Dar šiek tiek apie investicijas.

Ankstesniuose straipsniuose rašiau apie tai, kad norint šiandien gauti normalias pajamas, o tai maždaug 3000-10000 €, $, & vien tik dirbti neužtenka. Reikia investuoti. O ateitis daugeliui bus galima normaliai pragyventi vien tik investuojant.
 Investicijos yra įvairios. Dalinai jos aprašytos ankstesniuose straipsniuose. Tai gali būti akcijos, valstybinės obligacijos, įvairūs fondai, nekilnojamas turtas, verslas, investicinis auksas, sidabras ir t.t.
 Yra lėtos investicijos yra greitesnės. Vienur greičiau gali susigrąžinti įdėtus pinigus ir prieaugį, kitur tik po kažkurio laiko. Yra investicinės sistemos kur mažiausias indėlis yra milijonas,  šimtas tūkstančių, o yra kur užtenka kelių šimtų. Yra rizikingos investicijos, yra mažiau rizikingos, o yra visiškai nerizikingos, bet labai priklauso nuo asmeninės iniciatyvos.
 Sakysim yra investiciniai fondai kurie naudoja referalinę sistemą. Gali ateiti su minimaliu šimto ar kelių šimtų $, € indėliu, bet aktyviai kviesdamas kitus žmones, gali nesunkiai išeiti į kelių šimtų dienos atlygį.
 Reikia paminėti ir tinklinę rinkodarą, MLM, kuri sumaniai  renkantis ir veikiant gali atnešti normalias pajamas. Bet gali ir neatnešti.
 Sekančiame straipsnyje pabandysiu pakankamai objektyviai pakalbėti būtent apie tinklinį marketingą. Rekomenduoju šį straipsnį perskaityti ir šios srities specialistams, t.y. gyvenantiems iš tinklinio marketingo ir laikantiems save šio verslo guru. Garantuoju, kad sužinosit kai ką naujo ir net netikėto.

Jūs greičiausiai girdėjot apie Kiosaki kvadratą, apie turtingą ir neturtingą tėtę?

Jūs greičiausiai girdėjot apie Kiosaki kvadratą, apie turtingą ir neturtingą tėtę ir t.t. Jis kalba apie tą patį kaip ir Ilja Laurs, bet kitaip. Man Kiosaki nepatiko ir jo kvadratas nepatiko. Nors viskas teisinga. vyriokas teisingai kalba, bet ne man. O kiek jis pasekėjų turi....kiek daug pasekėjų jis turi. Jo knygos leidžiamos ir leidžiamos.
 Aš ilgai nesupratau kodėl Kiosakis man nepatinka iki tol kol susipažinau su vektorine psichologija. O reikalas tas, kad jo mokslas yra pritaikytas vakarų pasaulio žmogui. Svarbu nauda. Tipinis vakarų pasaulio žmogus labai nesigilina į esmę, o tuo labiau prasmę. Naudinga-darom. Nenaudinga-nedarom.
 Ilja Laurs yra daugiau rytų mentaliteto, todėl savo samprotavimuose stengiasi suteikti prasmės.
 O prasmė paprasta. Pasikartosiu. Tekintojas aptarnaujantis kelias automatines tekinimo stakles turėtų uždirbti daugiau nei paprastas tekintojas dirbantis tik ant vienų staklių, bet jo atlyginimas negali būti proporcingas pagaminamos produkcijos kiekiui, nes likusią dalį daro automatai, o tiksliau KAPITALAS.
 O iš čia seka, kad šiandien nepriklausomai ką ir kur dirbi šalia darbo dar turi kažkur sėkmingai investuoti. Kiosaki paprastą darbą kaip ir ignoruoja, o vertina tik kapitalą ir investicijas. Kas yra viena ir tas pats. Investuotojas yra tuo pačiu ir kapitalistas.

 Šiame video Kiosaki kalba apie MLM kaip apie vieną iš investicinių platformų. Teisingai kalba, bet ne iki galo.
 O žemiau įdėjau tokį visai nieko straipsniuką. Aš jį pavadinčiau investuotojo ABC.

Kur investuoti? 8 investicijos pradedantiesiems nepraleidžiant ir stiklainio.

Neturi pasyvių pajamų, neturi normalios pensijos. II dalis

Nuo praeito šimtmečio 7-8 dešimtmečių prasidėjus trečiai techniniai revoliucijai gerbūvis BVP kuriamas vis daugiau ne tiek dėl pačio darbo, o dėl aukštesnio lygio technikos (automatizacija, kompiuterizacija ir pagaliau  ateina  robotizacija), kitais žodžiais tariant, dėl kapitalo. Iš čia seka, kad darbo užmokestis nedidėja, bet didėja kapitalo dalis. todėl norint gauti pajamas proporcingas sukuriamam BVP reikia būti  kapitalistu arba investuotoju. Kas yra vienas ir tas pats.
 Užbėgant į priekį, tiesioginio žmogaus darbo bus vis mažiau ir mažiau. Tai rodo, kad ir šis paveiksliukas paimtas iš Ilja Laurso video;

Jeigu jau naujos technologijos sugeba vairuoti automobilį, sudarinėti sutartis, daryti paprastas operacijas ar net rašyti straipsnius tai darbo  vertė kris. Investicijų svarba didės.
 O iš čia seka įdomios išvados, kuriomis man  nu jau labai norisi pasidalinti. Norint susikurti gerbūvį reikia plėsti, vystyti kapitalą, bet ne darbą. Kitaip sakant: NORINT SUKURTI PAŽADĖTĄ ŽEMĘ AR ROJŲ, AR KOMUNIZMĄ (sąvokas rinkitės pagal skonį) REIKIA KURTI IR VYSTYTI KAPITALIZMĄ. Ne darbas sukūrė žmogų, o mintis, idėja. Žmogus pirmą kartą prikabinęs noragą prie arklio ar jaučio yra daugiau prisidėjęs prie "Žmogaus" kūrimo nei visi kiti kurie naudojosi šia idėja iš kartos į kartą. Lygiai tas pats su duonos kepimu, grūdų malimu ir t.t.
 O šiandien mes išeiname į finišo tiesiąją kai tik idėjos tiesiogiai mus maitina, o dirba jau ne žmogus, o technika.
 Kaip tai atrodo realiai? Norint šiandien naudotis visais civilizacijos sukurtais pasiekimais mus reikia į mėnesį gauti kažkur apie 5000-10000 €, $, &. Tokiu būdu jei mes gauname atlyginimą tik apie 1000 minėtų valiutų, tai reiškia, kad likusią sumą mes turime susikurti per investicijas.
 Kol aš rašiau šį straipsnį telefonu pasikalbėjau su žmona. Ji yra pedagogė, spec pedagogė dirbanti su specialių poreikių vaikais. Ir štai ką ji papasakojo. 3,5 metų berniukas jai nupiešė keleto Vilniaus bažnyčių varpines ir balsu atkūrė kaip kiekvienas varpas skamba. Genijus? Ko gero taip. O dabar paskaičiuokit kiek reikia pinigų tokio vaiko išlaikymui, kad jis normaliai galėtų išvystyti savo įgimtus poreikius. Aš pabandysiu primesti ko reikia. Atskiro kambario kuriame gal būt turi būti pianinas ir dailės dirbtuvė; reikalinga vaiką vežioti po būrelius (troleibusais neprivežiosi). Iš čia seka, kad  abudu tėvai turi turėti po  automobilį ir t.t. Jei kiekvienas uždirbs tik po 1000€, užteks? Spręskit patys. O jei tokių vaikų 2-3. 

Juk norint išvystyti šiuolaikinius vaikus neužtenka vien tik pamaitinti, aprengti ir išleisti į mokyklą. Reikia: 1. pažinti jo gebėjimus. 2. vystyti gebėjimus. Tai ne šiaip sau mintelė. Tai dabartinio laikmečio būtinas poreikis. Kiek tam reikia pinigų? vidutinio atlyginimo užtenka? 

Neturi pasyvių pajamų, neturi normalios pensijos. I dalis

Šiandien man kolegos atsiuntė įdomų grafiką. Štai jisai.

                                                                             Nr.1

Grafikas toks keistokas sakyčiau, bet iš esmės teisingas. Aiškiai parodantis, kad jai neturi pasyvių pajamų tai senatvė laukia nekokia. Kodėl taip yra visame civilizuotame pasaulyje pastaruosius 50 metų.
 Pradžiai aš pateiksiu savo pastebėjimus. 1987-1992 aš dirbau Sigmoje. Iš pradžių energetiku, vėliau gamybos meistru. Pastebėjau, kad atsirado kompiuterizuotos tekinimo staklės. Sakysim, kad paprastas tekintojas per pamainą pagamina 100 detalių. Kompiuteizuotas  tekinimo stakles vienas  tekintojas gali aptarnauti net kelias, sakysim tris. Kurios pagamina 300 detalių. O dabar klausimas. Ar jam reikia mokėti už visas 300  detalių tris kartus daugiau, ar kažkiek mažesnis jo uždarbis turėtų būti?
 Jeigu jis dirbtų ant paprastų staklių tai iš esmės daugiau kaip 100 detalių nepagamintų. O čia jis pagamina 300, bet dėka kitos kartos staklių. Ekonomiškai kalbant, detalių buvo pagaminta daugiau dėka kapitalo.
 O dabar žiūrim ką turim.

                                                                             Nr.2

Nr.3

Šie du grafikai rodo akivaizdžią tiesą: 1. BVP arba bendras gėris labai staigiai kilo per pastaruosius penkiasdešimt metų ir tai dėka, taip vadinamos, trečios techninės revoliucijos, o 2. Darbo užmokestis nekilo proporcingai BVP, o liko kažkur tų pačių šešiasdešimtų metų lygyje. 

Mano karta, gimę šeštame, septintame dešimtmetyje puikiai prisimena kokį pasaulį mes radom. O kaime dar elektra ne visur buvo. O po dešimt metų jau visi turėjo ir televizorius ir šaldytuvus, o kai kas netgi Žigulius. Vakarai, o ypač Amerika vystėsi ženkliai greičiau. 

Šiais laikais mes matome kaip supermarketo kasininkė budi prie automatinių kasų. Sakysim ji aptarnauja  šešis kartus daugiau klientų nei paprasta kasininkė. Ar jai reikia mokėti šešis kartus didesnį atlyginimą? Akivaizdu, kad ne. O tai ką jai daryti,kaip  gauti pajamas tolygias bendrajam BVP? Atsakymas vienas. Jai reiktų investuoti į tas pačias kasas, kad gauti papildomas pajamas. Bet nebūtinai į kasas. Bet apie tai antroje dalyje. 

P.S.  Nr.2 ir Nr.3 nuotraukos paimtos iš Ilja Laurs  video. 

EXW keitykla.

Jei jūs norite savo santaupas per metus pasididinti mažiausiai 2,5 karto, o iš tikro dešimt ar net šimtą kartų daugiau, išklausykite šį kelių minučių video.

Šis video taip pat tiems ką domina momentinė  keitykla, keičianti € į bitkoiną ir eteriumą, bei atvirkščiai.

Jau keturi metai sėkmingai veikia momentinė keitykla keičianti € į bitkoinus ir eteriumą. Iki šiol ši kompanija dirbo tik su įmonėmis. Nuo šių metų atsidarė savo naują filialą EXW ir pradėjo dirbti su smulkiais keitėjais ir investuotojais. Kompanija nutarė didinti savo kapitalizaciją pritraukiant paprastus investuotojus. Mokama 0-0,32% į dieną, Reinvestuojant kiekvieną dieną per mėnesį galima gauti 10,7%  ir 221% per metus.
 Bet čia dar ne viskas. Iš tikro kompanija moka daugiau nei 0,32% į dieną. Nes veikia referalinė sistema iki 30 lygio. Pasidalinę šiomis žiniomis su savo draugais ir pažįstamais  savo pajamas galite pasididinti ne 2,5 karto, o dešimtimis ir net šimtais kartų.
 Garantijos. Keitykla dirba stabiliai, kaip minėjau,  jau keturi metai. Už keitimo paslaugas ji ima 3%.  Gali ateiti toks momentas kai norinčių investuoti bus daugiau nei keistis valiutas. Bet kompanija pasiliko sau teisę manevruoti. Nuo nulio iki 0,32. O tai reiškia, kad indėlio jūs neprarasit, bet gali mažėti priskaičiuojama suma.
 Bet čia ne viskas. Per kompaniją jūs galite investuoti į nekilnojamą turtą įvairiuose pasaulio kraštuose.
  Bet ir čia dar ne viskas. Kai jūsų dienos pajamos sieks 60€ kompanija jums pasiūlys nuomotis automobilį. Naują, tik iš gamyklos. Pasivažinėjat metus-du, pasikeičiat į kitą.
Artimiausiu metu kompanija išleis hibridinę kreditinę kortelę kuri bus pririšta tiek prie debesų platformos vadinamos „EXW Cloud Pay“ tiek prie paprastos banko sąskaitos.
 Aš suprantu, kad visa tai atrodo neįtikinama, todėl neskubėkit,  susipažinkit  giliau. Galit prisiregistruoti, tuomet turėsit galimybę susipažinti su šia keitykla iš vidaus, su investicinėmis galimybėmis, o taip pat  susipažinti su visais kompanijos dokumentais, registracija, licencijomis ir t.t.

Jeigu šiandien nesidomėsit investicijomis jūsų ateitis bus liūdna.

Toliau nagrinėju Iljos Laurs video apie investicijas.

Ankstesniame straipsnyje aš kalbėjau apie tai (tiksliau kalbėjau remdamasis šiuo video), kad maždaug nuo aštunto dešimtmečio kapitalo ir darbo užmokesčio keliai išsiskyrė. Iki tol tobulėjant technikai kilo ir darbo atlyginimas, bet dar labiau tobulėjant technikai atlyginimai jau nekilo.
 O bendras BVP, kitaip sakant gerbūvis, toliau kilo jau daugiau naudojant kompiuterizuotą techniką, automatizaciją ir t.t. Kitaip sakant  bendras gerbūvis  vis daugiau ir daugiau kilo dėka kapitalo. Todėl norint atsiriekti proporcingą kąsnį jau vien atlyginimo už darbą neužtenka. Reikia investuoti į aukštąsias technologijas. TURI BŪTI INVESTUOTOJAS, TAI YRA KAPITALISTAS IR DARBUOTOJAS. Tik tuomet gyvensi normaliai ir, sakysim gausi normalias 5-10 tūkstančio $ ar € pajamas.
 Tai čia buvo XX amžiaus pabaiga XXI pradžia.
 O štai čia truputis futurologijos.

