Lietuva pasirinko Kedžio kelią-viską griauti.

Aš dar niekad nerašiau apie Kedį ir visa kas su juo susiję. Įsijungiau tik tuomet kai tą pradėjo daryti Oželytė savo viešomis akcijomis. Įsivėliau į naktines diskusijas facebook. O kai atsikėliau ryte, supratau, kad esu išbanintas. Kiek supratau, išbanino Oželytė.

Banina tik paskutiniai kvailiai. Banina tik silpni žmonės. Internetas nėra ta vieta kur galima žmogų užčiaupti.

O apie ką aš kalbėjau, kokius klausimus kėliau? O aš kalbėjau apie tai, kad visi žuvę žmonės yra aukos ir mūsų rezultatas. Pasirodo Lieuva yra ne tik savižudžių, bet ir pedofilų perykla. Ir, ko gero, pats laikas ieškoti šaknų.

O jos, ne kur kitur, bet vaikystėje. O mūsų vaikystę didele dalimi apsprendžia tėvai ir pedagogai. Neužmirškim, kad Lietuva pirmauja vaikų patyčių srityje.

O patyčios prasideda tėvų namuose, smėlio dėžėje, darželyje, mokykoloje ir pereina į pačią didžiausią smėlio dėžę-gevenimą. Patyčios prasideda dėl to, kad nėra meilės tėvų namuose.

Meilės tėvų namuose negali būti, nes daugelis savęs nemyli.
Todėl Lietuvos teisėsauga yra ne kas kita kaip ta pati patyčių sistema. Pedofilija, tai čia jau grynaveislė patyčių sistema.

Bet aš keliu kitą klausimą. Kurioje vietoje mes žalojame savo žmones-dabartinius pedofilus ir teisėjus, bei dabartinius mūsų valdžios žmones?

Ir dar. O kaip patyčias veikia mūsų pedagogai? Juk didesnė dalis jų tai tie patys nemylintys savęs žmonės.