Molekulinė virtuvė

Šiandien nutariau padaryti pertrauką ir atidėti vertimą serijos paskaitų kurias pavadinau " Keisčiausia paskaita apie  maistą". Vietoj to siūlau pasiklausyti paskaitos apie molekulinę virtuvę.
 Mums šiandien nereikia kalorijų nes energijos pilna aplink tik srėbk kiek telpa :). Bet mums reikia skonių. Būtent  dėl šios priežasties atsiranda nauja virtuvės rūšis-molekulinė virtuvė. Pavalgyt ten  nėra ko, bet kai paragauji mažą šaukštelį kažkokių putų ir sako, kad tai yra ukrainietiški barščiai. Tai kai paragauji tai supranti, kad tai ne tai barščiai ir net ne tai, kad jie ukrainietiški, bet, kad tai KVINTESENCIJA UKRAINIETIŠKŲ BARŠČIŲ. :)

Įrašas štai čia: http://durak.rpod.ru/239450.html, o youtube kanale galima ir daugiau kai ko surasti apie šį, gan žinomą kulinarą: https://www.youtube.com/results?search_query=%D0%90%D0%BD%D0%B0%D1%82%D0%BE%D0%BB%D0%B8%D0%B9+%D0%9A%D0%BE%D0%BC%D0%BC%D0%B0

  O nesuprantantiems rusiškai siūlau youtube kanale susirasti lietuviškai ar angliškai apie molekulinę virtuvę ir tikrai suprasit kas tai per dalykas. 

Keisčiausia paskaita apie maistą (5)

Когда-то человек включился в непростую и опасную игру… Пожертвовав самым ценным – своим сознанием. Его трезвостью и полнотой. Ясностью и самостоятельностью.
Взамен получив всего лишь рабскую зависимость… от еды.

Наркотическую привязанность к тому, что постепенно убило в нем и бога, и человека. Сделав его не просто спящим – безумным. Оглупленным, но пребывающем в счастливом неведении.

Вскрываем механизм. Предлагаем альтернативу. Чего не хватает в современных системах питания?

Естествоедение, как способ существования Дурака. Питаемся звуками и запахами, насыщаемся чувством голода, согреваемся ощущением холода, черпаем силу из слабости. Повышаем вибрационные характеристики физического тела. Создаем «тело ощущений».

                                                                 Reziume.
Reziumuojant šią pirmą paskaitą aš nieko  geresnio nesugalvoju kaip išversti  Grigorijaus Kurlovo žodžius. Galiu pasakyti tik tiek, kad tai skirta ne visiems,  o tik tiems kas supranta, jaučia, išgyvena. Tie ,kurie pilnai pasitiki sociumo sukurtomis medicinos, viešo maitinimo struktūroms šito geriau nežinoti. 
 Rusiško teksto vertimas; 

Kažkada žmogus įsijungė į nepaprastą ir pavojingą žaidimą.... Paaukojo patį vertingiausią-savo sąmonę. Paaukojo savo blaivumą ir pilnavertiškumą, aiškumą ir savarankiškumą.
Bet užtai, kaip pakaitalą, gavo-vergišką priklausomybę nuo maisto.
Gavo narkotišką priklausomumą nuo to kas jame užmušė dievą ir žmogų.
 Kas padarė jį ne tai, kad miegantį, o beprotišką, apkvailintą,  bet ir paliktą palaimingame nežinojime.
Surandam mechanizmą, siūlom alternatyvą. Ko nepakanka šiuolaikinei maitinimosi sistemai? 

Natūralus valgymas, kaip  Durniaus gyvenimo būdas. Maitinamės kvapais ir garsais, pasisotinam bado jausmu, sušylame šalčiu, srebiame jėgą iš silpnumo.
Pakeliame vibracines savo kūno charakteristikas. Kuriame "pajautimo-išgyvenimo" kūną.


Kaip mokėjau taip išverčiau. Sekanti dalis bus apie tai kaip praktiškai išmokti teisingai maitintis.