Čia tai ką jau šiandien pajėgus daryti dirbtinas intelektas. Čia tik keli fragmentai: rašo straipsnius, daro operacijas, vairuoja automobilius ir daro sutartis. Kiek darbo vietų atkris per artimiausius dešimtmečius. O blokčein technologijos pakeis valdymą.
 Šis procesas jau nesustabdomas.
 Teorinę dalį baigiau. Toliau pateiksiu kelis investicinius projektus.  

Kodėl turtingi turtėja, o vargšai vargšėje. Objektyvios priežastys.

Post sovietiniame pasaulyje šia tema  yra sukurta visa  eilė sąmokslo teorijų. Suprantama, kad žmonės kurie nėra kūrybiški į viską žiūri nepatikliai su tam tikru nusistatymu, todėl sąmokslo teorijos jiems priimtinesnės
 Bet yra pakankamai objektyvios priežastys kodėl turtingi turtėja.
Kažkada aš dirbau "Sigmoj" vienoje iš pažangiausių sąjunginio lygio gamyklų ir mačiau viską savo akimis. Sakysim yra paprastos tekinimo staklės kur atitinkamo kvalifikacijos darbininkas gali pagaminti tiek tai detalių per pamainą. Bet kai atsirado kompiuterinės staklės, kurios automatiškai gamino detales, tai jas, bet jau kelias, galėjo aptarnauti ženkliai aukštesnės kvalifikacijos darbininkas. Be abejo jis turėjo uždirbti daugiau nei paprastas tekintojas. Bet sutikite ir su ta mintimi, kad jei jis aptarnaudavo, sakysim, tris stakles kurios pagamindavo tris ar keturis kartus daugiau detalių, tai jam  gal ir reikia mokėti kiek didesnį atlyginimą nei paprastam tekintojui, bet tikrai ne tris ar keturis kartus didesnį. Nes ant paprastų staklių jis pagamintų tiek pat kiek anas tekintojas, o gal net mažiau.
 Kitais žodžiais tariant didesnį kiekį detalių dabar jau pagamina kompiuteris+automatika. O ekonomine kalba kalbant-kapitalas.
  Tai šią situaciją aš mačiau maždaug 1987 metais. Bet Amerikoje visa tai įvyko anksčiau. Todėl, maždaug nuo 1970-75 metų kapitalo santykis su fiziniu darbu pradėjo kisti.
 Tai čia buvo trečia techninė revoliucija. Šiandien jau ateina ketvirta.

O dabar pasižiūrėkim antrą lentelę kuri kalba apie BVP kilimą vienam gyventojui pagal šalis, regionus. Ir matome, kad staigus BVP kilimas sutampa su techninės bazės kilimu. Kitaip sakant su  trečia technine revoliucija. O juk ateina ketvirta. 

Kokias iš to galima daryti išvadas? Kad pastaruosius 50 metų BVP, kitaip kalbant, bendras gerbūvis kilo ne tiek dėl fizinio žmogaus darbo, kiek dėl techninio progreso. Ekonomine kalba kalbant-dėl kapitalo prieaugio.
 Ir kas iš to seka?
 Yra nustatyta, kad normaliam žmogui tam, kad jis patenkintų savo poreikius į mėnesį tereikia gauti maždaug nuo 5000 iki 10000 $, €, &; (visos šios  valiutos maždaug panašios). Iš to seka, kad jei tamstos darbo vieta vertinama sakysim tik 1000 mano išvardintų piniginių vienetų, tai likusią dalį turi investuoti į techninį progresą, kuris vyksta nepriklausomai nori to ar ne, ir gauti atitinkamus dividendus.
 Kam neaišku, bandysiu paaiškinti kiek kitaip. JEI NORI ASMENINIO SAVO KOMUNIZMO (GERBŪVIO, PAŽADĖTOS ŽEMĖS, ROJAUS) TAI TURI BŪTI NE TIK DARBUOTOJAS (DARBININKAS, TARNAUTOJAS, VADYBININKAS, PARDAVĖJAS), BET  IR KAPITALISTAS. Kitaip nei pro kur, šiais laikais.
 Tai čia tik gėlytės. O jau ateina ketvirta techninė revoliucija. Bet apie tai kitą kartą.
 O čia šaltinis iš kurio aš sėmiausi šias mintis: