Puslapiai

2010 m. kovo 8 d., pirmadienis

Nauja ekonomikos teorija

Kiekvienas biologas žino, kad bet kokio gyvo organizmo pagrindas ląstelė yra altruistė pagal savo prigimtį. Gaudama jai reikalingas medžiagas ir sąlygas ji stengiasi atiduoti viską kas jai priklauso. Organizmas dėka to, kad ląstelės atiduoda, yra altruistės-gyvas. Bet jei atsiranda ląstelės, kurios nori gyventi kitų sąskaita, o tai ne kas kita kaip vėžys, organizmas gali susirgti arba žūti. O jei kokios nors organizmo ląstelės yra pažeidžiamos, kitos užsidaro ir šalina pažeistas ląsteles. Tai žino kiekvienas biologas, gydytojas.
Žmonija yra taip pat gyvas organizmas, o kiekvienas iš mūsų yra šio organizmo ląstelė. O ekonominiai santykiai yra ne kas kita kaip ląstelių poreikių visuma.
Tuo tikslu apžvelkim XX amžių. Žmonija pradėjo masiškai naudoti mokslo pasiekimus savo vystymuisi. Bet atsirado vėžinės ląstelės, kurios suorganizavo karus ir kitokius perversmus. Kam tai naudinga? Gamtoje tai naudinga vanagams, varnoms, ir tiems kas minta dvėseliena-grifams.
O kam tokie santykiai naudingi tarp žmonių? Tiems, kas valdo pinigus ir visą monetarinę politiką.
Pastaruosius kelis dešimtmečius kai jau atrodė, kad organizmo visos ląstelės gali laisvai vystytis (technikos, technologijos pažanga), bet jos buvo verčiamos dirbti ir dirbti, gaminti ir gaminti, išmesti, pirkti naujus daiktus, imti kreditus ir t.t. Organizmas buvo verčiamas augti ir daugintis, bet ne vešėti ir žaliuoti. Jam buvo dozuojama saulės šviesa (žinios ir gyvenimo esmė).
Ar ne keista kai daugėja technikos pakeičiančios nuobodų darbą, o verčiami dirbti ir pirkti, išmesti, imti kreditus ir vėl pirkti ir t.t. Bet ateina toks laikas kai organizmas išsivysto į mutantą. Jis visiškai ne toks kokia jo pradinė prigimtis ir išeikvojęs visus rezervus. Gamta užteršta, maitinamas genetiškai modifikuotais pakaitalais vietoj tikro maisto, moterys verčiamos tik pagimdžiusios palikti vaikus ir bėgti į darbą, o dvasiškai maitinamos visokiomis feministinėmis idėjomis, o kad dar labiau norėtų dirbti vien tik joms kuriamos mados, kad tik greičiau išmestų praeito sezono skudurus ir pirktų naujus. Čia tik pavyzdys, bet analogiškai mada įgavo teises keisti automobilius ir kt. daiktus. Svarbu, kad būtų dirbama, perkama, išmetama ir vėl perkama. Iš šis organizmas pagal kažkokius dėsnius taip būtų gyvenęs ir gyvenęs, bet kažkas kažkur kažkas nutrūko.
Konkurencija ir konkurencinė kova, o tai ne kas kita kaip dar vienas žaidimas. Miške tarp augalų yra konkurencinė kova: vieni suveši, kiti yra nustelbiami. O ar sodininkas sodindamas sodą elgiasi lygiai taip pat? Ar priešingai, augalus ar medžius kurie myli šviesą sodina vienoj vietoj, o tuos kuriems šviesos reikia mažiau sodina kitur? Ar sukūrę techninę civilizaciją mes ir toliau versime augti miške, ar perkelsime į sodą?
Taigi, dirva buvo tręšiama netinkamu maistu, sodas užaugo įvairiausiais dygiais kurie jau miršta, bet pamažu kalasi nauji daigai, auga nauja augmenija, sodininkas pasiima įrankius ir pradeda kurti naują sodą.
Ekonomikoje dygsta nauji daigai, žaliuoja nauji augalai vietoje senų mutantų.

2010 m. kovo 1 d., pirmadienis

Emigrantas gyvenantis Lietuvoje

http://vilkmerge.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=1552:lietuvos-valdia-man-neleidia-usidirbti&catid=142:kitokia-nuomon&Itemid=173
Klausimas neretorinis, o konkretus, remiantis oficialiu Mokesčių Inspekcijos atsakymu į prašymą dėl individualios veiklos leidimo. Leidimas neduotas.


Priežastis - Sodra atkasė dešimtmečio skolą apie 600 litų., kurią ji perleido anstoliams, o šie užsidėjo dar 700 lt. Lietuviška gyvenimo realybė.

Būtų liūdna, jei nebūtų linksma. Verslo liudijimo aš prašiau konsultanto veiklai, kuri yra susijusi su internetu, o aš bendradarbiauju su Amerikos kompanija. Kompanijos produkciją platinu po visą pasaulį, už tai gaunu pinigus iš Amerikos. Mano atlyginimas mokamas JAV doleriais, kuriuos gaunu į savo sąskaitą. Per tris savaites aš realizavau kompanijos produkcijos už 2800 dolerių ir kompanija man išmokės 240. Nedaug, bet aš dirbu tik tris savaites, dar mėnuo nesibaigė, bet sekantį mėnesį garantuotai turėsiu tuos pačius pinigus ir, neabejoju, kad daugiau. Pagal pesimistinį verslo planą gale metų aš turėsiu apie 400 klientų ir turėčiau uždirbti apie 10000 dolerių per mėnesį. O tai ne kas kita kaip grynasis pelnas. Už kurį aš privalau sumokėti valstybei 15%.


Bet Lietuvos valdžia man neleidžia dirbti. Kaip ir sakiau, būtų liūdna, jei nebūtų linksma, bet uždraust ji taip pat negali. Tai ką daryt?

Ką, mano galva, privalėtų daryti mokesčių inspektorė tokioje situacijoje? O ji, kaip žemesnės institucijos darbuotoja, gaudama atlyginimą iš mokesčių mokėtojų pinigų, turėtų apie tai nedelsiant informuoti aukštesnes instancijas ir kelių dienų bėgyje išspręsti šią problemą. Ir visi būtų laimingi ir patenkinti. Mano sveikas protas sako, kad tai jos pareiga. Dar po metų ji gali būti atleista pagal etatų mažinimą, nes valstybė taip ignoruodama savo piliečius, tikrai mokesčių nesurinks. Tiesa, ji atrašė, kad aš turiu teisę skųsti jos nuosprendį teismui. Atrodo, kad aš turiu laiko ir noro bėgiot po instancijas ir prašyt mūsiškės valdžios malonės.


Žiūrim ką turim. Ką galiu daryti aš?. Ogi aš esu Europos Sąjungos pilietis ir turiu teisę įteisinti savo veiklą bet kurioje šalyje. Artimiausia protinga šalis yra Lenkija. Pravažiuoju sieną ir kokiame nors Augustave įteisinu savo veiklą ir moku šios šalies vyriausybei mokesčius. Tą daro daugelis mano kolegų. O Lenkijos valdžia į mano veiklą žiūri blaiviai ir pirmais metais mokesčiai yra ženkliai mažesni nei Lietuvoj. Na, jei mūsų valdžiai pinigų nereikia….
Kuo toliau gilinuosi į šią problemą tuo man linksmiau. Jei aš taip padarau: gyvenu Lietuvoje, bet mokesčius moku Lenkijai, tai kaip mene reiktų vadinti? EMIGRANTAS, GYVENANTIS LIETUVOJE.
Prisipažinsiu, kad aš metus laiko ieškojau tokios kompanijos, kuri pasaulio Top 500 kai kuriose pozicijose užima pirmas vietas. O kas svarbiausia, užima pirmą vietą pagal darbuotojų uždarbius. Joje šiai dienai darbuotojai uždirba daugiausiai. Kompanija, kurios produkciją aš galiu realizuoti bet kuriame pasaulio taške sėdėdamas čia, Lietuvoje kaimo sodyboje ir prižiūrėdamas kates. Kompanija, kuri gali įdarbinti visus Lietuvos bedarbius, o ir visus likusius tris milijonus.

Kas mane sustabdys? Proto neturinti valdžia?
Aš esu laisvas pasaulio žmogus ir galiu padėti milijonams lietuvių turėti darbą.
O kas paskaičiuos kiek Lietuva praras mokesčių?

2010 m. vasario 21 d., sekmadienis

Rendi Geidž

http://www.box.net/shared/m11qjsx0tl
 Labai daug patarimų ir medžiagos apmąstymam rusų kalba.

Apie užsidirbimą MLM

Tomas Varnys. Kauno dienos forumas. Tema:  Tinklinis marketingas, Kokia žmonių reakcija, požiūris.



Man labiau įspūdį daro autoritetingo JAV vartotojų gynėjo, 20 metų analizuojančio JAV tinklinio marketingo struktūras, Robert L. Fitzpatrick pastebėjimai.

http://www.mlmwatch.org/01General/10lies.html

O jis be viso kito sako, kad iš tinklinio marketingo sėkmės galima tikėtis ne daugiau, nei įsigijus loterijos bilietą. Milijonams žmonių tinklinis marketingas pardavinėja iš esmės tik viltį uždirbti.
Ši prekybos forma pradeda klestėti ekonominių pokyčių metais ir gyvuoja tik nuolat įtraukdama naujus platintojus ir parduodana jiems savo produktus. Ne platintojams parduodamos produkcijos dalis siekia vos 18 proc.
Kad uždirbtum šioje sistemoje, turi į ją įtraukti apie 1 tūkstantį žmonių. Bet kad uždirbtų tas tūkstantis platintojų, jiems jau reikia 1 milijono kitų.
Skamba pakankamai blaiviai, kai tai sako žmogus, kurį cituoja JAV ir pasaulio žiniasklaida ir kuris konsultuoja Amerikos vyriausybines ir verslo struktūras.


Nuostabus klausimas ir labai gera tema pamąstymui.
Visada sakiau ir sakysiu, kad reikalingas nuosaikus požiūris į tinklinį marketingą ir tokių kompanijų produkciją.
Žiūrim ką turim. Jau dešimt metų mano žmona naudoja Amway produkciją. Ji yra jautri (tai ne aš, stuobrys) ir indus plauna tik su Loc’u. O kadangi dar gyvename sodyboje kurioje nėra tekamo vandens tai indus plauname griežtai tik su Loc’u, kadangi žmonai indai išplauti šiuo plovikliu nedirgina skrandžio. Man tai kas, bet kadangi yra toks įsakymas tai aš klausau, o kadangi namie kitokio ploviklio nėra tai plaunu ( nu plaunu tik tada kai nėra iš ko valgyti) su tuo kas yra.
O dantis (kiek dar jų pas mane liko) valau tik su Amway pasta, nes kitos namie nėra. Galiu pasakyti, kad esu įspraustas į kampą ir naudoju tik tai ką pateikia žmona. Iš dalies gerai, galvot nereikia. Bet kai kas nors baigiasi tai mano pati skambina tai amwėjeninkei ir užsisako. Mano pareiga nuvežti pas ją. Būtų pusė bėdos jei reiktų tik nuvežti. Atrodo viskas paprasta, nuėjai, užmokėjai, pasiėmei prekę ir grįžai (trys minutės), bet tenka laukti vos ne valandą. Ką jos ten veikia, žalio supratimo neturiu. Aš mašinoj sėdžiu ir laukiu....ir tuo metu nekenčiu visų Amwėjeninkų.
Bet praeitais metais mano žmona įstojo į Amway, sumokėjo tą metinį mokestį ir t.t. O priežastis labai ir labai paprasta ir pragmatiška. Jai jau apsimoka. Kadangi atsirado visas ratas tokių pat tarškančių moterėlių, kurios naudoja šią produkciją. Reziume, šiandien naudojama ši produkcija mūsų šeimoje jau beveik už dyką. Apie jokį užsidirbimą iš Amway mes net nekalbam. Tai tikrai ne ta kompanija, kurioje galima užsidirbti mums. Bet šiandien muilu mes naudojamės nemokamai. Sakysim, kad tai 5% šeimos biudžeto.
Yra kompanija, kuri prekiauja moteriškais įklotais. Moterys susipažinusios su jais kitų jau nenaudoja. Tegul ji bus feminisčių feministė, kokios nors ministerijos darbuotoja, bet jei tai naudoja tai pagal kažkokius dėsnius, mums vyrams visai nesuprantamus, tuoj naudos ir visos jos bendradarbės. Ir jai negalvojant apie jokį užsidirbimą nejučia ši prekė taps nemokama.
Reziume: moterys už savo tarškėjimą pradeda gauti pinigus. Kur pasaulis nueis, nežinau. Jos tarškės dar daugiau.
Ir niekada niekada neužmirškim, kad kai kam labai ir labai nenaudingos tokios kompanijos. Pirštais nerodysiu.
Turizmas. Užsisakiau penkių žvaigždučių viešbutį savaitei dviem asmenims. Pakvietęs kelis narius dar gausi ir pinigų ir kelionpinigių. Nedarau problemų. Tai nėra ta kompanija, kuri man labai patiktų dėl pinigų užsidirbimo, bet, kad nieko neprarandu į ją įstojęs tai tikrai.
Galiu tik viena pasakyt, kad mes tinklininkai perkam vieni pas kitus daugelį dalykų ir nesukam galvos. Apie jokį užsidirbimą negalvodami.

Tiesa, Amway produkciją mes gaudavome iš jokios profesionalios tinklininkės, o iš paprastos visuomeniškos moters, kuri netgi po darbo dar užsiima profsąjungos reikalais. O tas muilas tai jai dar viena proga bendraut su žmonėmis ir tiek. Natūra tokia pas žmogų.
Ko aš čia dabar jums smegenis pudrinu, visokia istorijas varinėju? Kiekvienos rimtos kompanijos pagrindas yra gera ir paklausi produkcija. Jei nebus tokio pagrindo, jokios piramidės ar kitokio mūro nepastatysi. Mano paminėtos kompanijos jei neturėtų tokio pagrindo, jų paprasčiausiai nebūtų. Kiekviena rimta kompanija turi turėti klientų, kurie naudotųsi jos produkcija, o tai paprastai sudaro apie 70% apyvartos. Jei tai yra, likusiems yra pagrindas užsidirbti.
Ką reiškia sąvoka užsidirbti ir ką turėjo galvoj tas krutas Amerikos ekonomistas. Eilinis žmogus gyvena nuo algos iki algos, kiek gauna, tiek išleidžia. Tai mano minėtam pavyzdį moterėlė nusiperkanti muilą už dyką galima pasakyti, kad užsidirbo 5% visų savų pinigų. O jei ji dar keliose kompanijose dalyvauja ( o tokių aš žinau nemažai) tai taip, nejučia prie šeimos biudžeto prisideda vieną kitą kapeiką. Sakyk, kad jos užsidirba, negalima, bet, kad sutaupo tai tikrai.
Kuriose kompanijose galima užsidirbti, o kuriose ne. Sakysim jei užsidirbimu mes vadinsime įplaukas prilygstančias minimaliai algai tai tokiose kompanijose kaip Amway ar panašiose dar galima gerai pasistengus užsidirbti, bet ne daugiau. Nes šios kompanijos jau užpildė savo rinką, o naujoviškai, per internetą, neprekiauja. Bet kompanijos, kurios tik ateina ir turi gerus produktus ir prekiauja per internetą ir mano klientas gali būti Australas, Amerikonas ar kt. Tokiose tikrai galima užsidirbti ir užsidirbama.
Praktiškai jei jus kviečia į tokias žinomas kompanijas kaip Avon, Amway ar kt. Jūs galite sutaupyti...nu gal vieną kitą kapeiką prisidėti, bet jei norit tikrai užsidirbti ieškokite kitų kompanijų.
 Bet tokiose kompanijose kaip Agel, Avimaks, Moni vie ir kt. šiandien galite užsidirbti, nes jos yra naujos kompanijos ir dar tik pradedančios veiklą ir turi gerus produktus ir dirba visame pasaulyje per internetą.  O šiaip bet kuri MLM kompanija sugeba įdarbinti iki 20% visų klientų. O paprasta parduotuvė tik apie 1% dirbančiūjų aptarnauja likusius.

2010 m. vasario 19 d., penktadienis

Močiutės klėtelė

Čia mano praeitų metų postas pas spekuliantus „Močiutės klėtelė“. Jei kam visiškai neaišku kas yra tinklinis marketingas tai Lietuviam pabandžiau per lašinius paaiškinti. Tinklinis marketingas žaliem.





Taigi, o dabar apie verslo planą. Sakysim taip, spekuliantai atidaro ekologiškų maisto produktų firmą ir nutaria jos produkciją realizuoti tinklinio marketingo būdu. Tam jie nusisamdo marketologų komandą Husaras ir Ko.
Tinklininkai sako, kad maisto produktais prekiauti tokiu būdu yra netikslinga. Suprantam pieną vežti iš Amerikos tikrai neapsimoka, bet Lietuvoje tokia parduotuvę mano galva yra galima. Galima ar ne ..ne tiek svarbu. Mano pagrindinis tikslas pateikti MLM esmę. Būtų gerai jei pasisektų.
Taigi atidarome ekologiškų maisto prekių parduotuvę „Močiutės klėtelė“, t.y. visi produktai joje yra natūralūs kaip kaime pas močiutę. Suprantama reikia organizuoti ūkininkus perdirbimą ir t.t. Nelendu į tai .Čia spekuliantų reikalas. Mano KO sudaro marketingo planą ir organizuoja pristatymą. Taigi, iškart prie reikalo.
Pasikviečia Jonas savo kaimyną Petrą butelio išgert... Ant stalo butelys, užkanda: skilandžiai, agurkėliai šviežiai kvepiantys na ir visa kita...kaip pas močiutę kaime. Taigi, tašo jie tą butelį kalbas varinėja, Jonas aišku tik siūlo Petrui tą, aną paragaut. Skanu, ką ir sakyt. O Petrui jau ir paklausti norisi...iš kur visa tai gavai...negi iš Maxsimos. Užteks tos beletristikos. Supratot kur suku. Kliento psichologinis apdorojimas.
Taigi Jonas Petrui išaiškina visą esmę ir jie nueina prie kompiuterio ..Petras užsiregistruoja ir užsisako prekes. Sakysim Petras taip ir liks tik užsakovas, nes jam rūpi geras kokybiškas maistas ir t.t. Darbą jis turi, užsidirbimo galimybė jo nedomina (Tokių daug MLM-eme). Na o Jonas toliau dirbs, ieškos vaišins (išlaidos) ir t.t.
O dabar atsakymai į Jūsų iškeltus klausimus-nauji klausimai.
1. Ar Jonas ką nors pardavė Petrui?
2. Ar naudinga Jonui prisipirkti daug daug prekių ir jas pardavinėti?
3 Ar Jonas valgys iki gyvenimo pabaigos?
Tai va. Va čia ir yra tinklinio marketingo parduotuvė. Ar tokia galima (turiu galvoj maistą), kitas klausimas.
Aš kiek plačiau apsistosiu tik ties trečiu klausimu, nes pirmi manau, kad jums yra aiškūs.
Taigi, Jonas valgys iki gyvenimo pabaigos ir turės tam tikrą tinklą. (uždarbį). Vėliau jis pavargs, nebėgios ir Petrų nekvies, bet turės tam tikrą tinklą vartos šios kompanijos prekes ir gaus tam tikrą uždarbį (milijonus ar ne milijonus...kitas klausimas).
Štai dėl ko Baby –bummm karta dabar labai aktyviai užsiima tinkliniu marketingu. Ir nesiekia jie tų milijonų, bet padirba kelis metelius, pasidaro kelis tūkstantėlius ir taip prisideda prie pensijos.
O tokių, kurie žada milijonus ir pasakoja pasakas mes irgi pažįstame ir apraminame.

Pasaulį iš krizės prikels aristokratija.

Tikros aristokratijos pasauly jau seniai nebėra. Jei ji būtų pasaulinių karų civilizuota Europa būtų išvengus. Jei aristokratija būtų pastaruosius dešimtmečius civilizuotų kraštų žmonės nebūtų verčiami gaminti dėl gamybos: gaminti, išmesti, imti kreditus, vėl pirkti ir t.t.
Lietuvoj aristokratijos taip pat nėra. Aristokratams langai nedaužomi. Nes tikri aristokratai rūpinasi visais piliečiais-savo maitintojais. Tiesa, mums reikia sutarti dėl pačios sąvokos. Kas yra aristokratas, galite susirasti Vikipedijoj ar kitur. Bandysiu gvildenti pats.
Svarbiausias 21 amžiaus aristokrato bruožas yra suvokimas, kad žmonija yra viena visuma: lietuvis, rusas, žydas, vokietis, papuasas yra vienis ir yra bendra dvasia. Religiniai ir kitokie išskirtinumai aristokratui ne kliūtis visus gerbti.
Kaip aš suprantu šiuolaikinius aristokratus? Sakysim vokietis su žydu pampia alų aludėj ir blevyzgoja apie mergas (vyrai kaip ne kaip...apie ką daugiau kalbėti) ir išeina svirduliuodami, vienas kitą prilaikydami. Pavyzdys negeriausias, bet norėjau pabrėžti, kad jie nejaučia vienas kitam neapykantos, ko nebuvo pusę amžiaus atgal. Šiuolaikinis aristokratas yra visų pirma pasaulio pilietis, o tik vėliau tos ar kitos šalies. Gimė geniali mintis. VISŲ ŠALIŲ ARISTOKRATAI VIENYKITĖS. Turiu pranešti, kad vienijimasis jau vyksta.
Gvildenu toliau. Kaip šiuolaikinis aristokratas suvokia pasaulio ekonominę situaciją?
Jis supranta, kad gamyba vardan gamybos nenaudinga nei žmogui nei gamtai, o daiktų jau užtenka. Iš to seka, kad jis, o tiksliau jie ieško kaip išvesti žmoniją iš šios krizės. Aristokratas ekonomistas supranta, kad žmonijos pasiekimais reikia naudotis: gamybą reikia maksimaliai automatizuoti, robotizuoti ir kompiuterizuoti, visur, kur tik galima žmogaus darbas turi būti pakeičiamas technika.
Žmogus nusipelnė dirbti mažiau, o gyventi geriau ir turiningiau. Bet, kad šitai pasiekti reikia galvoti ką daryt šiandien.
MLM kaip niekas kitas yra geriausia dirva aristokratams pasireikšti. Kaip minėjau anksčiau MLM aš nelaikau panacėja nuo visų ligų ir manau, kad tai yra laikinas reiškinys ekonomikoj...nu gal 50-100 metų, bet tikrai ne daugiau. Bet MLM kaip niekas kitas gali pakelti žmoniją į naują dvasinį ir materialinį lygį. Nesiplėsiu labai, bet pasistengsiu apibūdinti ką daro šiuolaikinis aristokratas MLM sistemoje. Tiesa, aš kalbu tik apie rimtas kompanijas, kurios turi produktus ir yra pripažintos visose asociacijose ir t.t.
O konkrečiai kalbu apie P.E.A.R Interniashinal Group. Tai tarptautinė MLM grupė susikūrusi vos prieš savaitę šiuo metu apmoko visus norinčius tobulėti dvasiškai ir išmokti MLM amato. Tai daroma altruistiškai, gali ateiti bet kurios kitos kompanijos nariai, arba visiški žaliūkai tinkliniame marketinge, kitaip sakant iš gatvės. Sakysit, o kam tai reikalinga? Visų pirma tai kas yra internete jau yra visiem prieinama jei ne šiandien tai rytoj tikrai. Pats internetas diktuoja sąlygas, kad viskas yra viena. Kita vertus, o tai supranta tik dvasios aristokratai, keliamas bendras tinklinio marketingo lygis: žmonės įgauna daugiau pasitikėjimo savo jėgomis ir pasauliui nuo to tik geriau. Suprantama, kad tai turės daryti ir kitos kompanijos, nes kai kurios, o ypač atėjusios iš 20 amžiaus dar iki šiol dozuoja informaciją savo nariam priklausomai nuo pasiekimų. Jų sueigos tampa evangelizuotais šuo, o vidiniai susirinkimai prilygsta gamybinio cecho pasitarimams kur viršininkas (daugiau pasiekęs firmos dalyvis) duoda velnių savo pavaldiniams...ką moralizuodamas, kitą papeikdamas, trečią paglostydamas. Juokinga ir tiek. O ką aš čia slėpsiu. Tokius metodus dažnai naudoja Amway komandos, Vizion ir t.t. O labiausiai nusipelnę dalyviai turi teisę paspausti ranką šios kompanijos kokiam nors lyderiui, vietiniam dievukui, jei bus pasiekę tam tikrą lygį.
Tokios kompanijos ir tokie dievukai jau daro gėdą visom MLM kompanijom ir teršia bendrą vardą.
Kaip ir sakiau MLM yra laikinas reiškinys, bet, mano galva, o ir kitų taip pat, neišvengiamas pereinamuoju laikotarpiu prie normalios neeikvojančios ekonomikos. Bet apie tai kitą kartą kai nuotaika bus.