2014 m. vasario 25 d., antradienis

Didžiausia žmonijos klaida. (2)

 Grigorijaus Kurlovo paskaitos vertimo tęsinys: http://shkoladuraka.rpod.ru/165372.html


Apie ką aš  noriu jums pasakyti? Ogi apie vartotojišką poziciją. Juk kažkur turi būti geras dėdė. Pasaulis tai didelis, o tai reiškia, kad kažkur tikrai yra geras dėdė. Galbūt yra.
 Laukiame gero prezidento. Juk kažkada jį kas nors išrinks? Laukiame išmintingo mokytojo; ateis ir išmokys. Teisingumo laukiame. Juk jei yra išoriniai  įstatymai tai yra ir teisingumas. Aišku tas teisingumas taip pat yra išorinis, nu bet yra kaip yra. Mes juk kitokio teisingumo net  nežinome. Išgijimo  laukiame. Jei yra išorinės ligos priežastys tai reiškia, kad kažkur yra ir išgijimas. 
 Bet iš tikro  nieko  išoriško nėra. Va tokia  xrenovina. 
Pirminė  viso ko priežastis yra pats žmogus. Būtent žmogus yra tas pirminis stebėtojas kuriam kažkada nuskambėjo pirmasis žodis. Net ne stebėtojas, o užsakovas. 
Dabar aš jums  mestelsiu keletą tokių keistenybių, kad jumyse prasidėtų, ne mąstymas, o pajautimas, savęs prisiminimas. 
Pasaulis buvo sutvertas Dievo žmogaus užsakymu. Žmogus yra Dievo tikslas realizuotas pačio žmogaus valios dėka. Bet prie šios  temos mes dabar nesustosim, nors tema, sutikite, yra įdomi. 
O dabar pakalbėkim apie tai, kad stebėtojas visada veikia stebimą objektą. Tiesa, šį dėsnį kol kas pripažįsta tik kvantinė fizika, bet juk jūs žinote, mes žmonės apsiskaitę, raštingi. kas  mažame tas ir didžiuleme. 
Taigi, kas mažame tas ir didžiuleme ir tai ne bet kur, o pačio žmogaus pasaulyje. Stebėtojas, tai yra žmogus, ne tik veikia išorinį pasaulį, stebimą objektą, bet ir yra tas pasaulis. 
 Aš manau, kad jūs šitą suprantat, bet jūs ko gero nesuprantat kodėl aš visas iš savęs išeinu kai apie tai kalbu. Tuoj sužinosit.
Mes su jumis gyvename pasaulyje kuriame ne prasmės apsprendžia būtį, o atspalviai  ir niuansai. 31 min.
Žmogaus pasaulis kuriamas ne prasmėmis ir ne mintimis kaip  mus moko  visokie guru,  o  mūsų vidinės savijautos niuansais ir net niuansų  niuansais, plonybių plonybėmis. Ką tai reiškia? Mano  galva tai katastrofa žmogaus erdvėje. Žmogus iš tikro net pats nežino ką jis kuria; nejaučia, neįsijaučia, neišgyvena. (Čia vartojamas rusiškas žodis ощущать. Šis žodis  skiriasi nuo žodžio чувствовать. Lietuviškai šie žodžiai verčiasi vienodai jausti, pajausti ir pan. Asmeniškai aš terminą ощущать verčiu "išgyventi". Tai  kaip ir gilesnis jausmas nei vien tik jausti. (Vert. pastaba)). 
Taigi, koks žodis yra pagrindinis iš mano čia visų paminėtų? IŠGYVENTI ( ощущать).
Mes neišgyvename tai ką darome, nesuvokiame. Žodžių, sąvokų, o tiksliau mentalo chaose mūsų išgyvenimai pasiklysta todėl Dievo, Angelo ar šeštas jausmas, intuicija ( terminus rinkitės pagal save) yra užkasti, lieka užslėpti. Mes neišgyvenam pasaulio kaip savęs pratęsimo, mes neišgyvenam Dievo kaip savo dalies, o Jo kaip savęs.Dievu mes tikime, nu čia geriausiu atveju,  su pasauliu mes kovojam arba  juo nepasitikim.  tiek pasaulis tiek Dievas  yra mūsų tikėjimo objektai. Kodėl taip? O todėl, kad jie nuo mūsų  iš anksto yra atskirti. Visa tai dėka to, kad mums yra įkištas toks visumos supratimas. Visa tai yra atseit mūsų išorėje. Jie tai ne mes. Viskas kas išorėje yra ne mes, o tai reiškia, kad gali būti pavojingi nes nenuspėjami. O iš čia seka, kad su tuo išoriniu pasauliu reikia  kovoti kaip, kad mes kovojame su gamta įvairiomis technologijomis, arba, priešingai, padlaižiauti: melstis, prašyti, maldauti. Bet būtinai priklausyti, žinoma nuo tų išorinių jėgų. Priklausyti  nuo gamtos: ne duok die  apledėjimas, cunamis, meteoritas  ar kometa. Priklausyti nuo tų išorinių jėgų keršto. Neprisidirbti šiame  gyvenime, neužsiauginti blogą karmą, ko pasekoje kitame gyvenime  netapti  kokiu nors medžiu ar velniai žino kuo... Priklausyti nuo atsitiktinumų....vo ten kažkas vyksta, o man už tai reiks kentėti...  Šį sąrašą būtų galima tęsti iki begalybės, bet svarbiausia yra atsakyti į klausimą: kas visa tai vienija? 
 VISA TAI YRA UŽ MŪSŲ, UŽ  MŪSŲ,..... VISA TAI YRA NE MES, NE MES, NE MES,..... NUO VISO ŠITO MŪSŲ LAIMĖ PRIKLAUSO, PRIKLAUSO, PRIKLAUSO... 
 Bet ar tikrai  taip yra?  34 min.
Tęsinys bus  vėliau.

Komentarų nėra: