Prie kokių klimatinių sąlygų gimė žmogus? Atšiauriose. Gimė žmogus Afrikoje su jos bananais ir apelsinais kurie patys krito į burną, tereikėjo tik ranką ištiesti. Bet civilizavosi kaip homo sapiens tik atšiauriose sąlygose, sakysim, kad apledėjusioj Europoj.
Niekas nesivysto kai yra komfortas. Kuo daugiau komforto, tuo didesnė degradacija, kuo blogesnės sąlygos tuo daugiau vystymosi ir tobulėjimo.
Kodėl būtent taip, patys galite atsakyti: šaltis, tundra, mamutai, jokių daržovių ir vaisių. Prisimenat rojų: obuoliai, apelsinai ir kitokie vaisiai, o čia nieko išskyrus mėsą, taukus. O jei klimatas šiek tiek pasikeitė tai užauga grūdinės kultūros, kietos ir neskanios. Nu negalima šiaip jau valgyti žmogui grūdus, ryžius, grikius tokius kietus ir neskanius. O čia dar Promėtėjas atskubėjo su savo ugnimi. Prisimenat? Ir davė jis ugnį ne tik šilumai ir maistui gaminti, bet amatams vystyti. Mitologijoj ypatingai pabrėžiama, kad Promėtėjas davė žmogui ugnį amatams vystyti. Ir prasideda technologinė civilizacija, atsiranda kulinarai ir virėjai. Dievas sukūrė maistą, o velnias virėjus ir kulinarus. :D
O dabar prieisim prie pačio svarbiausio. Kas man duoda teisę sakyti, kad tas maistas prie kurio prikišo rankas žmogus kvailina visą žmoniją? Kartoju, maistas prie kurio žmogus prikišo rankas yra toksiškas ir kvailina žmogų.... visas maistas....visus žmones....žmoniją.
Prisiminkim maisto įsisavinimo abėcėlę. Kokie mechanizmai įsijungia kai virškinamas maistas?
Mūsų žarnyne visi produktai yra veikiami skrandžio rūgšties. Ir išsiskaido į tris komponentus: pitonus, pieno rūgštį ir gliukozę. Visa tai patenka į kraują ir išnešiojama po visą organizmą. Kai žmogus valgo tai kas jam gamtos skirta tai viskas tuo ir baigiasi. T.y. kai jis valgo vaisius, daržoves, riešutus, bet kai jis valgo keptus, rūkytus, virtus maisto produktus, bet kokius termiškai apdirbtus produktus, tai organizme atsiranda krūva problemų. Tiesa, daugelis galvoja, kad kai pavalgai sotaus termiškai apdirbto maisto (mėsos, bulvių, košės) ir dingsta alkio jausmas tai toks maistas yra sotus ir maistingas, ir pats, pats geriausias. Deja viskas yra visiškai priešingai. Tuo metu žmogus nenori valgyti nes jo organizmas ir visa imuninė sistema yra užsiėmusi savęs gelbėjimu nuo užnuodyto maisto. Todėl tuo momentu organizmas net nenori galvoti apie naują maistą. Visos ligos, tame tarpe, ir paveldimos yra dėl nenatūralaus maisto.
Didžiausia blogybė kurią gauna žmogus dėl termiškai apdirbto maisto yra gleivės. Gleives išskiria organizmas, kad apsisaugoti nuo toksiško maisto.
(Atsiprašau jei kai kuriuos terminus verčiu netiksliai. Aš lietuviškai nelabai gaudausi medicininiuose terminuose, o čia dar rusiškai.. Todėl prašau tų kurie supranta rusiškai ir susigaudo visoje šioje terminologijoje praklausyti paskaitą šioje vietoje ir patikslinti komentaruose. Apie tai kalbama 1 val 14 min. Šioje paskaitoje: http://shkoladuraka.rpod.ru/165380.html )
Gleivės labai sunkiai išsiskiria iš organizmo, bet vis tik išsiskiria, patenka į kraują ir tampa terpe visokioms ligoms. Gleivės trukdo įsisavinti maistingas medžiagas iš mūsų žarnyno.
Šią paskaitos dalį aš interpretuoju labai paprastai. T.y. aiškinu kaip aš pats visą šį mechanizmą suprantu. Sakysim prisiryja koks tūlas lietuvaitis cepelinų. Nu prisiryja jis kiek skrandis jam leidžia, kiek yra ištampytas. Organizmas visą tą turinį tvarko kol galiausiai savo nuostabai supranta, kad nieko vertingo jam (t.y organizmui) neduota. Todėl jis puola į paniką ir vėl tam proteliui duoda signalą, kad yra alkanas. O tas durnas protelis vėl eina į virtuvę ir vėl ryja cepelinus.... ir vėl jaučiasi alkanas..Kodėl mes tiek daug valgome? Skrandžio sieneles suklijuoja gleivės, pro jas nepraeina maistingos medžiagos, organizmas šaukiasi pagalbos, duoda impulsą, kad yra alkanas. Todėl mes vėl jaučiame alkį, valgome, bet vėl ne tą valgome ką reikia, todėl vėl išsiskiria gleivės ir taip iki begalybės.
Trečią paskaitos dalį tuo ir baigiu. O ketvirtoje dalyje manau, kad suvesim galus kaip toks maistas veikia mūsų protą, o tiksliau kaip termiškai apdirbtas maistas durnina žmones.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą