, jam nebuvo prieinami analizei. Tuo tarpu Lietuvos laukuose, miškuose gyvena stirnos, briedžiai, šernai ir kitokie gyviai ir aniems kaip ir nieko netrūksta, jie sau gyvena, kad ir šalčiausią žiemą ir kažkaip žmogaus pagalbos neprašo.
Neseniai sužinojau, kad prieš 100 metų daktarai mokėsi apie 4000 ligų, šiandien jie jau mokosi virš 30000 ir vis dar naujų atranda, mokslinius darbus rašo, laipsnius gauna. Didžioji visų ligų priežastis, kad žmogui vis kažko trūksta, tuo tikslu kuriami medikamentai....daug, labai daug medikamentų kurie atstato tai ko trūksta ir kuria naujas ligas.
Prieš kelis metus Indijos vandenyne buvo cunamis, nuplovė pakrantes, žuvo daug žmonių. Kliuvo ir Lietuviams. Žiniasklaida, suprantama, tai nušvietė, kaip ne kaip sensacija, katastrofa.
O liko nepastebėta viena, kad didžioji dalis gyvūnų, tiek laukinių, tiek naminių išnešė muilą prieš ateinant cunamiui.
Kas atsitiko, kad žmogui šis pasaulis, ši planeta, o ir jo pačio gyvenimas tampa svetimi jam pačiam? Kur jis žada toliau eiti ir ką dar prarasti?
Kaip surasti harmoniją su savim, su artimaisiais, kaip auklėti vaikus, kaip sveikai gyventi, kaip gyventi, kad nieko netrūktų ir dar daugelį klausimų analizuoja holistinis mąstymas.
Prisipažinsiu, kad mane šokiravo daugelis dalykų kuriuos aš sužinojau.
Taigi, kas nori sužinoti plačiau rašykit komentarus, diskutuokit, o ne tik skaitykit.
2 komentarai:
Įvadas sudomino, tik dar nesuprantu kas tas holistinis mąstymas, lauksiu sekančių dalių.
Auriau, geras mintis tamsta čia dėstai.
Pats nuo vaikystės buvęs labai ligotas, turėjęs gana rimtų problemų, šiandien (jau apie 18 metų) apsieinu be vaistų, be gydytojų pagalbos...
Ir įdedu čia savo atsakymą, tamstos komentarui, kuriuo atsiliepei į straipsnį „Mirę daktarai nemeluoja“.
Auriau, viskas, ką tamsta rašai – tikra tiesa. Tik tamsta visai neatkreipei dėmesio į vieną smulkmeną, kuri eliminuotų prieštaravimą tarp to, ką tamsta rašai ir to straipsnio, kurį tamsta kritikuoji...
Taigi... O kas tai per smulkmenėlė?...
Visi tamstos išvardyti gyviai maitinasi žmogaus dar ne iki galo sugadintoje aplinkoje:
– Kuala ėda jau gal šimtmetį toje pačioje vietoje augančių eukaliptų lapus.
– Šernai, briedžiai... maistą susiranda šimtmečio senumo miške.
– Net tie Afrikos gyventojai gyvena dar kol kas be televizoriaus, mobilaus telefono, ir... šiukšlių dėžės.
O štai mes... užaugintas bulveles nusiskutame, kur iškratome lupenas? Ar jos patenka atgal į tą žemę, kuri tas bulves išaugino?
Netgi vandenį nuo tų virtų bulvių dažnas nusunkia. Kur?... Kur jis patenka? Ar į tą žemę?
Suvirškinam tas bulves. Dalį ten dar rastų naudingų (ir nelabai) medžiagų pasisaviname, kitas... į unitazą. Kur jos patenka? Ar į tą žemę?... Ar ten, kur patenka po panašaus proceso šernų „produktas“?...
Pagaliau, užbaigę šios žemelės kelionę pasidedam šaukštą ir išskrendam... Kur patenka mūsų atgyvenęs kūnas? Ar į tą žemelę, kuri jį maitino?...
O štai, tiek kualos, tiek šerno (jeigu jo sumedžioję nesuėdė urbanizuoti žmonės), viskas kas lieka, sugrįžta ten, iš kur buvo pasiskolinta.
Kaip matome, visi, ypač gyvenantys miestuose žmonės iš gamtos ima visas naudingas medžiagas, o atgal į žemę jau pila tik tas, kurios jiems atrodo naudingos. Taip vietoje kelių dešimčių svarbių mineralų, metalų, druskų į žemę žmogus įterpia tik ~ azoto ir fosforo chemines trąšas. Nuo jų bulvė išsipučia didelė, bet... tų žmogui, jo sveikatai būtinų elementų, kuo toliau, tuo labiau trūksta. O tie svarbūs elementai keliauja į sąvartynus, į kapines...
Kai rimčiau pasigilini, dabartinis mūsų gyvenimo būdas protingumu nelabai kvepia. Nors mes įsivaizduojame, kad gyvename vis geriau, tampame vis gudresni, bet... atkakliai kertame šaką, ant kurios sėdime, prisikuriam sau vis naujų ligų, vis didesnių problemų, vis daugiau priežasčių skųstis, kažką kaltinti, užuot patys pasijutę atsakingais savo Žemės, savo gyvenimo šeimininkais.
Tai tokios tokelės su tais trūkumais.
Rašyti komentarą