2014 m. gruodžio 9 d., antradienis

Ar reikalinga žmogui sveikata?

Šis straipsnis skirtas FB grupei "Už sveiką Lietuvą".  O tiksliau tai bandymas atsakyti Juozui Dapšauskui į klausimą: "Kodėl Lietuvos gyventojų sveikatos rodiklis vienas prasčiausių Europos Sąjungoje. Ką mes darome ne taip?"
 O iš tikro, kam žmogui reikalinga sveikata? Savo laiku CCCP buvo toks juokas: kas nerūko ir negeria tas sveikas numiršta. O iš tikro, koks skirtumas ar numirti  penkiasdešimties ar aštuoniasdešimties? Mirti tai vis tiek reikės. Tiesa, geriau numirti "sveikam" nei ligos patale, bet... Jei vien dėl to, kad mirti sveikam reikia atsisakyti malonumų kuriuos gali išgyventi dabar tai... Daugelis vadovaujasi maždaug tokia logika ir nieko čia nepadarysi.
 Man tenka sutikti žmonių kurie turi aiškų ir tikslų atsakymą į šį klausimą, Todėl trumpai papasakosiu apie juos.
 Pirmas žmogus kuris turi aiškų tikslą būti sveikam tai Aleksas Janovskis. Jis verslininkas, gyvena Niujorke. Verslą pradėjo kiek daugiau nei prieš 20 metų. O pradėjo nuo  nulio....pradėjo nuo darbo Magdonelde. Užsidirbo milijonus, šiuo metu verslauja ir kuria  verslo institutą, pats dėsto, samdo dėstytojus ir t.t.
Aleksas yra žaliavalgis.
Taigi, į šį klausimą jis atsako labai paprastai. Verslininkas turi sugebėti dirbti po 12-16 valandų. Turi būti energingas, o jo protas privalo būti budrus, mintys aiškios, iš jo turi sklisti energija. tik  būdamas sveikas jis sukurs sveiką verslą ir t.t.
 Čia buvo pirma istorija kurią norėjau papasakoti. O antra istorija bus kiek įdomesnė ir keistesnė.
 Guli bobutė mirties patale. Apie tai informuojami visi giminės, vaikai. Važiuoja jos duktė kartu su vyru aplankyti, atsisveikinti. Bet abu pakliūva į avariją ir žūsta. Namie liko du mažamečiai vaikai.  Apie šią nelaimę praneša mirštančiai. Taigi mirštančioji sužino ir paklausia:  o kur anūkai? Anūkai gyvi liko namie, jai atsako.
 Taigi, atsikėlė močiutė, nusiprausė ir dar pragyveno 14 metų. Anūkus išleido į aukštuosius mokslus.
Pastaruoju metu man tenka sutikti " Dvasiškai aktyvių" žmonių. Tai tokia  kategorija žmonių kurie dvasinius dalykus laiko pagrindiniais. Šitie žmonės nemiršta. ????
Aš suprantu ką parašiau, todėl galiu pakartoti.  Žmonės užsiimantys įvairiomis dvasinėmis praktikomis žino, kad nemirs. Aš neaiškinsiu nei kokiomis dvasinėmis praktikomis jie užsiima, nei kokio jie tikėjimo. O gali būti ir visai be tikėjimo. Žino ir tiek. O žino būtent tai, kad yra nemirtingi. Tiesa, Aleksas Janovskis vienas iš jų.
 Tokių žmonių yra ir nemažai. tai aukšto lygio verslininkai, mokslininkai ir kt.
Privalau patikslinti, kad jie puikiai žino, kad šis jų  gyvenimas baigsis  paprasta biologine mirtimi. Bet dvasinis  jų gyvenimas mirtimi nesibaigs. Ar jie reinkarnuosis ar kaip nors kitaip gyvens, čia jau detalės ir net nelabai svarbios. Bet dėl savo mirties jie visiškai nepergyvena.
Dabar  aš nieko nenoriu nei teigti, nei neigti. Aš tik sakau, kad tokių žmonių yra ir žinau kaip jie mąsto.
O štai tame ir  yra šuo pakastas. Kadangi jie gyvena aktyvų dvasinį gyvenimą ir aiškiai mato tikslus tai šį laikiną savo gyvenimą jie saugo ir tausoja...kaip priemonę.
Kūnas yra tik priemonė duota mums šiam kartui, kad galėtum...
 Kūnas yra kaip  arklys kurį reikia pašerti, pagirdyti, duoti tai ko jam reikia, kad jis kuo ilgiau ir produktyviau tarnautų. Va šitaip jie mąsto. Žmogaus kūnas iš tikro nieko nesiskiria nuo  bet kokio kito gyvulio kūno. Maždaug  taip jie samprotauja.
 Taigi, aš papasakojau tris požiūrius į tai kam reikalinga sveikata, o dabar jei yra noras ir tikslas galim padiskutuoti ir pabandyti atsakyti į Juozo Dapšausko iškeltą problemą.


Komentarų nėra: