Puslapiai

2010 m. gruodžio 4 d., šeštadienis

Krizės esmė

Prisiminiau tokį socialinį eksperimentą, pabandysiu atpasakoti.

Siūloma pažaisti akcijų biržą.
Niekada neinvestavusių žmonių grupė surenkama viename kambaryje ir organizuojama birža.
Kiekvienas "žaidėjas" gauna pinigų ir prasideda prekyba (akcijų kiekis nekinta), žaidimo pabaigoje reikia turėti kuo daugiau pinigų.
Kai žaidėjų pinigai senka, jiems pranešama, kad galima neribotai skolintis. Akcijų kaina kaista, auga eksponentiškai, visus pagavęs azartas. Dar žaidimo pabaiga toli, tik staiga skolinimas baigiasi. :?: :o
Pauzė, kainos aukštos prekyba sustojusi (žmonės investavimą žaidžia pirmą kartą). Ir lūžis, kainos krenta, iki žaidimo pabaigos akcijos nebekainuoja nieko.

Kita diena, kita grupė ir keli žmonės iš pirmosios (žaidusieji).
Žaidimo eiga tokia pati. "Žaidusieji" išmaudo naujokus juodai (tai jų antrasis žaidimas, bet jie žino kada kas bus).
-----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

 Man patiko . šį tekstą nufirfinau iš finansinio savarankiškumo forumo. autorius Žilvinas.




:lol:

2010 m. gruodžio 1 d., trečiadienis

Ir vėl apie pensijas

http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/article.php?id=39133313
Ne su viskuo aš čia sutinku, bet kai kas man patiko ir susiriša su mano mintimis šia tema.  http://auriusd.blogspot.com/2009/05/kopijuota-is-forumo-klaselt-tinklinis.html

2010 m. lapkričio 16 d., antradienis

Apie šunį, katiną ir arklį. (MLM žaliems)

Kalbėkim paprastai ir suprantamai.
Sakysim mano kieme yra parduotuvė, stovinti geroj vietoj ir turinti apie 400 klientų. Jos apyvarta atitinkama. Joje dirba 4 žmonės įskaitant savininkę.
Daugiau klientų ji neturės. Ją riboja geografinė situacija.
Tam, kad ši parduotuvė atsirastų ji išpirko tris bendrabučio kambarius pirmame aukšte. Kiek kainavo? Niekas nežino. Jos pajamos tam tikra prasme pastovios.
Jei norės savo sritį plėstis ji turės pirkti ar statyti antrą parduotuvę ir t.t.
Investicijos, kreditai ir t.t. Investicijos gan didelės. Santykinai didelės.
O kas yra MLM? O tai, kad mane kažkas pakvietė į parduotuvę, kurioje yra kažko kas man tinka. Nusipirkau, sakysim už 100 lt. Ir turiu teisę kalbėti apie tą parduotuvę ir kviesti kitus. O už kiekvieną pirkėją man kompanija moka procentus nuo jo pirkimo. Ir nuo mano pakviesto pirkėjo kvietimų man taip pat mokama. Žiūrim ką turim.
O turim tai, kad po pusmečio galima turėti tuos 400 klientų, o dar po pusmečio ir 4000.
O mano kiemo parduotuvė turi vis dar tuos 400 klientų. Ir turės.
Visame šitame reikale man labiausiai patinka, kad sutinku visą krūvą verslininkų kurie tuo užsiima po savo įprasto verslo....kaip laisvalaikiu. Ir čia Lietuvoj, o ne kur nors kitur.
Ir gaudo šie žmonės kaifą. Nes atsiranda antra šio verslo prasmė-bendravimas su įvairiais žmonėmis.
MLM yra šuniškas ir katiniškas. Šuniškas kai eini visiem ir siūlai (vizgini uodegą, laižai kojas, šokinėji, loji, kandžiojiesi (čia jei neperka ar nepasirašo).
Katiniškas: guli ant šiltos palangės ir į nieką nekreipi dėmesio. Nu gal pramerki akį jei kas nors tavimi žavisi, glosto, kibina. Išverčiu į normalią kalbą; rašai blogą ir bendrauji su savo skaitytojais. Ir lyg tarp kitko, jei paklausia atsakai kuo užsiimi....ir tai ne visiem. Ne visiem leidiesi glostomas, o murki tik tiems kurie pačiam patinka.
Lietuviškiem arkliams kuriems įdiegta su motinos pienu, kad viskas pasiekiama tik sunkiu darbu-šitai nesuprantama. Arklys nekenčia katino ir nori jį sumindyti. Bet Dievui nusispjaut arklio mąstysena...anas leidžia ir katėm gulėti ant radiatoriaus ir murkti. Nes arkliui atrodo, kad katinas gauna kitiketą už dyką, o šienas gaunamas tik sunkiu darbu.
Ar man pasisekė kalbėti paprastai ir suprantamai? Nežinau. Spręskite patys.

2010 m. lapkričio 13 d., šeštadienis

Apie MLM, apie holistinį mąstymą, apie evoliuciją ir apie parazitus.



Kaip aš viską sukišiu į šį straipsnį net pats nežinau. Jei norėsiu sukišiu.
O pradėsiu aš net ne nuo MLM, o nuo moterų. Man pasaulis yra vientisas. Moterys yra pasauly, vadinasi jos irgi man priklauso. Va taip. Pradžioj pasižiūrėkim šį filmuką:
Man šis filmukas labai pakelia nuotaiką. Šiame epizode kaip ir nieko ypatingo. Vyras kadrina moterį ir jam nepavyksta. Atkreipkit dėmesį: kaip grakščiai jis įėjo, taip grakščiai ir išeina. Iš tikro jis šios moters neužkadrino todėl, kad ji buvo užimta. Bet jis jai patiko. Patikėkit. Jis negalėjo nepatikti nors yra bjaurybė, sukčius, donžuanas, bet....sutikite-žavus. Vien dėl jo žavumo mes jam galim viską atleisti. Būčiau moteris-neatsilaikyčiau. Sutikite moterys, tyliai kamputyje sutikite.
O dabar įsivaizduokime, kad ji ją kadrina į MLM kompaniją. Ir ji nesutinka vien dėl to, kad yra kitoje. A ne? Va taip.
Štai kokie yra tikri MLM lyderiai. Žavūs, grakštūs, lengvi ir nepakartojami. Ir kai jie ateina į šį pasaulį-pasaulis keičiasi. Pasaulis negali nesikeisti. Jis priverstas keistis. Va taip.
Jei manim netikit, tai paklauskit bet kokio tikro MLM lyderio: koks jis buvo kai atėjo į šią kompaniją ir kai jam nesisekė, ir koks jis yra dabar kai jam sekasi. Kas pasikeitė? Žmonės pasikeitė? Ne. Jis pasikeitė. O kai jis pasikeitė tai pasikeitė ir žmonės aplink jį.
Grįžkim prie filmuko, prie Andrejaus Mironovo, šio genialaus aktoriaus herojaus. Atkreipkit dėmesį apie ką jis kalba. Apie nieką: apie drugelį, apie žvirblelį, kuris pagauna ir sukramto tą drugelį ir t.t. Kretinas, tikras kretinas, bet kokia energetika! Kokia energetika? Žmonės dažnai negirdi ką jūs kalbat, arba labai mažai girdi, bet energetika juos paperka. Va taip.
Apie ką man dar reikia kalbėti? A, apie evoliuciją.
Iš pradžių žmonės viską gaminosi, o ko nepasigamino tai stengėsi atimti, bet vėliau pradėjo keistis savo pagamintais daiktais. O jei keistis tai jau nekariauti, o jei nekariauti tai bendrauti: derėtis, ginčytis, vaidinti, maivytis ( numenkinti daikto vertę). Visko buvo. Šiandien prekyba pasiekė neiš pasakytas aukštumas. Nuvažiuokit į rytų turgų ir derėkitės. Jei gerai mokėsit derėtis ir patiksit prekeiviui tai jis dar jums ir padovanos ir dar pavaišins ir... Priminkit, kurioje knygoje parašyta, kad jei bus daug duota, tai dar ir bus pridėta, o jei mažai tai ir tai ką turi bus atimta.
Apie parazitus. Šiandien viename forume neapsiplunksnavęs jaunuolis MLM lyderius pavadino parazitais.
Tai va, tokios tokelės. Reikės keistis. Kai aš pasikeisiu, pasikeis ir pasaulis. Anam ne bus kur dingti.

2010 m. spalio 15 d., penktadienis

Katė ir pelė

Mergaitės, nu jūs kaip katės, matot tik dvi spalvas ir dar pilką. Aš visai neseniai susimąsčiau kodėl Dievas pelę sukūrė pilką? O kad katė spalvų nemato tai kam vargintis. :bigsmile:
 Dar kartą kartoju, kad pasaulį mes turime tokį kokio norime. Aš vaikystėje norėjau  bendrauti su visu pasauliu ir šiandien per internetą bendrauju. Aš norėjau skristi į kosmosą...skrisiu jei tas noras nepraeis. Aš norėjau surasti kompaniją kuri atitiktų visus mano norus- suradau.
 Nu ne taip kalbu. aš panorėjau, kad tokia kompanija būtų ir ji buvo sukurta specialiai man. :)
Va taip. Gerai pavariau.
 Man patinka žaisti. Ne stebėti krepšinį ar futbolą, bet pačiam žaisti. Ne krepšinio ir futbolo aš nemėgstu, bet žaisti su vaikais man patinka..... ir vėl ne tai varau....man patinka kiekviename iš mūsų atrasti vaiką ir su juo žaisti. Tinklinis marketingas tai tas žaidimas kuris man nenusibosta.
 Maisto papildai tinkliniame marketinge tai lietuviškam artojui. Man netinka. Nei pro kur. Tokios kompanijos manęs nedomina, nedomins ir per amžių  amžius  amen joms. A vot kompanijos su fantazija man tinka....penki balai. Kompanijos su fantazija kuriamos specialiai man. Jos nori, kad aš sužydėčiau visomis vaivorykštės spalvomis...nu kaip povas.  Mėgstu būt spalvotas.
 Sakysim Mona vie...asajos uoga vyno butely. Man tinka. Asajos uoga plastmasiniam  butely, čia ne man. Nėra to efekto. O vat vyno butely...pats tas.
Fantazuokim. Sakysim, ar galiu aš su tokiu vyno buteliu nueiti į vaikų darželį ir pavaišinti vaikus kokio nors bamblio gimtadienio proga? Galiu. O jei aš juos pavaišinsiu per pietus...nu  ir ką.
Kaip manot, auklėtojos su jais susitvarkys per pietų miegą kai jie miegot nenorės ir pagalvėm mušis prigavę energijos iš asajos uogos?
Va taip.
O kaip manot į senelių namus aš galiu nueiti su tokiu vyno buteliu ir pavaišinti? O kai  tie seneliai prisigers...energija sukils ir jie prisimins visas savo jaunystės nuodėmes..
Va taip.
 Tinkliniame marketinge man labai...nu labai nepatinka  kažkam kažką siūlyt. Negaliu pakęst. Siūlyti papildus, siūlyti verslą...Tragedija. man  tai tikra tragedija. Niekad to nedariau ir tikrai niekad nedarysiu.
Bet man patinka žaisti. Žaisti žmonių smalsumu. Kaifuoju kai tą darau.
 Ar kas nors matė kaip katė žaidžia su pele? Artistė...tikra artistė. Kai pelė guli leisgyvė ir po to pamažu atsigauna....katė apsimeta, kad nemato...ir net leidžia  truputį jai pajudėti... katė nemato spalvų, bet moka žaistu su tuo ką turi. Su kaifu žaidžia.
 Kuo moterys skiriasi nuo kačių. Spalvas tai jos visas mato ir dar daugiau nei Dievas sukūrė,  o ir žaidžia jos su vyrais  gal net geriau nei katės su pelėmis. Nu bet čia tarp mūsų...kas tai supranta.
Taigi, pasičiumpu aš asajos uogų sultis vyno butely ir varau į Fitnes klubą....rodos taip dabar vadinami tie sporto klubai...net nežinau. Pumpuoja ten visi raumenis...kas lieknėja, o kas storėja...geria mineralinį iš plastmasinių bambalių. O aš pasiimu   asajos uogų sultis vyno butely...atsidarau...įsipilu į...geriau vyno taurę...ir geriu...sportuoju. Katė mano kiekvieną pelės judesį...tik apsimeta, kad nemato. Žvilgsniai pamažu krypsta į mane...o aš ką...sportuoju.
Kaip manot, ar atsiras tie kurie paklaus ką aš geriu?  Maža to, atsiras netgi tie kurie manim pasipiktins. Pelė visada piktinasi kate. A ne?
 Sankryža piko metu reguliuojama policininko, aš vairuoju auto, geriu  asajos uogų sultis iš vyno butelio....tiesiai iš butelio. Policininkas man parodo lazdele į dešinę.....Kaip katė pribaigs šią pelę...jos reikalas.

