Puslapiai

2012 m. sausio 4 d., trečiadienis

Lietuviškas identitetas

Ši tema yra užduota forume: http://forumas.fsm.lt/viewtopic.php?f=5&t=210&sid=920adbffa4d6d7818dbdfef1b61a0449
Tema tikrai aktuali. Furume ji vystosi savo ruožtu, bet pas save bloge aš norėčiau į tai pasižiūrėti savu rakursu. Iškart sakau, kad aš viską hiperbolizuosiu iki kraštutinumo. Gal tai padės labiau mus suprasti.

Lietuviškame terminų žodyne identitetas yra „Identitetas(lot.buvimas)yra tapatybė, žmogaus arba daikto savybių visuma, pagal kurią jis yra atpažįstamas, atskiriamas nuo kitų. Pvz., tautinis identitetas(istoriškai nulemta asmens savybė, nors yra ginčytinas dalykas, mat dalis mokslininkų teigia,kad taut. identitetas yra kintantis, asmuo pats gali pasirinkti savo tautiškumą.)“

Atkreipkite dėmesį, kad identitetas tai buvimas. O būti galima tik čia ir dabar. Savaime suprantama, kad dabartinis buvimas yra daugeliu dalykų apspręstas praeities. Bet ar tikrai yra taip.

Kaip ir sakiau, dabar aš viską hiperbolizuosiu.

Ar gali žmogus skraidyti? Nukelkime šį klausimą mažiausiai 100-200 metų atgal ir pasižiūrėkim.
Dabartinis tipinis Lietuvis atsakytų maždaug taip: Ką tu durnas....kaip jis gali skraidyti jei neturi sparnų....arba panašiai. Toliau sektų visa eilė pažeminimų.

O dabar pasižiūrėkim iš kitos pusės. Buvo užduotas klausimas. Klausimas iš pirmo žvilgsnio kaip ir nevykęs. Istoriškai mes žinome kuo viskas baigėsi. Žmogus šiandien skraido.

O dabar aš nušoksiu į pagrindinę mūsų lietuvišką problemą-pedagogiką. Ar dažnai mes vaikams ir studentams leidžiame užduoti klausimus? Ar dažnai mes užduotus klausimus kritikuojame, kitaip sakant žeminame. Vietoj to, kad užduotiems klausimams duoti eigą.

Iš savo patirties atsakau ne. Būtų malonu jei klysčiau. Paprastai užduotas klausimas yra išjuokiamas. O klusiantysis yra žeminamas. Tokia eiga yra užprogramuota dabartinės pedagoginės sistemos. Ir nėra ko stebėtis, kad mūsų vaikai tyčiojasi vieni iš kitų.

O žmogaus vystymosi eigą yra uždavusi Gamta-Dievas. Žmogus klausimus užduoda nuo trijų metukų. Ar turi galimybę šiandieninė jauna mama atsakyti į visus vaiko klausimus kai ji dirba, daro karjerą, išlaiko šeimą? Ar mūsų mokymosi sistema paremta atsakymu į klausimus, ar ji yra tik kišimas tam tikros informacijos, gal net nereikalingos, į žmogaus galvelę? O ar žinote, kad jau yra mokyklų ir universitetų kurių pagrindas yra atsakyti į klausimus? Ar žinote, kad tokių mokyklų pedagogas sako AČIŪ uždavusiam klausimą?

Jeigu taip nėra tai mes žlugdome savo tautą. Ir tai vyksta visuose lygiuose.

O dabar leiskite man užduoti keletą klausimų.
Ar dabartiniai ekonominiai santykiai yra teisingi?
Ar vaiko klausimai ateina iš jo ankstesnio gyvenimo?
Ar žmogus yra įmestas į šį pasaulį, ar jis jį kuria?

Galima užduoti daug klausimų, bet gal užteks.

Komentarų nėra: