STP -system to people

Jei kam teko užsiimti tinkliniu marketingu MLM visi be išimties susidūrėte su problema: 90 kartų iš 100 tekdavo išgirsti NE.
 Mes turim sistemą kuri pati 90% šio juodo darbo atlieka pati ir  ne tik už jus, bet ir jūsų komandą. Plačiau:

Labiau patyrę tinklininkai žino, kad efektyvi priemonė padedanti atrinkti susidomėjusius yra  vieno puslapio  tinklapiai (lendingai), autoresponderis ir automatinė laiškų sistema kuri padeda paruošti klientus. Bet reikia mokėti  visa tai pasidaryti, o dar sudėtingiau viso to išmokyti savo komandą.
Būtent įvertindami šias problemas mes turime sukūrę visą sistemą kuri padeda jums, o kas svarbiausiai, jūsų komandai atlikti šį juodą darbą.
 O čia prašau susipažinti su tinklapiu kuris padarytas per 5 minutes. Jei susidomėjot po pirmo video parašykit vardą ir  email, o geriau dar ir tel. bei skype ir aš su jumis susisieksiu.
 P.S. Jei kas nesuprantat  rusiškai susisiekit  su manimi, aš duosiu lietuviškus video.
https://aurius.systemtopeople.com/easy2

Kaip muziejai keisis paveikslais įvedus blokchain technologijas?

Ar kam buvo žinoma kaip paveikslas keliauja iš vieno muziejaus į kitą? Man ne.
 Juk gali taip būti, kad išsiunti originalą, o kitas muziejus gauna  kopiją arba išsiunti originalą, o grįžta jau kopija. Kad to nebūtų yra samdomi ekspertai kurie patvirtina paveikslo originalumą tiek atiduodant, tiek priimant. Suprantama, kad tokių ekspertų paslaugos yra brangios. Ekspeditoriai kurie veža su specialiu transportu taip pat turi žinoti ką veža, o kur dar draudimas ir t.t. Šiais laikais dar yra būtina paveikslo spektrinė analizė. O jau kainuoja visi šie malonumai!
  Bet čia, kaip stebuklas iš giedro dangaus  ateina blokchain technologijos ir, jau šiandien, paprastas išmanusis telefonas. Paveikslai nufotografuojami, nuotraukos įdedamos ar  pervedamos, ar dar kažkaip kitaip apiforminamos blokchain raktu (atsiprašau, bet kaip teisingai vartoti šią terminologiją aš nežinau),  visa tai patalpinama į kažkokią virtualią erdvę ir...
 Atvažiavo ekspeditorius, nufotografavo, gavo patvirtinimą, kad paveikslas  tinkamas, nuvežė, ten muziejaus darbuotojai nufotografavo, gavo patvirtinimą, kad viskas ok ir visi ramūs.
 Oficiali  metinė rinka tokių ekspedicijų laikoma, kad yra  60 milijardai (nežinau dolerių ar eurų), bet  skaitoma, kad dar neoficiali  rinka siekia tiek pat, tai yra 60 milijardus.
 Žinantys žmonės man sako, kad šis startapas jau įvertintas ir pakliūva į pirmą penkias dešimtuką. Kripto Ekonomikos  guru, gaunantys pirminę, bet dar ne oficialią informaciją, jau įsigijo pirmus  tokenus.

O, kad tai ne zuikio dainos pasižiūrėkit seriją video: 

Jūsų vaiką pastoviai muša mokykloje: kaip išvengti patyčių?

 Suvokimas, kad mano vaikas yra atstumtas tarp bendraklasių buvo kaip plyta per galvą. Mano sūnus visada vengdavo kalbėti apie bendraklasių muštynes, o naujai atsiradusias mėlynes aiškindavo kaip eilines muštynes tarp vaikų. Bet vieną dieną jis parėjo praskelta galva ir tuomet aš priverčiau jį papasakoti, pagrasindama, kad nueisiu į mokyklą.
 Vaiko atsakymas mane išvertė iš koto. Mama, mane muša kiekvieną dieną, aš nenoriu gyventi, aš net apie savižudybę galvoju...Niekam nepasakok, mama, prašau, nes mane paprasčiausiai užmuš.

Pirma mintis buvo pasodinti tuos niekšelius į kalėjimą. Kai atslūgau, pagalvojau ir supratau, kad tai, vis tik vaikai- kažkieno sūnūs ir dukros. Greičiausiai reikia skambinti tų vaikų tėvams, o gal mokytojams, direktoriui? Kam skustis, pas ką kreiptis ir ką daryti kai tavo vaiką muša mokykloje?

Klausimas nebuvo paprastas. Galima  ieškoti teisybės mokykloje vaikų teisėse ir kitose įstaigose. Kai tavo vaiką mušą pasieksi, ne tik mokyklos direktorių, bet ir švietimo ministrą. Bet aš supratau, kad  tokie veiksmai gali jo  bendraamžius paskatinti dar labiau nekęsti, dar labiau sumušti, kas tikrai privestų vaiką prie savižudybės.

 Aišku, sumuštas vaikas linkęs  tylėti, bet kur  buvo mano akys? Juk ne iš kiekvieno vaiko tyčiojamasi. Aš jaučiau, kad esu kalta, bet nežinojau ką daryti.

 Aš ieškojau sprendimo klaidžiodama po visokius tėvų forumus, kol atsitiktinumas mane supažindino su vektorine psichologija. Perskaičius krūvą straipsnių aš supratau, kad pati esu visiška beraštė psichologijoje. Vaikai iš tėvų paveldi tik išorinius ruožus, o psichika  gali būti visiškai nepanaši į tėvų.
Kad nedaryt klaidos reikia tiksliai žinoti kokiomis savybėmis gamta apdovanojo jūsų vaiką. Bendraklasių auka gali tapti ne bet kuris vaikas, o tik turintis tam tikras savybes. Bet ir šis scenarijus nėra būtinas: viskas priklauso kaip psichologiškai raštingus išauklėjame savo vaikus.

      Dažniausiai bendraklasiai sumuša akių-odos vektorių berniukus. Jie yra emocionalųs, uodo neužmuš, jiems gaila gatvėje pamestų kačiukų. Jie iš prigimties nieko negali užmušti. Pirmykštėje santvarkoje tokie neišgyvendavo ir tapdavo kanibalizmo aukomis. Negalėdamas nieko užmušti jis negali būti medžiotoju. Kitaip sakant alkana burna nesugebanti  medžioti. Kam jie reikalingi?
 Šiandien išgyvena visi, žmonių sukurta kultūra neleidžia kažką "išmesti". Todėl akių-odos vektorių berniukai išgyvena kartu su visais. Bet labai dažnai patys tėvai nesupranta tokių vaikų (berniukų nes mergaitėm kaip ir galima būti emocingomis ir gailėtis visų žvėrelių). Todėl tokius berniukus paprastai  skriaudžia ir  muša bendraamžiai. Ką daryti, kaip auklėti tokį vaiką, kad netaptų auka?

1.   Pagrindinė daugelio tėvų klaida- iš švelnaus ir pažeidžiamo vaiko mėginti išauginti "brutalų mužiką". Tam, kad toks vaikas galėtų "už save pastovėti" tėvai jį veda į visokius bokso, karatė būrelius. Rezultatas priešingas. Būtent čia jis jaučiasi dar labiau ne vyru. Bet tai nereiškia, kad jis yra mergaitė. 
2. Tokio berniuko jautrumas yra  tuo pačiu ir problema ir pagrindinis "koziris". Viskas priklauso nuo auklėjimo. Laukinė jo prigimtis bijo (būti suvalgytu). Todėl pastoviai  gyvendamas baimėje jis tampa auka. Bet jei vaikystėje tėvai tokiam vaikui skaito ne kanibalistines pasakas (Raudonkepuraitė ir pan.), o kurios padeda išgyventi  herojaus jausmus, kurios gimdo gailestį, pagalbą silpnesniam, tuomet vaiko baimė transformuosis į savo priešybę-rūpinimuisi ir meile kitais žmonėmis. 
3. Akių -odos vektorių vaikus gamta apdovanojo gebėjimu dainuoti ir vaidinti. Todėl  muzikos mokykla ir dramos būreliai yra ta aplinka kur jie jaučiasi kaip žuvis vandeny. Dainuojanti ir grojantis vaikinas tampa ne skriaudžiamas, o kompanijos siela. Tokiu būdu jį supa jau ne agresoriai, o dainuojantys ir besiklausantys muzikos. 
4. Šokiai, šokių būreliai taip pat tinka tokiems vaikams nes visą laiką būna tarp mergaičių ir jaučiasi vyrais. O jei dar išmokomi būti džentelmenais: paduoti ranką, padėti apsivilti paltą mergaitėms, išaugs geri subtilūs vyrai. 

   Jeigu jums gimė akių-odos vektoriaus mergaitė, situacija keičiasi. Nes ji paprastai būna graži (didelės akys) ir berniukai ja  domisi. Bet kitos mergaitės į ją žiūri su pavydu ir neretai sumuša. Vėliau, paauglystėje ji bijo būt išprievartauta.
 Kaip ten bebūtų, tokius vaikus reikia mokyti užjausti kitus žmones, kas atitinka jų prigimtį, o tuo pačiu ugdo jų patrauklumą.

                             Vaikai muša "ne šio pasaulio vaikus" 

Akių-odos vektorių berniukai tampa atstumtaisiais tarp bendraamžių todėl, kad jie netokie kaip visi "Ne vyrai". Kiti berniukai priima kaip svetimus. Lygiai taip pat mergaitės nepriima akių-odos vektoriaus mergaitės, nes ji kitokia, ne tokia kaip visos. Bet ji yra sava tarp berniukų. 

 Bet ne kiekvienoj klasėj yra akių vektoriaus berniukų, tuomet ieškoma naujos aukos. Dažniausiai juo tampa klausos vektoriaus berniukas ar mergaitė. 

 Tokie vaikai  yra įsigilinę į save, jiems nepatinka triukšmas todėl jie linkę mažiau bendrauti ir atrodo kaip atsiskyrėliai. Kodėl tokius vaikus muša mokykloje ir kaip formuojamas jų aukos scenarijus?

1. Kai šeimoje auga klausos vektoriaus berniukas ar mergaitė, tėvai dažnai  patys daro klaidą: matydami, kad vaikui sunku darželyje ar mokykloje, jie stengiasi jį mokyti namie, tuo dar labiau atitolindami jo socialinius įgūdžius, gebėjimą adaptuotis. 
2.  Šie  vaikai pasižymi išvystytu abstrakčiu intelektu ir dažnai  tuo lenkia bendraamžius. Nuo mažų dienų vietoj pasakų jie skaito visokias enciklopedijas nes jiems rūpi " iš kur viskas atsirado". Tėvai nusprendžia, kad jų vaikas ypatingas ir nutaria, kad jam nėra ko bendrauti su bendraamžiais. 

Toks klaidingas tėvų sprendimas užtverti vaiką nuo bendraamžių labai brangiai kainuoja. Pavyzdžiui darželyje negavęs bent jau minimalios socialinės adaptacijos, toks vaikas mokykloje gali būti sumuštas arba iš jo  bus šaipomasi ir tyčiojamasi.
 O individualus mokymas gali baigtis  tuo, kad net ir turėdamas geriausias idėjas toks vaikas nesugebės jų perteikti kitiems. Jis taip ir nesugebės nieko realizuoti nes neišmoko kontaktuoti su kitais. O tai vėliau gali nuvesti į depresiją arba net suicidą. O savižudybę klausos vektoriau asmenys tikrai sugeba įgyvendinti.
 Ką daryti, kaip  auklėti tokį vaiką?

1. Į vaikų darželį tokį vaiką būtina vesti jau trejų metukų. Anksti išmokęs skaityti jis gali apjungti aplink save grupę per bendrus pasakų skaitymus. Tuomet jis taps dėmesio centru, o ne atstumtuoju. Svarbu, kad auklėtojos tam padėtų.
2. Vietoj to, kad  įtraukti tokį vaiką į  triukšmingus žaidimus pasirūpinkit, kad jis pauoštų kokį nors įdomų projektą apie mokslą ar kažką panašaus. O jei į tokį projektą bus įtraukti ir kiti vaikai tai šis pasijus vedančiuoju ir išmoks bendradarbiauti su  kitais a

Kartais priežastį tyčiotis iš mūsų vaiko suteikiame  mes patys. Pavyzdžiui parinkdami vardą. Vektorinė psichologija pataria vardą parinkti  tokį koks tuo metu yra madingas. Ir nenustebkit jei rusų vaikai tyčiosis iš dukters pavadintos  Kleopatra. Vaikai visada suras kas išsiskiria iš jų ir užsipuls. 

 Ir kaip ten bebūtų, kokius vektorius (vektorių yra aštuoni) beturėtų jūsų vaikas, jei jis socialiai adaptuotas, jeigu jo vektoriai (įgimti norai) yra išvystyti ir jei jis moka kontaktuoti  su aplinkiniais, jokių patyčių nesulauks, priešingai vaikai norės  su juo bendrauti.
 Šiandien yra labai mažai psichologiškai raštingų pedagogų ir tėvų kurie sugebėtų padėti vaikams  sukurti produktyvius santykius. Nes be protingos suaugusių pagalbos  vieni vaikai sugeba sukurti  tik archajišką bandą: akis už akį, išgyvena stipriausi.

                                         Sumuštas vaikas-sužalota visuomenė.

Vaikystėje sumušti, užguiti vaikai būdami suaugę nesugeba sukurti normalios visuomenės, laimingos šeimos. 

 Jeigu sumušė jūsų vaiką tai jūs jau gavote bilietą į vieną galą. O pabaiga gali būti tokia: arba jūs tampate psichologiškai raštingas, arba sugadintas  jūsų vaiko gyvenimas. Rinkitės.

 Mūsų su sūnum istorija baigėsi laimingai, dėka to, kad aš susipažinau su vektorine psichologija. Vietoj dziudo treniruočių mano sūnus įstojo į muzikos mokyklą ir šiandien būdamas universiteteo pirmame kurse yra kompanijos siela. Mūsų rezultatas nra unikalus. Daugelis tėvų susipažinę su vektorine psichologija, įgijo psichologinį raštingumą

Uoslės vektorius arba kodėl reptiloidai valdo šį pasaulį?

 Yra tokia sąmokslo teorija, kad reptilijos valdo šį pasaulį. Manau, kad skaitytojams teko  girdėti. Žinot kas baisiausia, kad tai tiesa. Žinoma ne taip tiesiogiai kaip tai  parašyta sąmokslo teorijose, bet didelė dalis tiesos tame yra. Pabandysiu šią teoriją įrodyti.
Mokslas skaito, kad pats pirmas organas kuris atsirado pas gyvas  būtybes buvo uoslė. Tik vėliau atsirado regėjimas, klausa, skonis ir t.t. Ir pats pirmas organas moksliškai  vadinasi VOMERONAZALINIS ORGANAS. Šį organą turi  reptilijos ir kiti gyviai. Konkrečiai  šis  organas yra pas gyvates ir reikia manyti, gerai išvystytas, nes  neturėdama jokių kojų ji sugeba išgyventi. Tiesa gyvatė laikoma, kad yra seniausias  planetos gyvūnas.
 Dar kitaip šis organas vadinasi išgyvenimo organu nes jis padeda jausti pavojus sklindančius iš kitų gyvūnų.
 Pasirodo, kad šis organas  taip pat yra ir pas žmogų. Kiek plačiau aprašytas šiame rusiškame straipsnyje. Įdomu tai, kad pirmą kartą  šis organas buvo atrastas karo gydytojo operuojant  kareivio nosį. Ir jis aprašė tai kažkokiame gydytojų žurnale maždaug 150 metų atgal. Bet niekas nekreipė dėmesio. Ir tik maždaug 30 metų atgal šiuo organu susidomėjo kažkoks Amerikos institutas ir tyrinėjo išsamiai.
 Žemiau pateikiu paveikslėlį kuriame  matosi vomeronazalinio ir paprastos uoslės nervai ir sudedamosios dalys.

Taigi, iš paveiksliuko matosi, kad žmogus turi kaip ir dvi uosles. Įprastą, kurią mes visi  turime ir galime įvardinti kvapus: rožė, ramunė, agurkas, stinta, chanel 5 ir t.t. Šiuos kvapus mes suvokiame protu ir galime įvardinti.  Ir vomeronazalinę kurios pagalba užuodžiame ten visokius feromonus ir kitokias  sunkiąsias molekules. Tai ką užuodžiame šiuo organu protas nepajėgus suvokti ir įvardinti.  Praktiškai šiuo organu mes jaučiame  kito žmogaus būsenas. Tiesa, mokslas sako, kad lyg ir ne pas  visus yra šis organas. Kaip ten bebūtų, bet jei ir yra tai pas daugelį jis nėra labai veiksmingas, bet yra žmonių, o jų mažiau nei 1 procentas pas kuriuos šis organas yra  ypatingai išvystytas. Tiek išvystytas, kad puikiai jaučia kito žmogaus būsenas. Ir ne tai, kad jaučia, o tiesiog skaito kitų žmonių mintis.
 Paprastai  tokius žmones mes vadiname pilkaisiais kardinolais. Jie idealūs patarėjai, dešinioji vado ranka. Anksčiau jie buvo  žyniais, raganiais ir raganomis. O taip pat  didieji intrigantai. Tokie kaip Jagas Šekspyro dramoje Otelas, arba Goracijus Hamlete.
 Pirminė jų užduotis buvo saugoti bandą, perspėti  bandos vadą apie pavojus kurių pamatyti ir išgirsti negalima. Pav. tigrai pasislėpę krūmuose. Vėliau jie padėdavo vadui spręsti vidines bandos problemas,  pav. perspėti dėl gresiančio maidano (sukilimo), o dar vėliau jie tapdavo vado padėjėjais santykyje su kitomis gentimis. Tai buvo pirmieji politikai, šnipai.
 Tokiais  jie išliko ir šiandien.
Žmogus turintis gerą uoslę pasižymi gebėjimu išgyventi sunkiausiomis sąlygomis. Jis yra pirmas žmogus kuris suvokia, kad vienas išgyventi negalės todėl stengiasi, kad išgyventų visi. Ir, kadangi jis gerai jaučia visų būsenas, tai pats sugeba savo būseną slėpti. Jis kaip ir yra, ir kaip ir nėra vienu metu. Paprastai žmonės jo nemėgsta nes  negali perprasti. O jis niekina žmones nes visi smirdi. Bet tarp tų smirdinčių reikia gyventi norint pačiam išlikti. O tai reiškia, kad reikia jais rūpintis ir padėti savo išmone.
Tai protingiausi žmonės mūsų planetoje. Nes protas tai gebėjimas išgyventi. Neatsitiktinai gyvatė laikoma išminties simboliu. Loginis mąstymas, abstraktus intelektas, vaizdinis intelektas  žmonėms padėjo sukurti civilizaciją ir kultūrą, bet gebėjimas išgyventi bet kokiomis sąlygomis yra tik  gerą uoslę  turinčių. Todėl kritinėmis sąlygomis reikia visada stebėti šiuos žmones ir daryti tą ką  jie daro.
Šio tipo žmones mėgsta tik vadai, vadovai. Todėl  geras ryšys tarp uoslės vektoriau ir uretro vado  yra garantas, kad banda, firma, valstybė išgyvens.
 Kadangi jo uždavinys išgyventi bet kokiomis sąlygomis tai jokios moralės, etikos ar kultūros normos jo neriboja. Jis instinktyviai jaučia atsakomybę tik dėl pačios gyvybės išsaugojimo.
 Bet šį organą turime ir mes ir jis  dirba. Juk mes lengvai nustatome ar šis žmogus  mums patinka ar ne. Lengvai jaučiame kitų žmonių  būsenas jei jos pasikeičia. Ji, mūsų pačių  būsena, kai pasikeičia, tai aplinkinių požiūris į mus keičiasi. Sakysim dirba žmogus paprastu pardavimų vadybininku, praėjo  psichologinius treningus, pasikeitė, staiga padidėjo pardavimų apimtys būtent pas jį. Arba dirbo žmogelis n metų, pasikeitė, viršininkas atlyginimą padidino. Einam gatve, pagalvojam apie kažkokį žmogų, ir staiga jį sutinkam. Feromonai skraido...užtenka kelių molekulių, kad pajusti. Paprastai mes tokius dalykus vadiname intuicija, o tai tik feromonai ir kitokios sunkiosios molekulės.

(Mokslininkai  kaip ir nustatė, kad uodas kvapą jaučia už 11 kilometrų).
Keletas filmų apie gerą uoslę  turinčius žmones:
 Pavojingas amžius. 1981 CCCP Pagrindiniame  vaidmenyje Juozas Budraitis. 
Septyniolika pavasario akimirkų. 1973 CCCP Miuleris. Leonid Bronevoi. 
«Парфюмер: История одного убийцы»

Реж. Том Тыквер, Германия, Франция, Испания, США, 2006 г.

Жан-Батист Гренуй — Бен Уишоу

Lietuviškai "Kvepalai. Vieno žudiko istorija". Šis filmas yra himnas uoslės vektoriui. Atmetus visą mistiką ir žmogžudystes, tai filmas  apie tai kaip mus valdo feromonai. 

Aišku mintis, kad reptilijos valdo šį pasaulį yra mano pritempta. Bet, kažkiek tiesos tame yra kadangi  labiausiai išvystyta uoslė ir gebėjimas išgyventi yra pas reptilijas tai galima kaip ir teigti, kad reptiloidai valdo šį pasaulį.

 Vienas iš tokių  įtakingiausias XX amžiaus politikas yra draugas Stalinas. Jis nebuvo geras oratorius, toli gražu neprilygo Leninui ar Trockiui, bet buvo pakankamai gudrus.
 Irina Kaminskaja yra parašius pakankamai rimtą darbą apie Staliną ir būtent iš vektorinės psichologijos pozicijų. Pati ji nėra nei Stalino gerbėja ar mylėtoja. Greičiau priešingai, bet šį darbą ji atliko pakankamai kruopščiai ir nešališkai. Norintys  susipažinti (rusų kalba) spauskite čia.
Iš dabartinių stambių politikų uoslės vektorių turi Putinas. Kaip ir minėjau uoslės vektoriaus esybėms moralės normos neegzistuoja....svarbiausia išgyventi bet kokiomis priemonėmis. Stalinas savo valdymo metu sukūrė imperiją ir ją praplėtė. O kaip bus Putino valdymo metu, manau, kad artimiausiu metu pamatysim.
P.S. Čingischanas taip pat turėjo uoslės vektorių. Jis turėjo du vektorius; uretro ir uoslės.
 Tiek trumpai apie reptilijas arba tikruosius mūsų planetos valdytojus.

Lyties keitimas. Kodėl gamta nepritaria lyties keitimui, o mokslas pritaria?

Kai skaitau tokius pareiškimus: Jaunųjų psichiatrų asociacija ir dar trylika organizacijų reiškia pasipiktinimą Seimo ketinimais uždrausti lyties keitimą Lietuvoje. Organizacijos Seimui, Sveikatos apsaugos ministerijai ir Teisingumo ministerijai antradienį išplatino savo poziciją, kurioje teigia, kad Seime kelią besiskinantis siūlymas uždrausti pasikeisti lytį yra nepagrįstas mokslu ir žalingas. Esu priverstas kalbėti atviru tekstu.
  Kreipimesi teigiama, kad apie 0,5 proc. populiacijos (maždaug vienas žmogus iš dviejų šimtų) patiria translytiškumo jausmą – pojūtį, kad jų lytis yra kita.

Tokie asmenys gali patirti stiprų nepasitenkinimą ir diskomfortą dėl lytinių požymių. Tai vadinama lyties tapatumo sutrikimu, kuriam būdinga stipri identifikacija su kita lytimi, nuolatinis nepasitenkinimas savo biologine lytimi ir dėl to patiriama psichologinė kančia“, – sakoma kreipimesi.
 Atkreipkite dėmesį, kad tokius pareiškimus daro jaunieji psichologai. Seniai tyli. Tai nėra gerai. O tyli jie matyt todėl, kad baigė kaip ir tuos pačius  oficialius psichologijos mokslus kai apie tai dar nebuvo kalbama. Širdy, aišku, kad nepritaria, bet paneigti negali arba nesugeba.
Aš čia kalbu apie šį straipsnį. 
 Taigi, matosi, kad oficiali psichiatrija ir psichologija šių achinėjų demaskuot nepajėgi. Vektorinė psichologija apie tai kalba   labai paprastai ir įvardija tikrąsias šio reiškinio priežastis, bei sprendimo būdus.
 Reikalas tas, kad iki pubertato (lytinio subrendimo) berniukai jungiasi į gaują, būrį, grupę, bandą ir t.t. Pirmykštėje santvarkoje jie taip sudarydavo savo kartos medžiotojų bandą kurios viduje ranguodavosi. Kitaip sakant nusistatydavo savo rangus. Iš tikro jie burdavosi į kolektyvinę bandą, kad išlikti: medžioti, kariauti. Tai išliko iki šių dienų, bet šiandien tai pasireiškia per visokius žaidimus, muštynes tarp kiemų, gatvių, kaimų ir rajonų. Jei suaugusieji nereguliuotų tokių jų santykių tai paprastai jie taptų  nusikalstama grupuote.
 Bet tarp jų yra vienos rūšies berniukai, taip vadinamas, akių vektorius, kuris paprastai yra fiziškai silpnesnis ir jam nepatinka būti tarp  berniukų. Nes jis neturi rango. Jam kur kas maloniau bendrauti su mergaitėmis. Gamtoje yra pusiausvyra, nes yra mergaičių kurios nori  bendrauti su berniukais ir nemėgsta mergaičių. Bet apie jas dabar nekalbėsiu.
 Šitei berniukai yra gražūs, jų didelės gražios  akys ir jie  dažnai atrodo kaip mergaitės. O ir kaimynės nuo mažens kalba....oi koks gražus....čia  mergaitė....ne....o atrodo kaip mergaitė.
Neretai tokie berniukai užtinkami persirengiant mergaitėmis. Kodėl? Mergaičių taigi niekas neskriaudžia, todėl natūraliai atrodo, kad mergaite būti yra saugiau.
 Iš tikro  šie berniukai, kaip ir atitinkamos mergaitės yra meno žmonės. Jei tokį berniuką atiduoti į meno  būrelį: teatrą, dainavimą, šokius, baletą, jis pilnai save realizuos ir viskas su juo bus tvarkoje. O jei jis, sakysim, mokės groti gitara ir dainuoti tai bus bet kurios kompanijos siela ir tokiu būdu užsitikrins sau rangą.
 Bet jei jis jausis nesaugus tai labai lengvai gali būti masalas visokio lygio seksualiniams nukrypimams. Kitaip sakant jei jis bus nesaugu tai tokį šiandien lengvai galima įtikinti, kad moterimi būt yra geriau. O nesaugus jis bus tuomet jei nerealizuos savo  gamtos jam duotų poreikių, gebėjimų.
Bet jokios lyties jis keisti nenori. Iš tikro lyties keitimas šiandien yra pelningas verslas, tiek chirurginis, o vėliau psichologinis iki  gyvenimo pabaigos. Daugelis bestovinčių tokioje eilėje kai susipažino su tikromis priežastimis lengvai atsisakė keisti lytį.
 Tiek trumpai.

Ilgaamžiškumo paslaptis.

Nėra čia jokios paslapties. Tereikia pilnai realizuoti save tarp kitų žmonių ir tiek tų problemų. 

Kaip psichologiškai nusiteikti mesti svorį?

Egzistuoja tūkstančiai psichologinių treningų mesti svoriui, tačiau visi jie nukreipti į vieną – pasekmių šalinimą, kai reikėtų kovoti su jau kylančiu alkio jausmu ar noru „ko nors pakramtyti“. Bet kas iš tiesų vyksta su žmogumi ir jo psichika? Kas iššaukia psichologinę priklausomybę valgiui? Kaip sėkmingai nusiteikti lieknėjimui? Atrodytų logiška apriboti kalorijų kiekį, ir antsvorio problema bus išspręsta. Tačiau kai kuriems žmonėms šis būdas sukelia priešingą efektą – nuolatinės dietos, neprivalgymas ir ribojimai pasekoje priveda prie svorio padidėjimo. Kiek toks žmogus besistengtų su dietomis, jis anksčiau ar vėliau nutrūksta, ir tada numesti kilogramai žaibiškai sugrįžta net su papildymu. Negi uždaras ratas?Valgai – tunki, o nevalgai – irgi tunki? Ne, – antsvorį galima numesti, be to kur kas paprasčiau ir patikimiau. Tame padės J. Burlano sisteminė vektorinė psichologija, kuri paaiškina tikrąją pernelyg didelio įnikimo į valgį priežastį. Reklama Maistas žmogui – pasitenkinimo šaltinis. O kadangi žmogus gamtos sukurtas pagal principą „mėgautis gyvenimu“, tai gali atsitikti taip, jog maistas tampa svarbiausiu ir pagrindiniu malonumo gavimo šaltiniu. Jausdamas stresą, nerealizuodamas savo tikrųjų norų, žmogus bando subalansuoti tai jam prieinamais malonumais – padidintu maisto suvartojimu ir pasekoje gauna gan nedžiaugsmingą rezultatą – antsvorį. Metabolizmas. Be to, riebalų sluoksnio formavimasis priklauso nuo metabolizmo. Yra žmonių, kuriems gamtos skirta labai aktyvi medžiagų apykaita, prie viso to jie kur kas judresni, sportiški, lankstūs, jie visur pirmieji, niekada nesėdi vietoje. Tokie žmonės praktiškai neturi prielaidų antsvorio susidarymui. Maisto, jo kiekio ar kaloringumo apribojimai tokiems žmonėms nesudaro jokių sunkumų, jų organizmams tai nėra streso faktorius, atvirkščiai, nesuvalgyti paskutinio kąsnelio ir pasakyti sau „ne“ tokiems žmonėms malonumas! Jiems, kaip niekam kitam artima svorio mažinimo psichologija. Apriboti, atsisakyti, sutaupyti žodžiais, emocijomis ar maistu – tai taip natūralu jiems, tokia jų psichika. Būtent judrūs žmonės susigalvoja naujas dietas ir mėgaujasi skaičiuodami kalorijas, o fizinės apkrovos ar lengvas pasibėgiojimas jiems suteikia tikrą palaimą. Tarp kitko, dietologai ir fitneso treneriai, dalijantys visiems žinomus patarimus apie išskaidytą maitinimąsi ir meniu sudėtį, – visi jie turi aukščiau išvardintas psichologines savybes. Kitas žmonių tipas su lėtesniu metabolizmu. Jie patys savaime nėra liesi, o gyvenime – ne karštakošiai, santūrūs, linkę analizuoti ir gilintis į detales. Būtent šie žmonės visur siekia kokybės – tokie perfekcionistai. Jie mėgsta ir moka nepriekaištingai vykdyti savo užduotis, jei nėra skubinami. Ir maitinasi taip pat – kol neištuštėja lėkštė, nuo stalo nepakils. Juk viską reikia pabaigti iki galo! Ir būtent žmonės su tokiomis psichologinėmis savybėmis linkę kaupti vidinį nepasitenkinimą ir kompensuoti jį maistu. Jiems būdinga ir psichologinė priklausomybė saldumynams. Tai vyksta, kai jie negauna malonumo iš darbo ar asmeninio gyvenimo: nepripažinimo ir nereikalingumo pojūtis stumia juos eiliniam užkandžiavimui, net jeigu nėra alkio jausmo. Be to, praeities nusivylimai ir gyvenimo neteisingumas (kaip jiems atrodo), tik sunkina situaciją. Jiems sunkiausia kovoti su psichologine priklausomybe maistui, juk būdami stresinėje situacijoje, negaudami malonumo iš savirealizacijos, jie pradeda valgyti „kaip nesavi“, sustodami tik tada, kai pajunta sunkumą pilve ir visišką persisotinimą. Tačiau, jeigu išmokstama realizuoti savo potencialą pilnumoje, jausti gyvenimo džiaugsmą ir malonumą, mėgautis kiekviena minute, tai lieknėjimas įvyksta savaime. Marina Voronova, psichologė

Plačiau: http://infa.lt/21044/kaip-psichologiskai-nusiteikti-mesti-svori/
Ką domina plačiau apie tai kaip mesti svorį ir kitos su tuo susijusios problemos galite rusiškai pasiskaityti: https://www.yburlan.ru/lib-search?searchid=2004014&text=%D0%BA%D0%B0%D0%BA%20%D0%B1%D1%80%D0%BE%D1%81%D0%B8%D1%82%20%D0%B2%D0%B5%D1%81&web=0