 

Keisčiausia paskaita apie maistą (4)

Jeigu ligonius maitinti vien tik gleives gaminančiu maistu tai ligoms  nebus galo. Nu bet taip ir  yra. Juk mes ligonius būtent taip ir maitiname: košėmis, pienu, mėsa... Taip maitinantis gleivių išsiskyrimui nebus galo. O iš čia sloga, kosulys, astma, plaučių uždegimas, tuberkuliozė ir visi kiti susirgimai.
Jei bulves, mėsą, kruopas virti tai gauname (студенистая слизь) gleivių drebučius kurie pradeda rūgti, o  čia  jau visa terpė visokiems pelėsiams ir grybams... :D
Per žmogaus gyvenimą mūsų žarnyno sienelės pasidengia gleivėmis. Ko pasekoje maistas nu tikrai nėra įsisavinamas, o pats maisto turinys paprasčiausiai pūva.
Gleivių reikšmė yra ta, kad jos  organizmui nepriimtinus produktus bando neįsileisti. 99% produktų prie kurių prikišo rankas žmogus yra kenksmingi ir juos vartojant išsiskiria  gleivės.
Bet visa tai, apie ką aš čia kalbu yra bendras  visų fiziologų ir dietologų požiūris. Tai jau seniai yra ištirta ir žinoma, bet  toliau nei dietologai nei fiziologai nenuėjo. O mes pradeda šokti būtent nuo čia. Ir padeda mums, atspėkit kas. Ogi amžini kovotojai su girtuoklyste ir alkoholizmu.

 O dabar pakalbėkim apie kraują.

Taip atrodo normalus kraujas. O tiksliau taip atrodo kraujo dalelės, jos laisvos ir laimingos. :)

 O taip atrodo susiklijavusios kraujo dalelės. Jums nieko neprimena?

 Man primena vaizdus kuriuos demonstravau štai čia: http://auriusd.blogspot.com/2014/04/keisciausia-paskaita-apie-maista-2.html
Arba labai panašu į automobilinius kamščius, arba...
Kak būtų aiškiau žemiau pateiksiu schemas:

Kaip jau supratote mėlynu tekstu kalbu aš. Juodas tekstas tai paskaitos vertimas.
Taigi, dabar  bandysiu paaiškinti  savais žodžiais. Kaip matot viskas labai paprasta ir elementaru. Kitaip sakant, paprasčiausia fizika. Susiklijavę elektrocitai užkiša pradžioje ploniausius kapiliarus, kurie yra mūsų smegenėlėse. Po kurio laiko ta  dalis smegenėlių miršta. Kitas variantas: kai  kraujo kapiliarai neatlaiko spaudimo, paprasčiausiai plyšta. O iš čia visokie insultai infarktai ir t.t.
 O elektrocitai susiklijuoja veikiami alkoholiui arba kai  gleivės patenka į kraują. Kitaip sakant ar tai atsitinka nuo alkoholio ar nuo termiškai apdirbto maisto, koks skirtumas. 
Manau, kai daugeliui teko matyti nusigėrusius bendraklasius, kaimynus. Kaip jie atrodo, kaip jie mąsto, kaip jie elgiasi? Sutikite, kad jis jau neturi to subtilumo. Kitaip sakant  dalies pasaulio jis jau nesuvokia. Ta dalis jam  neegzistuoja.
Ar teko girdėti  tokį išsireiškimą? Dievas kalba subtiliai ir tyliai, o velnias tiesiai šviesiai ir grubiai, chamiškai. 
O kaip mes galim girdėti Dievą jei ta subtilioji dalis smegenėlių yra prarasta? O čia dar masinės informavimo priemonės padeda. 
O kas kuria tas masines informavimo priemones, o kas kuria politiką? Jie kitokie? 

Tolimesnės paskaitos bus apie tai kaip  išeiti iš  šio būvio. Grigorijus Kurlovas, ne stebuklas. Jis pats maitinosi ir gyveno kaip  visi.  Šiandien  gyvena jau kitaip. Kaip? Laimingiau, sveikiau? O gal subtiliau? 
Kaip maitintis, kuo maitintis? Kas yra maistas? Ar žodis gali būti maistu? Kaip mus maitina informacija? Kaip maitintis pojūčiais, išgyvenimais, kaip suvalgyti savo baimę? 
Taigi, baigsiu versti šią paskaitą ir pereisiu prie kitų. Kaip jau supratot tai nėra eilinė paskaita  apie maistą kaip ėdalą. Tai kur kas  daugiau ir tikrai ne visiems tik bepročiams :D

Keisčiausia paskaita apie maistą (3)

Prie kokių klimatinių sąlygų gimė žmogus? Atšiauriose. Gimė žmogus Afrikoje su jos bananais ir apelsinais kurie patys krito į burną, tereikėjo tik ranką ištiesti. Bet civilizavosi kaip homo sapiens tik atšiauriose sąlygose, sakysim, kad apledėjusioj Europoj.
 Niekas nesivysto kai yra komfortas. Kuo daugiau komforto, tuo didesnė degradacija, kuo  blogesnės sąlygos tuo daugiau vystymosi ir tobulėjimo.
Kodėl būtent taip, patys galite atsakyti:  šaltis, tundra, mamutai, jokių daržovių ir vaisių. Prisimenat rojų: obuoliai, apelsinai ir kitokie vaisiai, o čia nieko išskyrus mėsą, taukus. O jei klimatas šiek tiek pasikeitė tai užauga grūdinės kultūros, kietos ir neskanios. Nu negalima šiaip jau valgyti žmogui grūdus, ryžius, grikius tokius kietus ir neskanius. O čia dar Promėtėjas atskubėjo su savo ugnimi. Prisimenat? Ir davė jis ugnį ne tik šilumai ir maistui gaminti, bet amatams vystyti. Mitologijoj ypatingai pabrėžiama, kad Promėtėjas davė žmogui ugnį  amatams vystyti. Ir prasideda technologinė civilizacija, atsiranda kulinarai ir virėjai. Dievas  sukūrė maistą, o velnias virėjus ir kulinarus. :D
 O dabar prieisim prie pačio svarbiausio. Kas man duoda teisę sakyti, kad tas maistas prie kurio prikišo rankas žmogus kvailina visą žmoniją? Kartoju, maistas prie kurio žmogus prikišo rankas yra toksiškas ir kvailina žmogų.... visas maistas....visus žmones....žmoniją.
 Prisiminkim maisto įsisavinimo abėcėlę. Kokie mechanizmai įsijungia kai virškinamas maistas?
Mūsų žarnyne  visi produktai yra veikiami skrandžio rūgšties. Ir išsiskaido į tris komponentus: pitonus, pieno rūgštį ir  gliukozę. Visa tai patenka į kraują ir išnešiojama po visą organizmą. Kai žmogus valgo tai kas jam gamtos skirta tai viskas tuo ir baigiasi. T.y. kai jis valgo vaisius, daržoves, riešutus, bet kai jis  valgo keptus, rūkytus, virtus maisto produktus, bet kokius termiškai apdirbtus produktus, tai organizme atsiranda  krūva problemų. Tiesa, daugelis galvoja, kad kai pavalgai sotaus termiškai apdirbto maisto (mėsos, bulvių, košės) ir dingsta alkio jausmas tai toks maistas yra sotus ir maistingas, ir pats, pats  geriausias. Deja viskas yra visiškai priešingai. Tuo metu  žmogus nenori valgyti nes jo organizmas  ir visa imuninė sistema yra užsiėmusi savęs gelbėjimu nuo  užnuodyto maisto. Todėl tuo momentu organizmas net nenori galvoti apie naują maistą. Visos ligos, tame  tarpe, ir paveldimos  yra dėl  nenatūralaus maisto.
Didžiausia blogybė kurią gauna žmogus dėl termiškai apdirbto maisto yra gleivės. Gleives išskiria organizmas, kad apsisaugoti nuo toksiško maisto.
(Atsiprašau jei kai kuriuos terminus verčiu netiksliai. Aš lietuviškai nelabai gaudausi  medicininiuose terminuose, o čia dar rusiškai..   Todėl prašau tų kurie supranta rusiškai ir susigaudo visoje šioje terminologijoje praklausyti paskaitą šioje vietoje ir patikslinti komentaruose. Apie tai kalbama 1 val 14 min. Šioje paskaitoje: http://shkoladuraka.rpod.ru/165380.html )  
Gleivės labai sunkiai išsiskiria iš organizmo, bet vis tik išsiskiria, patenka į kraują ir tampa terpe visokioms ligoms. Gleivės trukdo įsisavinti maistingas medžiagas iš mūsų žarnyno. 

Kodėl mes tiek daug valgome? Skrandžio sieneles suklijuoja gleivės, pro jas nepraeina maistingos medžiagos, organizmas  šaukiasi pagalbos,  duoda impulsą, kad yra alkanas. Todėl mes vėl jaučiame alkį, valgome, bet vėl ne tą valgome ką reikia, todėl vėl išsiskiria gleivės ir taip iki begalybės. 

 Šią paskaitos dalį aš interpretuoju labai paprastai. T.y. aiškinu kaip  aš pats visą šį mechanizmą suprantu. Sakysim prisiryja koks tūlas lietuvaitis cepelinų. Nu prisiryja jis kiek skrandis jam leidžia, kiek yra ištampytas. Organizmas visą tą turinį tvarko kol galiausiai  savo nuostabai  supranta, kad nieko vertingo jam (t.y organizmui) neduota. Todėl jis puola į paniką ir vėl tam proteliui duoda signalą, kad yra alkanas. O tas durnas protelis vėl eina į virtuvę ir vėl  ryja cepelinus.... ir vėl jaučiasi alkanas.. 

Trečią paskaitos dalį  tuo ir baigiu. O ketvirtoje dalyje manau, kad suvesim  galus kaip toks maistas veikia mūsų protą, o tiksliau kaip termiškai apdirbtas maistas  durnina žmones. 

Keisčiausia paskaita apie maistą (2)

Ką mums daryti mums kai save  įkišom į šį pasaulį pripildytą tiek purvo. Mes vis dar galvojam, kad šis purvas yra pasaulyje, o ne mumyse. Bet tai ko mes nenorim  matyti savyje, pasižiūrėkim išorėje:

Kuo mes pavertėme gamtą? Kuo mes pavertėme save? Neužmirškit, nes  aš vis dar kartosiu, kad tai ką jūs matote yra tik projekcija to kas dedasi mumyse. Beprotybė kuri matosi pasaulio išorėje, egzistuoja mumyse.
Mumyse tiek mažai beliko  natūralaus, kad greitu laiku mes tik šitaip turėsim  keliauti  pasauliu jei norėsim  bent kiek prisiliesti prie gamtos...

Sekančias  dvidešimt minučių Grigorijus rodo nuotraukas ir dėsto kaip mumis  manipuliuoja televizorius, internetas, masinės informavimo priemonės, kaip iš mūsų daro lyderius, žvaigždes, kaip kuria madas ir t.t.
 Todėl aš įdėsiu tik keletą nuotraukų ir, manau, patys susidarysit pilną vaizdą apie ką buvo kalbama.

 Taigi, kas dedasi mūsų  viduje jei mes  generuojame aplink save  tokią aplinką? Apie tai bus kalbama sekančioje dalyje.

Keisčiausia paskaita apie maistą. (1)

Tai  pati keisčiausia paskaita apie maistą. Iš tikro tai Grigoriaus Kurlovo paskaita skaityta Alekso Janovskio universitete 2010.07.20. Šios paskaitos audio įrašas yra štai čia: http://shkoladuraka.rpod.ru/165380.html  Pamoka prasideda nuo 34 minutės.

                                                               
Vertimas tikrai nebus labai kokybiškas. Taigi, pradedu.


Tema tikrai yra labai aktuali, bent jau man tai tikrai. Nors, mano įsitikinimu-aktuali kiekvienam. Jūs jau supratote, kad kalba eis apie maistą. Apie maistą apskritai ir apie mūsų pačių požiūrį į tai. Nors gal būt taip: ne apie mus kaip sąmonės nešėjus... nors jai  atvirai, tai kiek ten tos sąmonės...:),  bet apie mūsų kūno požiūrį į maistą, mūsų somatikos, mūsų fiziologinio metabalizmo, visos mūsų fiziologijos...požiūrį į maistą.
(somatika-http://samopoznanie.ru/schools/somatics/   Lietuviškai trumpai somatikos terminą galima apibūdinti kaip: kūno ir proto vienybę. Iš tikro mūsų protas negali būti atskirtas nuo kūno. Todėl ši paskaita ir yra apie tai kaip  tai ką mes valgome veikia mūsų sąmonę).
O iš tikro ši paskaita apie žmonių apdurninimą, apkvailinimą. O, kad nereikėtų daug kalbėti tai visa paskaita bus pateikta nuotraukomis, kurios turėtų vaizdžiai jums pateikti apkvailinimo mechanizmą.
Taigi, pradedam, bet dabar jau kalbėsim nuotraukomis.
 Į amžiną klausimą kas buvo anksčiau kiaušinis aš višta mūsų mokykla atsako vienareikšmiškai: KIAUŠINIS.

O čia prasideda mūsų istorija. Štai jie, mūsų mielieji Ieva ir Adomas. Šiuolaikiniai Adomas su Ieva, o ne...

Gyveno jie sau rojuje, nieko jiems netrūko. O ar tikrai jiems nieko netrūko? Valgė jie  vaisius, graužė morkas, ropes, cibulius su česnakais... Bet ar galėjo jie svajoti apie tokį rojų koks yra šiandien...

O čia civilizacijos maisto viršūnė:

O čia rezultatas:

ir dar keletas vaizdelių iš šiuolaikinio rojaus

Bet kai kas jau pradeda kalbėti, kad tai yra negerai, kažkokia nuojauta kužda...

Nu gerai, apsirijimas yra blogai. Ne visi tokie stori. Bet juk aš kalbu, kad mes visi esame apkvailinti ar apsikvailinę. O ką veikia kiti? Ką veikia tie kurie ne tiek daug valgo? Kuo jie užsiima?
Gina tėvynę...

Kovoja prieš terorizmą

keršija, ir daro kitus civilizuotame pasaulyje tokius normalius ir priimtinus dalykus, bet ar neatrodo mums, kad tai kažkas ne tai...
O čia dar vienas paveikslėlis, kuris apjungs visus aukščiau demonstruotus

Taigi, gyvuliška prigimtis rankose turi civilizacijos sukurtą mirties įrankį. Štai kas yra visų baisiausia.. Arba, beždžionė turi valdžią... arba...


Taigi pirmąją  paskaitos dalį tuo ir baigiu. Ar neatrodo keista, kad Griša kalbėdamas apie maistą, kalba apie terorizmą ir kitus žmonijos žiaurumus? Kas bendro tarp  maisto kurį mes valgom ir žiaurumų kuriuos vykdome? Daugelis perskaitę ir pamatę šias nuotraukas tyliai tars, kad " manęs tai neliečia, čia ne aš". Griša  kategoriškai teigia, kad savęs nuo šių vaizdų neatmeskit. Kokie mes, toks ir mūsų pasaulis. Tai  kokie gi mes esame, kad mūsų pasaulis būtent toks?

Apie tai kitoje paskaitoje. 
52 min.

Alternatyvios valiutos Europoje. Отказ от евро и новые валюты Европы