2010 m. rugpjūčio 22 d., sekmadienis

Universitetų auditorijos šį rudenį bus pustuštės?

http://www.alfa.lt/straipsnis/10403935/?Universitetu.auditorijos.si.rudeni.bus.pustustes.=2010-08-21_18-04

 Man patiko. Vien tik pavadinimas ko vertas. Straipsnyje, suprantama, aprašytos išorinės priežastys ir faktai, bet esmės dar nėra. Prisipažinsiu, seniai laukiau tokių faktų. Tai reiškia, kad žmonės pamažu, bet ateina į protą.
 Kas tik gali dar bėga į užsienį. Deja ten mokymosi sistema taip pat ne kitokia. Nu gal įdomesnės asmenybės. Tiesa, daugelis ten bėga nes diplomai lyg ir vertingesni bet...
Bet sistema ta pati. Kažkas nusprendė, kad norint įgyti tą ar aną specialybę reikia išmokti tokius ar anokius dalykus ir t.t.
 O rezultatas.....liūdnas.  Praeito amžiaus mokslo šulai ekonomiką privedė prie krizės, o daktarai tą ir veikia, kad atranda vis naujas ligas ( o tiksliau jas patys kuria nes XX amžiaus pradžioje ligų buvo tik apie kokius 4000, o šiandien jau virš 30000) :). Va kai žmonės ir tai supras, tuomet ir to užsienietiško mokslo atsisakys.
 Tiesa, aš nesu visažinis švietimo atstovas ir mano mintys yra vertos kritikos. Greičiau tai diskusija su pačiu savimi....nu, o jei koks skaitytojas įkiš savo trigrašį tai  bus visai gerai.
 Nuo ko reikia pradėti? Nereikia atradinėti amerikų. Mokymosi sistemą uždavė pati Gamta-Dievas.
 Kai mažylis mokosi vaikščioti tai kuo daugiau kartų jis nukrenta tuo vėliau tvirčiau stovi ant kojų.
 Taigi, pirmas dėsnis: NEBIJOTI DUOTI TEISĘ KLYSTI.
Kai mažyliui sukanka trys-keturi metukai jis šiuolaikinius, civilizuotus, kažkur skubančius tėvus,  užknisa savo klausimais. O gaila, kad šiuolaikinis civilizuotas sutvėrimas neturi laiko jam atsakyti, nes tai ir yra mokymosi sistema užduota pačios Gamtos-Dievo. Nes vietoj to, kad atsakyti į vaiko, o iš tikro Dievo klausimus jis įkiša aną į darželį, o vėliau į mokyklą, o ten jam pasako, kad 2x2=4 ir jokių klausimų būti negali, bet reikia išmokti tai kas užduota. Ir nuo to momento mes auginame visuomenės sraigtelį tinkamą pramoniniai visuomenei.
 Atkreipkite dėmesį, kad visiškai nekalbu apie visuomenes: Lietuvos, Amerikos, Danijos, Persijos ir t.t. Dabartinė švietimo sistema visose civilizuotose visuomenėse principiniai yra ta pati....vienodai žalinga.
 O tuo tarpu vaikas klausia: o kas čia? O kodėl?  Tai elementarūs klausimai. O jei vaikas girdi, kad jo mama su draugėmis kalbasi apie vyrus kurie apie kažkada sukosi apie jas, bet ištekėjo jos už kito. O tas kitas ir yra to vaiko tėvas. Ir jam natūraliai iškyla klausimas: o jei mano tėvas būtų kitas vyras, tai ar aš būčiau Aš ar kažkas kitas? A? Kaip į tokį vaiko klausimą atsakyt jei jis užduotų? Jaspersas tai pavadino vaiko genialumu. O tai yra Dievo klausimas jums sakomas vaiko lūpomis. Atsakymas yra Biblijoj jei ją teisingai skaitysite.  Bet čia dar ne viskas.
Taigi antras dėsnis; ATSAKYKITE Į KLAUSIMUS KURIUOS UŽDUODA VAIKAS IR IŠAUKLĖSITE GENIJŲ.
 Jei perskaitytumėt didžiausių XX amžiaus žmonių biografijas tai labai nesunkiai atrastumėt, kad beveik  visi jie turėjo konfliktų su to meto mokymosi įstaigom...arba jų nebaigdavo. (Einšteinas, Bilas Gatesas, Apple vadovas ir t.t.) Kaip manot, kodėl?
Ta proga papasakosiu savo patirtį ir universitetus.
 Kažkada Klaipėdos politechnikume studijavau elektrą. Kai kurie mano kolegos labai domėjosi elektronika:  kūrė visokias schemas, stiprintuvus, ieškojo detalių ir t.t. Jiem buvo labai įdomu kažką kurti, rinkti, bandyti. Detalių trūko, reikėjo kažkaip suktis...kuo pakeisti...keičiasi parametrai...reikia keisti ir kitus elementus ir t.t. Tekdavo domėtis elektrotechnika, skaičiuoti...ieškoti. Kai grįžau iš armijos tai tie tikrieji jau kalbėjo ufonautų kalba ir buvo kieti savo  specialybės žinovai. Kodėl?
 Todėl, kad jie ėjo priešingu keliu nei mus mokė technikume. Jie visų pirma rinko schemas  ir buvo priversti domėtis elektrotechnika nes iškilo klausimai, o mes zubrinom elektrotechniką nežinodami kam ji reikalinga ir užmušėm domėjimąsi specialybe, bet tapom gerais sraigteliais Lietuvos pramonei.
 Yra tokia sistema- kaip savarankiškai mokytis. Jinai visiškai priešinga tam akademiniam mokslui. Nes ji remiasi Gamtos užduota sistema: iškeli klausimus ir bandai pats į juos ieškoti atsakymo. Bet, svarbiausia, klausimus ir atsakymus į klausimus lydi emocinis santykis (didelis,  neužmuštas noras domėtis).
 Kažkaip reziumuot reikėtų.
 Taigi, jei prarandamas noras mokytis tai reiškia, kad dabartinė sistema jau žlunga. Ieškokime naujų.
 O aš gerokai anksčiau tai suvokęs mokiausi savarankiškai ir ieškojau įdomių asmenybių tarp dėstytojų. Radau. Bet apie tai kitą kartą. O šiandien stoju į universitetą internete, kurio pagrindinis principas yra atsakyti į klausimus. Paskaita vyksta dvi valandas. Kartais atsakymas į vieno žmogaus klausimus užtrunka  vieną valandą ir 45 min. Patikėkit....gauni kur kas daugiau nei iš akademinės paskaitos.

2010 m. birželio 7 d., pirmadienis

Gerus politikus reikia atleisti

Tikrai taip. Būtent, gerus politikus reikia atleisti. Ir kuo greičiau tuo geriau bus ir mums ir jiems.
Mes galėsim kurti naują ir drąsią politiką, o jie išsaugos savo kailį (negaus į akį ir nebus daužomi langai).
Geras politikas yra ketvertukininkas pagal penkių balų sistemą. Kas yra ketvertukininkas? Tai toks mokinys kuris kaip ir žino dalyko esmę ir žino gerai, bet tik tiek. Jis nesistengia giliau suvokti ir jam to užtenka. Jis kažkaip tvarkosi, mokosi, zubrina.
Penketukininkas , kaip taisyklė, mokymo dalyką žino geriau nei reikia. Mokytojas tai jaučia ir rašo jam penketą. Tai čia mokykloje. O gyvenime?
Gyvenime ketvertukininkas vadovas yra tragedija. Kodėl? O todėl, kad į savo komandą jis rinks trejetukininkus. Nes jis bijos į savo komandą rinkti geresnius ir gabesnius už save. O trejetukininkas tai toks sutvėrimas kuris lyg ir kažką žino, bet tik kažką (yra girdėjęs). Trejetukininkas mokykloje gali būti geras vykdytojas jei yra atsidavęs savo sufleruotojui. Jis tiki kas jam yra sakoma (sufleruojama). Tai čia mokykloj. O gyvenime?
Gyvenime, politikoj, menedžmente trejetukininkai yra tinkami tik tuomet ir tik tuomet kai viskas vyksta gerai ir yra ramūs laikai. Pvz. Kai buvo dalinamos Europos sąjungos lėšos trejetukininkai tam tikrai tiko. Davė tik tiems kam norėjo įtikti. Arba vykdė ketvertukininkų įsakymus.
Kas yra penketukininkas? Jis yra tikras lyderis ir savo dalyko aistringas žinovas. Jei tai geras chemikas tai vaikšto apsiplikinęs ir kažką po pamokų susprogdinęs, jei tai geras fizikas tai sukonstravęs kokį nors aparatą, kuris atitinkamom tarnybom trukdo gyventi (sumaišo ryšių sistemą), o jei informatikos penketukininkas tai jau ieškomas Pentagono ir kitų pan. sistemų nes kažkur, pas kažką įsibrovė. Jei tai geras sportininkas tai būtinai vaikščios su fanarais, nudaužytais krumpliais po eilinių suorganizuotų gatvės muštynių, geriausiu atveju futbolo ar krepšinių rungtynių. Geras penketukininkas visada yra problema. Jis bet kokiais keliais sužinos viską kas jį domina; užduodamas įkyrius klausimus ir pan. Jis veikia pagal principą; belsk ir bus atidaryta.
Bet geras penketukininkas yra lyderis. Jis visiem reikalingas. Geras penketukininkas niekada nebijos bendrauti su geresniais už save. Nes jis kuria gyvenimą, o nesivelka gyvenimui iš paskos.
Užteks apie penketukininkus.
Kubiliaus politika nuo pirmųjų žingsnių aiškiai buvo žemiau trejeto lygio. Visiškas dalyko esmės nesupratimas. Jokios kūrybos, jokio numatymo į priekį, jokios aistros būti lyderiu, o tik senų, nuvalkiotų tiesų kartojimas. Akivaizdu, kad jo komandoj tipiniai trejetukininkai, kurie stengėsi įtikti savo lyderiui-ketvertukininko gyvenimo-politikos supratimui. O šiandieniai sprendimai apmokestinti mašinas ir namus yra visiškas absurdas dabartinėj situacijoj ( jei tai butų padaryta prieš tris metus tai būtų buvęs geras sprendimas, kai automobiliai ešelonais buvo vežami į Lietuvą, o statybos kilo kaip ant mielių).
Taigi, jei mes norime apsaugoti savo žmones ( tuos vargšus politikus), mes privalome juos pakeisti į naujais lyderiais jei tokių turime. Kuo aš labai ir labai abejoju.
Geras lyderis nebijos į savo komandą kviesti gabesnius už save. Priešingai jis jų ieškos, nes jam reikia didžiojo tikslo įgyvendinimui. Geras sportininkas lyderis nuo mažų dienų organizuos kiemo krepšinį, futbolą, o jei reikia ir muštynes ir kvies pas save geriausius kiemo berniukus tam, kad laimėt prieš kitą gatvę ar kiemą ar kvartalą ir t.t.
Taigi, Kubilius su savo komanda tegul eina auginti anūkų ir mokosi lyderystės pamokų stebėdamas anūkus smėlio dėžėje. Tikri lyderiai gimsta smėlio dėžeje.