Žmonijai reikia naujos ideologijos

XX amžių buržuaziniai ekonomistai ir ideologai išeikvojo tam, kad išvengtų krizės, kurią išpranašavo dar Marksas. Krizės, kurią gimdo natūralus monopolizmas ir, kaip pasekmė, ekonomikos stagnacija. Daugiau ar mažiau efektyvi antimonopolinių įstatymų sistema ir tai, kad dauguma didžiausių Vakarų šalių gyventojų tapo savininkais padarė tas šalis žymiai stabilesnėmis. Tačiau…
Natūralūs rinkos dėsniai atvedė į naują sisteminę krizę, nuo kurios Vakarai surado tik vieną vaistą – pasaulinių karų „chirurgiją“.
***
Kad suprastume naujosios krizės esmę, pasižiūrėkime, kaip veikia rinkos konkurencija antimonopolinių priemonių sąlygomis.
Kovodamos dėl vartotojų, konkuruojančios įmonės (gamintojai, prekių pardavėjai, paslaugų teikėjai) yra priverstos eikvoti vis didesnius resursus, mažinti kainas ir nuosavų pelnų dalį. Iš pirmo žvilgsnio tai labai naudinga vartotojui. Tačiau pelnas – tai resursai būsimoms investicijoms į gamybą. Vadinasi, pelno sumažėjimas beveik iki nulio nesibaigiančioje konkurencinėje kovoje – tai nuolat mažėjančios galimybės vystyti šalies ekonomiką. O tai anksčiau ar vėliau smogs visiems piliečiams. Išsigelbėjimu nuo konkurencijos natūraliomis rinkos sąlygomis tampa įmonių stambinimas, vienijimasis. Tačiau šiuolaikinis kapitalizmas sukūrė antimonopolinių įstatymų sistemą.
Tokiu būdu grėsmė, kad pelnai sumažės iki nulio ir problemos su investavimu į ekonomikos plėtojimą Vakaruose tapo realybe.
Tokiomis sąlygomis konkurencingumo padidinimas naujų technologijų kūrimu irgi pakankamai apsunkintas. Juk išradimai ir naujų technologijų diegimas irgi reikalauja didžiulių išlaidų, kitaip sakant – investicijų ir suteikia pranašumą prieš konkurentus labai trumpam laikui, kadangi technologijų vystymosi greitis pasaulyje didėja. Tiems, kurie nori išsilaikyti rinkoje, ar, tuo labiau ją užkariauti, reikalingos nuolatinės investicijos į naujų technologijų kūrimą.
Gauname užburtą ratą. Kad gautume pelną, reikia kurti naujas technologijas. Kad kurtume naujas technologijas, reikalingas pelnas, kurį galima išleisti investicijoms. Kas atsiliko – atsiliko visiems laikams. Visi žino, koks teisingas šis teiginys, kalbant apie trečiojo pasaulio šalis. Tačiau tos pačios priežastys gimdo problemas ir labiausiai išsivysčiusių šalių viduje, versdamos jas mėšlungiškai ieškoti išeities iš krizės.
Jeigu negalima visiškai sunaikinti konkurentų rinkoje arba su jais susivienyti, reikia didinti vartotojišką paklausą. Tačiau problema čia tame, kad natūralūs žmogaus poreikiai yra riboti. Vakarai pasuko dirbtinių poreikių kūrimo keliu. Kokiu būdu tai daroma?
Pirmiausia – sumažinant prekių naudojimo laiką. Dirbtinai apribojimas galiojimo terminas: technologiškai ir (arba) administracinėmis priemonėmis. Technologinio apribojimo pavyzdys: masinio vartojimo technika dabar jau neturi būti ‘amžina“, jai dažnai reikalingas remontas, detalių pakeitimas. Arba atsiranda nauji šios technikos aptarnavimo atributai, didinantys tarnavimo laiką, saugantys nuo gedimų ir panašiai, kas irgi didina vartotojišką paklausą. Administracinio apribojimo pavyzdys: padėvėtų automobilių naudojimo apribojimai daugelyje šalių. Tokiu būdu vartotojai verčiami dažniau keisti savo naudojamus daiktus. Iš kitos pusės tas pats naudojimosi laiko sumažinimo tikslas pasiekiamas ir pasitelkus reklamą, madą, kai masinis vartotojas skatinamas dažniau keisti naudojamus drabužius, buitinius aparatus ir kitus daiktus į „madingesnius“ ir „šiuolaikiškesnius“.
Yra ir neigiamų galiojimo laiko sutrumpinimo prekėms pasekmių – padaugėja šiukšlių, atsiranda jų utilizacijos problemų, visa tai – papildomas krūvis gamtai, taip pat eikvojama daugiau gamtinių resursų.
Antra kryptis dirbtinai didinant vartotojišką paklausą – naujų poreikių formavimas: realių (papildomi komforto atributai, išpūsti žmonių poreikiai vaistams, daiktai, skirti daiktų priežiūrai ir panašiai) ir virtualių. Ryškus žaidimo su virtualiais žmogaus poreikiais pavyzdys – kompanijos Microsoft veikla. Čia, šalia objektyviai augančių žmonijos poreikių informacinėms technologijoms, naudojamas ir dirbtinis poreikių kūrimas, pavyzdžiui, pastoviai atnaujinama programinė produkcija dėl įvairių programų kartų nesuderinamumo, žmogui taip pat ugdomas poreikis gyventi virtualiame pasaulyje, vadinasi, jam tenka tą virtualų pasaulį pirkti.
Tačiau dirbtinis poreikių kūrimas irgi turi savo ribas, priklausančias nuo daugelio objektyvių ir subjektyvių faktorių: vartotojų piniginių storio vienoje ar kitoje šalyje, resursų deficito, gyventojų skaičiaus planetoje, ar, pagaliau, laiko, kurį žmonės gali skirti prekių ir paslaugų vartojimui.
Stabtelkime ties resursų deficito problema, susijusia su dirbtiniu paklausos prekėms išpūtimu. Kad būtų užtikrinta padidinta paklausa „auksinio milijardo“ šalyse (ne tik rinkos stimuliavimui, bet ir vidiniam socialiniam stabilumui palaikyti), eikvojami kolosalūs resursai, išpumpuojami iš trečiojo pasaulio šalių. Vien JAV suvartoja 40% pasaulio resursų. Dėl to pasaulio ekonomikos lyderiai nesuintersuoti nei besivystančių šalių ekonomikų pakilimu, nei jų gyventojų pragyvenimo lygio didėjimu. Juk tada tų šalių gamyba ir gyventojai patys ims vartoti resursus, kurie dabar tenkina „auksinio milijardo“ poreikius. Tačiau žemas pragyvenimo lygis trečiojo pasaulio šalyse riboja tų pačių ekonomikos lyderių galimybes didinti pelnus parduodant toms šalims prekes ir paslaugas. Jau nekalbant apie tai, kad gyvenimo lygio kritimas trečiojo pasaulio šalyse sukuria socialinį nestabilumą ir didina riziką rinkos dalyviams.
Planeta pasirodė esanti ne beribė ir išpūsti žmonijos vartojimą iki begalybės nepavyko. Rinka pasidarė per ankšta jos dalyviams.
O rinkos esmė yra ta, kad tik vystydamasi ir gaudama pakankamą pelną ji gali semtis resursus tolimesniam augimui. Pasaulinė kapitalistinė sistema pasiekė etapą, kai reikia imtis greitų priemonių, kurios pakeis situaciją pasaulio rinkoje, atvers naujas perspektyvas jos dalyviams, naujas rinkas.
Jeigu visi vaidmenys pasaulinėje rinkoje jau užimti, visos nišos užpildytos, kaip atlaisvinti vietos tolimesniam vystymuisi?

Pasauliui reikalinga nauja ideologija, naujas žmonijos vystymosi modelis, kuris leistų užkopti ant naujos, aukštesnės pakopos ir atitiktų laikmečio reikalavimus.

  Straipsnis paimtas iš http://www.versijos.com. Visas straipsnis:  http://www.versijos.com/2012/03/26/pagrindines-siuolaikinio-pasaulio-problemos-arba-keturi-iii-pasaulinio-karo-scenarijai/

Pasirinkau tik tą dalį apie kurią pats kažkada rašiau.