Pranešimas: Tarptautinė darbo organizacija susirūpinusi tuo, kad nepaisant to, jog buvo išeita iš ekonominės krizės, o situacija finansų rinkoje pagerėjo, nedarbas vis dar tęsiasi.
Nedarbas ypač išaugo tarp jaunų, kupinų jėgų, iniciatyvos ir noro dirbti specialistų. Jaunimo nedarbas kelia neigiamas pasekmes – problemos kuriant šeimą, skyrybos, socialinis nesaugumas, nepasitikėjimas politika.
Komentaras: Nėra galimybės kiekvieną pasaulyje aprūpinti darbu. Naujos technologijos keičia darbo pobūdį, daugybė specialybių išnyksta, informaciniame amžiuje nereikia darbininkų ir tarnautojų. Paprasčiau ir pigiau išlaikyti bedarbį nei sukurti jam darbo vietą. Tačiau kyla užimtumo problema, dykinėjimas priveda prie degradacijos, niokojimo, įtampos visuomenėje.
Kabala aiškina, kad mūsų vystymas vyksta pagal bendrą, vidinį Gamtos planą. Plėtodami technologijas, ugdydami visuomenę pasiekėme naują slenkstį. Todėl kabala siūlo visiems mokytis, kaip gyventi naujajame, integraliame, bendrame pasaulyje, kuris turi atskleisti naująją savo egzistavimo pakopą – dvasinę.
Šią būseną galima pasiekti tik masiniu auklėjimu, mokant naujų supančios Gamtos, visuomeninių ir asmeninio elgesio dėsnių. Tik taip pakilsime į tą lygį, kuri būsime kontroliuojami Gamtos, ir užuot jautę krizę jausime komfortą.
Mūsų laikais kiekvieno užimtumas įmanomas tik žmogaus dvasiniame darbe, mokantis šio darbo ir jį vykdant savyje ir su kitais. Taip kuriame naują visuomenę, kurioje kiekvienam yra darbo!
Čia ne mano straipsnis, o Michaelio Laitmano. Siūlau pasiskaityti ir daugiau apie naująją ekonomiką, kuri ateina ir apie kurią aš pastoviai rašau. http://www.laitman.lt/2011/07/18/darbo-yra-visiems-ir-kiekvienam/
2011 m. liepos 24 d., sekmadienis
2011 m. liepos 19 d., antradienis
Būti ar nebūti Lietuvos valstybei?
http://www.lrytas.lt/-13107484011309292305-pasitikėjimo-atkūrimas-būti-ar-nebūti-lietuvos-valstybei.htm
Čia Pauliaus Stonio straipsnis Lietuvos ryte. Negalėjau neatkreipti dėmesio. Užvedė. O užvedė ne dėlto, kad būtų labai protingai parašyta, o tai, kad liečia tokią temą. Ne jis vienas toks kvailas. Aš šią temą kabinau 25 metai atgal. Sąvoką kvailas vartoju kaip idealisto sinonimą.
Taigi, o aš dabar noriu prisiminti kaip mąsčiau 25 metai atgal. O tuomet aš sirgau egzistencine ir visokia kitokia filosofija: Sartras, Kamiu, Kjerkegor, Fromas, Tolstojus, Dostojevskis na ir žinoma Arvydas Šliogeris. Sirgau dar ir teatru, modernistine literatūra ir visokiais kitokiais biesais. Visas mano ligas perėmė abidvi dukros. Jaunėlė dabar parsitempia visus tuos sartrus ir fromus ir dar serga teatru. Gaila vaikų, bet matyt taip lemta.
Taigi, nagrinėkime valstybę, o tiksliau individo santykį su valstybe iš egzistencinių pozicijų. O valstybė gali ugdyti arba didvyrius, arba išdavikus. Visi kiti neegzistuoja. Nes ribinėse situacijose išryškėja tiktais šie santykiai.
Didvyris ir išdavikas.
Raktiniai žodžiai šiam straipsniui turėtų būti tokie: motinos meilė, tėvynės meilė, krikščioniška meilė. Visa tai yra didžiausios, kada nors žmogaus sugalvotos nesąmonės. Taip sakant žodiniai stabai. Čia aš Fromo „Turėti ir būti“ stiliumi kalbu.
Vau, o kur dar patriotizmas ir kiti panašūs, ir labai jau neaiškūs žodeliai.
Oi tie daiktavardžiai. Neveiksmingi jie žmogaus gyvenime.
Taigi didvyrio ir išdaviko analizei paimkime du herojus ir juos atitinkamai užauginkime.
Tegul bus pirmasis mūsų herojus užaugintas ir išauklėtas normalioje šeimoje kurioje buvo laukiamas, mylimas, auklėjamas ir gerbiamas, buvo ugdomi jo gebėjimai ir t.t. Jis žinojo savo šaknis, jam buvo malonūs tėvai, seneliai giminės, draugai, bendraklasiai. Vienu žodžiu teigiamas herojus.
O antrasis mūsų herojus tai iš asocialios šeimos, mušamas, skriaudžiamas, niekinamas draugų ir bendraklasių. Sąrašą neigiamybių galima būtų tęsti ir tęsti. Manau, nesunkiai kiekvienas savo aplinkoje tokių matė.
O dabar statome mūsų herojus į ribinę situaciją kurioje reikalaujama išduoti tėvynę. Kitaip sakant „liežuvio „ variantas. Jei išduodi tėvynę lieki gyvas, o jei ne tai sušaudomas.
Užaštrinam situaciją iki kraštutinumo. Sakysim, kad jis turi išduoti savo tėvus, draugus, mokytojus ir kaimynus ir t.t. Jei išduos liks gyvas, bet žus jo artimieji (tėvynė), o jei neišduos-mirs, bet liks gyvi jo artimieji.
O dabar be jokių faniberijų bandykim analizuoti herojų poelgius, motyvus ir nuspėkime rezultatą.
Pirmasis herojus gali išduoti, sakysim neatlaikęs grasinimų, kankinimų ir t.t.
Jei ir atsitiks taip, tai svarbiausia kaip jis jausis po to? O jis jausis kaip žmogus pražudęs savo pagrindus. Jis jausis kaltas. Išlikęs gyvas bet sužalojęs savo žmogišką prigimtį.
O antrasis, kaip jausis? Niekaip nesijaus, liks gyvas ir viskas bus gerai. O ką jis praranda? Tuos, kurie jį užaugino? O kaip užaugino? Kaip gyvūną, kaip žvėrį. Tiesą pasakius ne visi su žvėrimis taip elgiasi kaip kartais elgiamasi asocialiose šeimose ir jų aplinkoje.
O žiūrint giliau juk išdavikui dažnai siūloma geresnė aplinka, žmogiškesni santykiai ir t.t. Sakysim savo šalyje neįvertintas specialistas ar mokslininkas dažnai yra paperkamas kitos šalies pasiūlant ženkliai geresnes gyvenimo sąlygas ir t.t. Kiek gerų specialistų buvo išviliota iš buvusios CCCP.
Kitaip sakant antrąjį herojų mes auginome tik kaip gyvą būtybę, bet ne žmogų. Kita šalis jį vilioja žmogiškesnėmis sąlygomis ir pripažinimu. ( čia turiu galvoje ne tokias kritiškas situacijas , kurias nupiešiau savo sąlygomis.)
Nes žmogus yra gyva būtybė ir visuomeninių santykių visuma. O jei visuomeniniai santykiai yra neigiami tai lieka tik gyva būtybė.
Todėl pirmasis mūsų herojus jei buvo tikrai, pilnaverčiai kuriamas kaip žmogus, sutiks mirti, bet neišduoti savo žmogiškumo. Pabrėžiu-savo. Pražudydamas savo artimuosius ir draugus jis sunaikins save kaip žmogų.
O kalbant apie tėvynę tai ją turėjo tik pirmasis herojus, o antrajam jokios tėvynės mes nesuteikėme. O tai reiškia ir neturime teisės reikalauti. Ir esame verti būti išduoti ir pražudyti.
Maždaug taip aš svarsčiau 25 metai atgal.
Sekančią dalį turėčiau parašyti artimiausiu metu, bet analizuosiu jau iš holistinių pozicijų. Ir būtinai paliesiu krikščionybės įtaką Lietuvio dvasingumui.
Čia Pauliaus Stonio straipsnis Lietuvos ryte. Negalėjau neatkreipti dėmesio. Užvedė. O užvedė ne dėlto, kad būtų labai protingai parašyta, o tai, kad liečia tokią temą. Ne jis vienas toks kvailas. Aš šią temą kabinau 25 metai atgal. Sąvoką kvailas vartoju kaip idealisto sinonimą.
Taigi, o aš dabar noriu prisiminti kaip mąsčiau 25 metai atgal. O tuomet aš sirgau egzistencine ir visokia kitokia filosofija: Sartras, Kamiu, Kjerkegor, Fromas, Tolstojus, Dostojevskis na ir žinoma Arvydas Šliogeris. Sirgau dar ir teatru, modernistine literatūra ir visokiais kitokiais biesais. Visas mano ligas perėmė abidvi dukros. Jaunėlė dabar parsitempia visus tuos sartrus ir fromus ir dar serga teatru. Gaila vaikų, bet matyt taip lemta.
Taigi, nagrinėkime valstybę, o tiksliau individo santykį su valstybe iš egzistencinių pozicijų. O valstybė gali ugdyti arba didvyrius, arba išdavikus. Visi kiti neegzistuoja. Nes ribinėse situacijose išryškėja tiktais šie santykiai.
Didvyris ir išdavikas.
Raktiniai žodžiai šiam straipsniui turėtų būti tokie: motinos meilė, tėvynės meilė, krikščioniška meilė. Visa tai yra didžiausios, kada nors žmogaus sugalvotos nesąmonės. Taip sakant žodiniai stabai. Čia aš Fromo „Turėti ir būti“ stiliumi kalbu.
Vau, o kur dar patriotizmas ir kiti panašūs, ir labai jau neaiškūs žodeliai.
Oi tie daiktavardžiai. Neveiksmingi jie žmogaus gyvenime.
Taigi didvyrio ir išdaviko analizei paimkime du herojus ir juos atitinkamai užauginkime.
Tegul bus pirmasis mūsų herojus užaugintas ir išauklėtas normalioje šeimoje kurioje buvo laukiamas, mylimas, auklėjamas ir gerbiamas, buvo ugdomi jo gebėjimai ir t.t. Jis žinojo savo šaknis, jam buvo malonūs tėvai, seneliai giminės, draugai, bendraklasiai. Vienu žodžiu teigiamas herojus.
O antrasis mūsų herojus tai iš asocialios šeimos, mušamas, skriaudžiamas, niekinamas draugų ir bendraklasių. Sąrašą neigiamybių galima būtų tęsti ir tęsti. Manau, nesunkiai kiekvienas savo aplinkoje tokių matė.
O dabar statome mūsų herojus į ribinę situaciją kurioje reikalaujama išduoti tėvynę. Kitaip sakant „liežuvio „ variantas. Jei išduodi tėvynę lieki gyvas, o jei ne tai sušaudomas.
Užaštrinam situaciją iki kraštutinumo. Sakysim, kad jis turi išduoti savo tėvus, draugus, mokytojus ir kaimynus ir t.t. Jei išduos liks gyvas, bet žus jo artimieji (tėvynė), o jei neišduos-mirs, bet liks gyvi jo artimieji.
O dabar be jokių faniberijų bandykim analizuoti herojų poelgius, motyvus ir nuspėkime rezultatą.
Pirmasis herojus gali išduoti, sakysim neatlaikęs grasinimų, kankinimų ir t.t.
Jei ir atsitiks taip, tai svarbiausia kaip jis jausis po to? O jis jausis kaip žmogus pražudęs savo pagrindus. Jis jausis kaltas. Išlikęs gyvas bet sužalojęs savo žmogišką prigimtį.
O antrasis, kaip jausis? Niekaip nesijaus, liks gyvas ir viskas bus gerai. O ką jis praranda? Tuos, kurie jį užaugino? O kaip užaugino? Kaip gyvūną, kaip žvėrį. Tiesą pasakius ne visi su žvėrimis taip elgiasi kaip kartais elgiamasi asocialiose šeimose ir jų aplinkoje.
O žiūrint giliau juk išdavikui dažnai siūloma geresnė aplinka, žmogiškesni santykiai ir t.t. Sakysim savo šalyje neįvertintas specialistas ar mokslininkas dažnai yra paperkamas kitos šalies pasiūlant ženkliai geresnes gyvenimo sąlygas ir t.t. Kiek gerų specialistų buvo išviliota iš buvusios CCCP.
Kitaip sakant antrąjį herojų mes auginome tik kaip gyvą būtybę, bet ne žmogų. Kita šalis jį vilioja žmogiškesnėmis sąlygomis ir pripažinimu. ( čia turiu galvoje ne tokias kritiškas situacijas , kurias nupiešiau savo sąlygomis.)
Nes žmogus yra gyva būtybė ir visuomeninių santykių visuma. O jei visuomeniniai santykiai yra neigiami tai lieka tik gyva būtybė.
Todėl pirmasis mūsų herojus jei buvo tikrai, pilnaverčiai kuriamas kaip žmogus, sutiks mirti, bet neišduoti savo žmogiškumo. Pabrėžiu-savo. Pražudydamas savo artimuosius ir draugus jis sunaikins save kaip žmogų.
O kalbant apie tėvynę tai ją turėjo tik pirmasis herojus, o antrajam jokios tėvynės mes nesuteikėme. O tai reiškia ir neturime teisės reikalauti. Ir esame verti būti išduoti ir pražudyti.
Maždaug taip aš svarsčiau 25 metai atgal.
Sekančią dalį turėčiau parašyti artimiausiu metu, bet analizuosiu jau iš holistinių pozicijų. Ir būtinai paliesiu krikščionybės įtaką Lietuvio dvasingumui.
2011 m. liepos 18 d., pirmadienis
Kaip emigrantai gali padėti savo tautiečiams?
Vakar rašiau laišką ir formavau autoresponderį savo struktūrai iš Family-oriented corporation kai staiga paskambino vienas iš kompanijos vadovų. Norėjo pasitikslinti dėl apmokėjimo, kuris vėlavo.
Maloniai paplepėjom. Daug ką sužinojau. O svarbiausia...pasirodo mūsų emigrantai labai smagiai naudojasi šia parduotuve. Jie užsako maisto prekes savo tėvams, vaikams, giminaičiams ir t.t..
Tikrai rekomenduoju taip daryti.
Čia tiems, kas neturi nuorodos: http://family-oriented.lt/r/aurius.d
Maloniai paplepėjom. Daug ką sužinojau. O svarbiausia...pasirodo mūsų emigrantai labai smagiai naudojasi šia parduotuve. Jie užsako maisto prekes savo tėvams, vaikams, giminaičiams ir t.t..
Tikrai rekomenduoju taip daryti.
Čia tiems, kas neturi nuorodos: http://family-oriented.lt/r/aurius.d
2011 m. liepos 16 d., šeštadienis
Kas bendro tarp tinklinio marketingo, žvejybos ir grybavimo
Tuo tikslu pasižiūrėkim į mėgėjišką žvejybą ir grybavimą iš statistinės pusės.
Visų pirma norint grybauti ir žvejoti reikalingi tam tikri įrankiai ir apranga. Grybauti su basutėmis, šortais neisi, o reikalingi guminiai batai ir kažkokia apranga. Reikalinga ir apranga apsisaugoti nuo lietaus ir t.t. Kašikas, peiliukas ir dar pavalgyti bei atsigerti.
Žvejybai taip pat reikia įrankių ir aprangos. O tai tam tikros išlaidos. Išlaidos gali būti minimalios, bet jos yra būtinos.
Išėjimas į mišką ar prie upės, kad ir su priemonėmis dar negarantuoja, kad rasime grybų arba pagausime žuvies.
Norint surasti grybų reikia nueiti ta tikrą kelią. Paprastai kuo daugiau vaikštai tuo daugiau randi> Nieko nepadarysi: tokia statistika.
Žvejojant taip pat kartais reikia keisti vietas...pavaikščioti kol randi „gerą vietą“. Nieko nepadarysi...tokia statistika.
Lygiai tokia pati statistika galioja ir MLM. Taip kaip ne visi vienodai prisirenka grybų, taip ne visiems vienodai sekasi MLM. Grybų ne visi randa dėl to, kad nepažįsta miško, o gal ir su regėjimu sunkiau, taip ir MLM ne visi turi tam reikalingų gebėjimų.
Nieko baisaus. Mišką galima pažinti ir žinoti kur grybai auga. O žmones taip pat galima pažinti.
Apie žvejybą nekalbu. Žinau tik viena....žuvis irgi reikia pažinti ir žinoti ko jos nori.
Visų pirma norint grybauti ir žvejoti reikalingi tam tikri įrankiai ir apranga. Grybauti su basutėmis, šortais neisi, o reikalingi guminiai batai ir kažkokia apranga. Reikalinga ir apranga apsisaugoti nuo lietaus ir t.t. Kašikas, peiliukas ir dar pavalgyti bei atsigerti.
Žvejybai taip pat reikia įrankių ir aprangos. O tai tam tikros išlaidos. Išlaidos gali būti minimalios, bet jos yra būtinos.
Išėjimas į mišką ar prie upės, kad ir su priemonėmis dar negarantuoja, kad rasime grybų arba pagausime žuvies.
Norint surasti grybų reikia nueiti ta tikrą kelią. Paprastai kuo daugiau vaikštai tuo daugiau randi> Nieko nepadarysi: tokia statistika.
Žvejojant taip pat kartais reikia keisti vietas...pavaikščioti kol randi „gerą vietą“. Nieko nepadarysi...tokia statistika.
Lygiai tokia pati statistika galioja ir MLM. Taip kaip ne visi vienodai prisirenka grybų, taip ne visiems vienodai sekasi MLM. Grybų ne visi randa dėl to, kad nepažįsta miško, o gal ir su regėjimu sunkiau, taip ir MLM ne visi turi tam reikalingų gebėjimų.
Nieko baisaus. Mišką galima pažinti ir žinoti kur grybai auga. O žmones taip pat galima pažinti.
Apie žvejybą nekalbu. Žinau tik viena....žuvis irgi reikia pažinti ir žinoti ko jos nori.
2011 m. liepos 11 d., pirmadienis
Lietuviškas MLM forumas.
Gal tik nedaugelis žino, kad Lietuva jau senokai turi MLM forumą. Kuriame renkasi... ai ką čia renkasi...tusuojasi MLM asai, ai kokie ten asai...žaliūkai.
Kai aš atradau šį forumą galvojau, kad ten bus galima rimtai diskutuoti MLM temomis. Deja.
Bet rodos toks laikas atėjo. Lyg ir pradedam rimtesnes diskusijas.
Pasižiūrėkit, įvertinkit. Kad neklaidžiotumėt nurodau konkrečias koordinates. http://mlm.freeforums.org/post885.html#p885
Prisijunkit prie diskusijos.
Kai aš atradau šį forumą galvojau, kad ten bus galima rimtai diskutuoti MLM temomis. Deja.
Bet rodos toks laikas atėjo. Lyg ir pradedam rimtesnes diskusijas.
Pasižiūrėkit, įvertinkit. Kad neklaidžiotumėt nurodau konkrečias koordinates. http://mlm.freeforums.org/post885.html#p885
Prisijunkit prie diskusijos.
2011 m. liepos 9 d., šeštadienis
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)