2012 m. vasario 7 d., antradienis

Noriu būti aktorius. Ar galiu?

Čia Domanto šauksmas.
O aš atsakau, kad gali.
Jei mes, tie , kurie kūrė civilizaciją, negalime savo vaikams sukurti geresnio gyvenimo, tai po velnių esam niekam nereikalingi.
Kas šiandien gali padėti jaunuoliams-abiturientams?
Vyriausybė gali? Ne.
Politikai, Seimūnai, partijos gali? Ne. Jiem  ne tas galvoj.
Pedagogai gali? Ne. Jie vykdo pasenusias, niekam nereikalingas,  pedagogines programas ir jokio supratimo neturi apie ateities pedagogiką. Kad ir šią.
 O gali tik laisvi XXI amžiaus pasaulio gyventojai. (nu, kaip laisvieji amatininkai savo laiku).
 Siūlau jaunimui pasiskaityti mano straipsnį.
 Ir dar siūlau pasižiūrėti filmuką apie blusas. Kas nesupranta rusiškai verčiu filmuko esmę. Įdeda blusas į indą ir uždengia dangčiu, palaiko tris dienas, nuima dangtį. Nei viena blusa nešoka aukščiau nei buvo dangtis. O šių blusų palikuonės taip pat aukščiau nešoka nei gali.
O kuo mes skiriamės nuo šių blusų?

Komentarų nėra: