Meditacija

 Nueikite į bet kokią parduotuvę, supermarketą, saloną ir paimkite į rankas bet kokią prekę: pieno butelį, dešrą, kepaliuką duonos, alaus ar degtinės butelį, batus, suknelę, kostiumą, buitinę techniką: dulkių siurblį, el arbatinuką, telefoną, kompiuterį ir t.t.

 Paėmėt? Dabar laikydami rankose bandykite įsivaizduoti kaip ši prekė atsirado jūsų rankose. Pav. jūsų rankose pieno butelis: įsivaizduokite karvę besiganančią ganykloje, melžėją kuri tą karvę pamelžė arba prijungė prie jos melžimo aparatą, vežėją kuris iš karvės išmelžtą pieną nuvežė iki pieno kombinato. Pieno kombinato visą darbo procesą, vežėją kuris jau supilstytą pieną išvežiojo į parduotuves, parduotuvės krovėją kuris šiuos pieno butelis atvežė iki lentynų, kasininkę kuri sudėliojo į lentynas ir t.t. Ir taip prie kiekvienos prekės pamedituokite. 

 Svarbiausia, kad įsivaizduodami prekės atsiradimo kelią iki jūsų,  bandykite įsivaizduoti žmones kurie ją įteikė į jūsų rankas. Jei tai pieno butelis, bandykite įsivaizduoti kaip ir kuo gyvena melžėja, vairuotojai, pieno kombinato darbuotojai, prekybininkai ir t.t. 

 O dabar bandykite įsivaizduoti save šių žmonių vietoje: melžėją, kuri melžia arba prijungia melžimo aparatus prie šimtų karvių kiekvieną dieną po, mažiausiai, du kartus per dieną, vairuotojus kurie vairuoja furas su pienu ar buteliais, pieno kombinato darbuotojų vietoje kai per dieną mirga marga tūkstančiai tokių ir kitokių butelių, parduotuvės personalą kurioje dabar esate ir kaip jie pristatė šią prekę iki lentynos ir t.t.

 Ir nuoširdžiai sau atsakykite: ar jūs galėtumėt dirbti tokius darbus, ar jums nebūtų nuobodu, ar nepavargtumėt kiekvieną dieną, metai iš metų dirbdami tokius pačius, nuobodžius darbus?

 Atsakėt sau? O dabar atsakykite prašau sau ar visas šias prekes iki jūsų rankų pristatė "proto bokštai" ar paprasti žmonės?  Jums visas šias prekes pristatė žmonės kurie gali dirbti paprastus, nuobodžius darbus, kitaip sakant jie gali kasti griovį nuo tvoros iki pietų. O jūs galit? 

 Galiu atsakyti. Didesnė jūsų dalis, tie kurie sėdi FB ar kituose soc tinkluose, šito negali. Nu negalit jūs dirbti diena iš dienos tuos pačius nuobodžius darbus. Nes jūs sutverti esat kitkam: kurti grožį, spręsti įvairias technines problemas, spręsti vadybines problemas, ieškoti gyvenimo prasmės, filosofuoti ir t.t.

 Bet nuobodžiam kasdieniniam darbui jūs nesutverti. 

Tęsiu toliau. Paprastai jūs šiuos žmones kaltinat neturėjimu kritinio mąstymo ar dar geriau, jūs juos vadinat glušais, nemąstančiais, šunauja, nu ir dar būtais ir nebūtais epitetais. 

 O ar žinot kas atsitiktų jei šie žmonės, kurie sugeba išgyventi fiziškai neteiktų jums savo darbo vaisių? 

Pabandom. Nueinat į supermarketą, o ten kasininkės sėdi prie vienos iš kasų ir pasakoja anekdotus, o lentynos tuščios. Visiškai tuščios. Ir taip dieną, antrą...dešimtą jūs nieko negalit paimti į rankas, jokios prekės, jokio maisto. 

Bandykit įjungti savo kritinį mąstymą, bandykit sublizgėti savo protu. Neišeis. Nes jūsų skrandis tuščias. O kai skrandis tuščias joks kritinis mąstymas neveikia. Tai įrodė koncentracijos stovyklos. 

 Pratęskim meditaciją. Kai jūs paimat bet kokią prekę į savo rankas ir suvokiat, kad ją iki jūsų pateikė visa eilė žmonių, žinokit, kad tai bendras mūsų visų žmonių pasiekimas. Ir be šių žmonių jūs būtumėt nulis, absoliutus nulis jei norit tiksliau. 

Ką aš norėjau visu tuo pasakyti? Žmonės kurie daro paprastus juodus darbus ir mus aprūpina viskuo, savo pareigas atlieka pilnai. Rezultatas: prekių pilnos lentynos. O ar mes jų atžvilgiu atliekame savo pareigas? 

                     Ar pasiteisino Švedijos kelias kovai su covidu?

Pandemija mane užtiko būnant Švedijoje. Todėl viską mačiau nuo pat pradžių. 

 Pradžioj buvo tam tikra panika. Aš gyvenu Švedijos kaime, o čia vidutiniškai kas du mėnesius daromos talkos. Būna gan daug žmonių, kviečiami  netgi kaimynai. Mano šefas pandemijos pradžioje neleido man dalyvauti tose talkose. Kitaip sakant jis mane saugojo, kad neužsikrėsčiau. Vėliau jo vyriausiam sūnui buvo nustatytas besimptomis covidas. Mane informavo. Ta prasme gali rinktis ar dirbti tuo metu ar ne. Taigi švedai į covidą žiūri atsakingai. 

 Viešojoje erdvėje, o konkrečiai supermarketuose atsirado rekomendacijos laikytis atstumo, sužymimos vietos prie kasų, pieno, daržovių skyriuose ir t.t. Kai kas dėvi kaukes, bet tai mažuma. Iš šimto žmonių kaukes dėvi gal  du ar trys. Kai kas griežtai laikosi atstumų: palaukia kol išsirinksi prekes pav daržovių skyriuje ir tik po to eina rinktis patys. Teko gauti pastabą iš vienos moteriškės, kad per arti priartėjau. Bet tai mažuma. Dauguma supermarketuose elgiasi kaip įprastai: nekreipdami dėmesio į rekomendacijas.

 Kaip žinia, Švedija buvo labai kritikuojama dėl tokio laisvo požiūrio. Daugelis kalbėjo: pažiūrėkit kiek mirčių pas švedus. Nu ką gi pažiūrėkim. 

 2021 metų liepos 27 dienos duomenimis Švedijoje nuo covido pradžios mirė 14651 žmonių. Užsikrėtusių per šį laikotarpį buvo 1,1 milijono. Lietuvoje per šį laikotarpį mirė 4410 žmonių, užsikrėtusių per šį laikotarpį 281 tūkstantis. Sutikite, kad turint tokius duomenis jau galima lyginti Švediją su Lietuva. Lietuvoje 2019 metų duomenimis gyvena 2,794 milijono gyventojų, Švedijoje 2019metų duomenimis gyvena 10,23 milijono. 

Bendras mirčių  nuo covido skaičius:

Skaičiuojam procentinę išraišką: 14651/10230000x100=0.143%. Čia Švedija.

Lietuva- 4410/2794000x100=0.157%.

Bendras užsikrėtusių skaičius nuo visų gyventojų:

1,1/10,23x100=10.69% Čia Švedija

0,281/2,794x100=10.057% O čia Lietuva.

Koks procentas žmonių mirė nuo sirgusių:

14651/1100000x100=1.33% Čia Švedijoje

4410/281000x100=1.57% O čia Lietuvoje.

Taigi suskaičiavau. O dabar klausiu visų: Ar pasiteisina griežti draudimai, ar vis tik Švedijos kelias yra geresnis?

Pykčio ir ligų anatomija

 -Aš noriu būti laimingas, bet kiti man maišo. Ką jūs čia darot? Juk tiktai aš noriu būti laimingas.

Trūkumas. Noriu, bet negaunu, labai noriu, bet nieko negaunu. 

Yra noras, reikia jį užpildyti, patenkinti. Jei neužpildome tuomet atsiranda tuštuma. Ir tuomet šią tuštumą užpildome nepatenkintu noru. Ir čia prasideda problemos: Negalėdami patenkinti savo natūralaus noro, mes siekiame atsikratyti NEPATENKINTO NORO, (nerealizuoto noro). Kitaip sakant mes siekiame atsikratyti įtampos. Ir ką mes darom? Nusimetam nuo savęs. Kur? Ant kitų. Ir kas arčiau stovi tam daugiausiai ir kliūva. Bet šitas numetimas ant kitų mus palengvina....jaučiamas tam tikras palengvėjimas. 

 Taip atsiranda agresija, bet ji turi ribas. Nes mus veikia socialinė baimė. Žmogus gyvena pagal sociumo taisykles. Jei viršysi ribas gali pasodinti į kalėjimą arba dar blogiau-mirties bausmė. 

 Ir čia du keliai: arba aš vis tik nukreipiu savo agresiją į išorę, tai yra aplinkiniams arba kenčiu pats. Kitaip sakant sergu: ardau savo psichiką, o vėliau ir fizinį savo kūną. Taip ateina ligos. Ir kuo didesnė tuštuma arba frustracija tuo  daugiau aš galiu padaryti žalos arba kitiems žmonėms,  arba sau.

 Kad mes nepadarytume žalos nei sau, nei kitiems, mes sumažiname savo norus. Gal net suspaudžiame savo norus, kad nepadaryt žalos nei kitiems, nei sau. Suspaudžiu, suspenduoju savo norus iki tokio lygio, kad ne tai, kad nenoriu gyventi, bet nepatiriu šiame gyvenime jokio malonumo.

-Kas gero? 

-Ai, nieko.

-O kokios problemos?

-Ai, jokių.

-O džiaugsmą išgyveni? 

-Neišgyvenu, o man ir nereikia.

Apatija. Abejingumas.

 Reziume: žmogus tampa laimingas tik tuomet kai sugeba susigaudyti savo ir kitų žmonių noruose. O jei nesigaudai tai  išgyveni pyktį, agresiją, apatiją susergi ir numiršti anksčiau laiko. 

MLM

Kur šiandien garantuotai galima rasti darbą?
 Internete. Garantuotai rasit, visada priims, bet...
Prieš 100 metų Lietuvoje garantuotai darbą buvo galima rasti tik kaime.
Po karo mano tėvų karta bėgo į miestą, nes ten garantuotai buvo gaunamas darbas nes statėsi gamyklos, o ir miestai plėtėsi.
 O šiandien garantuotai jus priims tik internete. Bet labai keistomis aplinkybėmis: reikia arba kažką nusipirkti, arba įdėti kažkiek pinigų. Pagaliau ir veikla tame internete tokia, kad darbu nu tikrai nepavadinsi.
 Aš padarysiu ekskursiją po internetą ir supažindinsiu su kažkuria dalimi to kas ten dedasi. Su viskuo supažindinti nesu pajėgus nes ten neišsemti vandenynai. Bet prieš tai aš noriu padaryti šiokį tokį ekskursą kokius 50 metų atgal. Kam to reikia? O tam, kad mes suprastume kas dedasi dabar darbo rinkoje ir kas dėsis netolimoj ateity.
 Todėl tie kurie nori tik konkrečių patarimų apie darbą internete sekančius video galit praleisti. Bet asmeniškai aš, rekomenduoju peržiūrėti. Jie  bus trumpi.
----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Maždaug 1960-70 metais prasidėjo trečioji pramonės revoliucija. Gamyba sparčiai automatizavosi  dėka elektronikos, o neužilgo ir kompiuterijos dėka. Kad giliai nelįsti į visus smulkius aiškinimus atkreipkite dėmesį, kad dabar supermarketuose atsirado savitarnos kasos. Jas visada prižiūri viena ar dvi kasininkės. Pro jas praeina kelis kartus daugiau pirkėjų (sakysim tris kartus daugiau nei pro vieną kasininkę). Klausimas. Ar šiai kasininkei reikia mokėti tris kartus didesnį atlyginimą? Atsakymas, NE. Gal būt jos aukštesnė kvalifikacija, gal jai reikia pakelti  apmokėjimo koeficientą. Taip. Bet tikrai ne tris kartus. Nes ji nedirba daugiau nei eilinė kasininkė. O dirbdama eiline kasininke ji aptarnaus tokį patį kiekį klientų kaip ir bet kuri.
 Konkrečiai aš dirbu Švedijoje žemės ūkyje. Mano darbas yra įrengimų priežiūra. Aš čia dirbu realiai pusę etato. Nes viskas automatizuota, o dabar jau net kompiuterizuota. O kokie 50 metų atgal čia turėjo dirbti gal kokie 20 žmonių tam, kad pagaminti tą patį kiekį produkcijos. O 100 metų atgal gal net visas 100, o gal net 200 žmonių.
 Čia aš kalbėjau apie techninę reikalo pusę. O dabar pakalbėkim apie ekonominę. O ji atrodo sekančiai.

 Kitaip sakant, maždaug nuo aštunto dešimtmečio praeito amžiaus atlyginimas praktiškai nedidėjo, nors bendras gėris BVP buvo didinamas beveik tris kartus.
 O iš čia seka, kad tie kas valdė kapitalą gaudavo tris kartus didesnes pajamas nei tie kas gaudavo tik atlyginimą.
 Pereinant į mano pavyzdį su kasininke, sektų tokios išvados. Jei ji nori gauti kitą dalį sukuriamo savo gerbūvio, turėtų dalį savo pinigų investuoti į naujas savitarnos kasas.
 Bet grįžkim prie Amerikos. Kas atsitinka kai prigaminama daug, o atlyginimai maži? Teisingai, prekės stovi lentynose, gamyba stoja. Ką daryti, kad išpirktų? Duoti kreditus.
 Ir taip prasideda Reigonomika. Kadangi Reigenas buvęs artistas tai jis privertė visus amerikonus vaidinti. Uždirbame santykinai mažai, bet gauname didelius kreditus ir tuomet galim vaidinti, kad gyvename gerai. Šiandien  vidutinė amerikiečių šeima turi prisiėmusi kreditų už 100-120% savo metinio biudžeto.
 Taigi, o ką daryt? Logika sako, kad norint gauti tas pajamas kurios yra optimalios šiuo laikotarpiu, reikia investuoti. Bet kur?
Paprastai tradicinės investicijos reikalauja gan nemažų sumų. Mažiausiai 100000€,$. Iš kur jas paimti paprastam žmogui? Aišku galima įsigyti akcijas, vertybinius popierius, auksą, sidabrą ir t.t.
 Bet visi šie būdai yra ilgalaikiai, o mums iš tikro reikia kas mėnesį gauti dar 2/3 sumos nuo savo atlyginimo tam, kad žengti koja kojon su laiku.
 -------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------


Vaizdžiai kalbant sakysim, kad dirbi pas ūkininką ir su traktoriuku tempi du plūgus. Per dieną suari, sakysim 10 hektarų. Šeimininkas nupirko naują traktorių, kuris gali tempti 6 plūgus. Per dieną suari 30 h. Bet dirbi juk tiek pat kaip ir  tempdamas 2 plūgelius.
 Pretenzijų dėl darbo apmokėjimo būt negali. Bet skirtumas tarp turinčio kapitalą ir vien tik dirbančio su laiku vis didėja ir didėja.
 Tad ką gi daryti paprastam žmogui? Kur gauti tuos papildomus dar 2/3?
 Savaime suprantama, kad žmonių kurie laiku susigaudė, kad iš darbo jau neprasigyvensi buvo ir tuomet. Vienas iš jų Kiosakis, kuris parašė knygą protingas tėtė ir kvailas tėtė. Oi ne, atsiprašau, ne taip ta knyga vadinasi. Turtingas tėtė ir vargšas tėtė. Va taip. O taip pat pinigų srauto kvadratas. Šiose knygose jis apskritai kaip ir ignoruoja žmogaus darbą, o kalba tik apie investicijas (bent jau man toks susidarė įspūdis vartant jo knygas). Kaip vieną iš investicinių formų jis propaguoja tinklinį marketingą, dar vadinamą MLM.
 Aš manau, kad daugeliui kas susidūrė su MLM teko girdėti Kiosakį ir kitus dalykus, pav. tokius kai pasyvios pajamos, nedirbk dėdei ir t.t.Aišku tai naivu, bet  tinklinis marketingas veikia tik tiesa, ne taip sparčiai kaip kai kam norėtųsi.
 Ką reikia žinoti apie tinklinį marketingą? su kokiomis problemomis susiduria ši industrija? Apie tai aš pakalbėsiu šiame video. Rekomenduoju pasižiūrėti visiem, net tiems kurie save laiko šios industrijos asais. Nes iš manęs jūs sužinosit kai kurių dalykų kurių jums niekas nepasakys.
  -------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
 Bet prieš tai, gal kas nežinot kas yra tinklinis marketingas ir kaip jame uždirbami pinigai. Trumpai. Jūs perkat prekę kaip ir paprastoj parduotuvėj, bet  turite teisę ją rekomenduoti kitiems ir už tai gaunate pinigus. Jūsų pakviesti pirkėjai taip pat gali tai daryti ir tokiu būdu jūs gaunate pinigus ir nuo jų pakviestų pirkėjų. Kompanija surenčia vienokį ar kitokį marketingo planą ir pagal jį išmoka pinigus. Yra asai kurie surenka tūkstantines komandas ir uždirba gerus pinigus, bet ne vi, o tik tie kurie tai daro  nuoširdžiai ir rimtai.
 Visos šios kompanijos yra registruojamos https://www.businessforhome.org/ Jei jums pasiūlė kažkas vieną iš kompanijų ir ji yra užregistruota šiame tinklapyje, galite drąsiai pirkto jos produktus ir rekomenduoti kitiems. Apgaulės čia nėra.
 O dabar pereisiu prie pačio svarbiausio dalyko: su kokiomis problemomis susiduria MLM kompanijos ir visi jose dirbantys?
 Tam, kad būtų pastovi apyvarta MLM kompanijose paprastai reikalaujama užsipirkti kartą per mėnesį. Kitaip nei jūs, nei kiti nieko neuždirbs. Kadangi kompanijos yra tarptautinės ir produktus reikia siųsti toli, produktai turi būti negendantys.
 Todėl MLM laikosi ant trijų banginių: Švaros-higienos prekės (muilas), Maisto papildai (Wellness industrija) ir kosmetika, kvepalai. Tai galima matyti šioje lentelėje.

Kitas labai svarbus klausimas: kokią vietą pasaulyje visų prekių ir paslaugų apyvartoje užima MLM kaip industrija?  Žiūrim lentelę.

2017 metais metinė apyvarta visų MLM kompanijų apie 190 milijardo ir šioje industrijoje užimta yra apie 150 milijono žmonių.
 Ar tai daug? 190000000000÷150000000=1266$
Taigi per metus vidutiniškai vienas dalyvis užsiperka produkcijos tik už kiek daugiau ne tūkstantį dolerių. O tai kiek jis uždirba? Sakysim, kad pusę to.

Pasiūlymas Easy-bizzi

Trumpas pasiūlymas:
 Pasiūlymo esmė pritraukti patį smulkiausią verslą.
Yra verslų ant tiek  mažų ir lokalių, kad jie negali nieko pasiūlyti Marketplace.  Bet, mano galva, mes galime pasiūlyti paprasčiausią elektroninę parduotuvę ir jie gali prekiauti kuo nori kaip paprastoje parduotuvėje. Vienintelis dalykas, kad prekiaujama otonais (kas padidins Otonų apyvartą), o savo pakviestus klientu įtraukia į bendrą marketingo planą. Tokiu būdu savo prekes ji pardavinėja tiesiogiai kaip ir pardavinėjo, bet jo atsivesti klientai dar apsiperka ir  bendroje parduotuvėje pagal marketingo planą.




 Išplėstinis pasiūlymas:
Ilja, man patiko  pačio viena paskaita kurioje išdėstėt tinklinio marketingo vidinę virtuvę, apie tai, kad ši industrija neužima nei 1% rinkos. Bet tam, kad ji pasiektų  bent 10% mano  giliu įsitikinimu MLM turėtų prekiauti vietiniu maistu ir kitomis lokaliomis prekėmis.
Mano galva Easy-bizzi tam turi   tiek technines galimybes tiek vidinį potencialą.
Ką aš turiu galvoj? Yra labai daug smulkių verslų kurie nepajėgūs pasiūlyti savo produkcijos Marketplace. Nes jų gamybiniai pajėgumai yra menki. Jie gali prekiauti tik lokaliai.  Čia buvo pirma. O antra yra  gan daug mažų firmų kurios prekiauja per internetą maisto prekėmis: pieno, mėsos produktais, ekologiškomis daržovėmis ir vaisiais, ekologiškais kiaušiniais ir t.t. Jų verslas gali būti tik lokalus. Nes Lietuvoj yra vienokie produktai, Šveicarijoj, Rusijoj kitokie ir t.t. Kita svarbi priežastis yra ta, kad šie ypač  ekologiški produktai negali būti toli transportuojami, o tik vietinėje  rinkoje nuo kelių iki kelių šimtų kilometrų.
Mano pasiūlymo esmė yra sekanti. Easy-bizzi sukuria elektroninę parduotuvę (gal net kelių rūšių pagal sudėtingumą) ir  šią parduotuvę nuomoja klientams. Parduotuvės naudotojas išstato savo prekes ir kviečiasi  savo klientus kurie statomi pagal marketingo planą. tokiu būdu jie perka prekes tiesiogiai šioje parduotuvėje, atsiskaito Otonais. Bet  pakviesti  žmonės  jau stovi bendrame marketingo plane ir matydami, kad čia dar yra visa eilė kitų prekių Marketplace, jas perka pagal bendrą marketingo planą.
 tokiu būdu smulkus prekiautojas pardavinėdamas tiesiogiai savo prekes gauna savo vienkartines pajamas, bet tuo pačiu  statosi žmonės pagal marketingo planą ir apsipirkdami Marketplace duoda papildomas pajamas pagal marketingo planą. O Easy-bizzi  ženkliai padidintų savo klientų ratą. Tai kažkas panašaus į prekybos centrą kuriame šalia pagrindinio supermarketo prisiglaudžia visa eilė smulkių parduotuvių ir kitokių paslaugų tiekėjų.
 Tokia būtų  mano pasiūlymo esmė. Būtų malonu pakalbėti plačiau, bet manau, kad tai reikėtų padaryti per internetines susisiekimo priemones.

Vektorinė psichologija. Įvadas 2.

Taigi, vektorinė psichologija ko gero vienintelė psichologija kurios išklausę ir ją supratę žmonės, jai kažkuo serga ar turi problemų, pasveiksta ir išsisprendžia tarpusavio santykių problemas.
 Natūraliai iškyla klausimas kodėl?
 Paprastai gyvenime mes vaidiname tam tikrus vaidmenis. Esame, tėvai, vaikai, viršininkai, pavaldiniai, policininkai, pardavėjai ir t.t. Ir paprastai kasdieniniame gyvenime kreipiamės vienas į kitą pagal vaidmenis. Vienus vaidmenis mums apsprendžia sociumas, kitus amžius. Sakysim su vaiku mes bendraujame vienaip, o su senu, vos paeinančiu, žmogumi kitaip.
 Bet, pasirodo mes turime dar vienus vaidmenis, kuriuos mums nuo neatmenamų laikų padovanojo gamta. Mes esame bendruomeniniai gyvūnai, panašiai kaip, sakysim bitės. Juk ne visos bitės yra darbininkės, o yra ir žvalgai ir sargai ir avilio darbininkai ir t.t.
 Ar pirmykštėje santvarkoje visi vyrai eidavo į medžioklę? Ne. Nes kažkas turėjo saugoti namus-urvą su moterimis ir vaikais. Kas eidavo į medžioklę, o kas saugodavo namus? Ar pastebėjote, kad  vieni iš mūsų yra liekni, grakštūs, judrūs, lankstūs, o kiti kresnoki, kreivom kojom, pilnapadžiai ir visokie kitokie. Nu kokie iš jų medžiotojai kur reikia greitai bėgioti ir būti mikliais? O namus saugoti jie yra tikrai pajėgūs nes skubėti niekur nereikia, o stiprios rankos, galingi pečiai yra privalumas.
 Arba. O kas pirmykštę bandą saugojo naktį? Gal galvojat, kad kažkas buvo paskiriamas budėti? Tikrai ne. Nes mes nebuvom nei tokie jau protingi, nei civilizuoti. Pasirodo dalį mūsų gamta apdovanojo labai gera klausa. Bet ir čia dar ne viskas. Šiuos žmones gamta dar  apdovanojo tokia savybe kaip nemiegoti naktimis. Nes 95% visų mūsų saulei nusileidus aprimstame ir norime miego, o turintys gerą klausą kaip tik tuo metu yra gan  aktyvūs. Jie įsiklauso į garsus ir lengvai diferencijuoja pav lapelio šlamėjimą nuo šakelės traškėjimo po sėlinančio tigro kojomis. O kritiniu momentu pažadina bandą.
 Taigi, kaip supratot vektorinė psichologija išsamiai atsako į klausimą kodėl mes, žmonės, esame tokie skirtingi.

Vektorinė psichologija. Įvadas. 1

Kas yra vektorinė psichologija aš trumpai apibūdinsiu pateikdamas konkretų, realų pavyzdį.
 Moteris išklausė vektorinės psichologijos kursą, o tai maždaug 140-160 valandų. 14-16 paskaitų kurių kiekviena vyksta mažiausiai 8 valandas. Paskaitos mūsų krašte transliuojamos naktį, nes vyksta iš Niujorko. Aš jas išklausiau 2017 metais ir turiu pripažinti, kad klausytis sunku nes pavargsti ir norisi miego. O įrašyti paskaitų negalima. Šių paskaitų iniciatorius  skaito, kad jų galima klausyti tik gyvai.
 Taigi moteris išklausė paskaitų ciklą ir kaip ir nieko neįvyko. Nu išklausė, išklausė. Tiek tos bėdos. Gyvena kaip gyveno  toliau. Kaip ir niekas nepasikeitė.
 Bet vieną dieną jos vyras grįžta iš eilinio patikrinimo poliklinikoje ir praneša, kad aritmija (širdies ritmo sutrikimas), kuria jis sirgo eilę metų daktarai jam "nuėmė". Ta prasme, jo širdis plaka normaliai, be jokių sutrikimų.
 Staiga jinai pastebėjo, kad jos 8-9 metų sūnus nustojo mikčioti. Jis mikčiojo, ne tai, kad labai stipriai, bet užsikirsdavo.
Ir dar. Ji turėjo odos problemų. Nejučia ji pastebėjo, kad jos oda tapo normali, sveika. (aš nieko nenusimanau apie odos problemas todėl apsiriboju bendrais samprotavimais).
 Staiga ji prisiminė, kad prieš kažkiek laiko išklausė vektorinės psichologijos paskaitas, kurios buvo kalbama apie visas šias problemas. Ji suprato kodėl pasveiko jos vyras, sūnus ir ji pati. Jai nieko nebeliko kaip  tik išsižliumbti tyliai vienai kamputyje. Artimiausiu metu ji išvažiavo su vyru atostogų ir atšventė dar vieną medaus mėnesį po 10 bendro gyvenimo metų.
 Atkreipiu dėmesį, kad ji nepraėjo  jokių psichoterapinių kursų, negulėjo metų metais ant kušetės pas psichologą, o tik nuoširdžiai išklausė paskaitas. Ir pasveiko, bei pasveiko su ja bendravę aplinkiniai.
 Be abejo iškyla klausimas: o tai kas per stebuklas ta vektorinė psichologija jei žmonės patys išgyja tik su ja susipažinę.
 Atsakymas labai paprastas. pasirodo gamta mums kaip kolektyviniams  gyvūnams suteikė tam tikrus vaidmenis. Juk gamta kažkaip reguliuoja vyriškos ir moteriškos lyties gimstamumą. Nuo žmogaus tai nepriklauso. Taigi, pasirodo, ta pati gamta mums gimstant priskiria tam tikrus vaidmenis.
 Apie tai ir kalba ši psichologija.

Vadas ir psichinė tautos sveikata.

Mano bendraamžiai dar prisimena slogius Brežnevo laikus. Vėlesni Andropovo ir Černenkos laikai tą slogumą tik padidino. Bet kai iš kažkur atsirado Gorbačiovas, slogumas staigu dingo. Atsirado kažkokia viltis, kažkas naujo nes naujas lyderis kalbėjo visiškai kitaip, atsirado nauja, iki tol negirdėta, terminologija. O ir vadas buvo jaunas, energingas, teikiantis vilčių kažkam naujo.
 Vėlesni laikai, kurie mums atnešė Sąjūdį, dar labiau prasklaidė miglas ir pagerino psichologinį klimatą.
 Maždaug nuo 1992 metų Lietuvą vėl užplūdo slogi nuotaika, kuri neprasisklaido iki šiol. Paskutiniai 10 metai mus vėl nukėlė į slogius Brežnevinius laikus.
 Koks turi būti tikras vadas? Kokiomis savybėmis jis turi būti apdalintas?
 Vadų mes turim, gal nelabai išvystytų, bet turim. Bet, kad taip parodyti, deja neturiu ką. O štai kino filmuose tokių yra.
 Geriausias visų laikų filmas atskleidžiantis kas yra tikras vadas ir kaip jis sprendžia žmonių problemas yra "Skrydis virš gegutės lizdo", Milošo Formano režisuotas filmas, gavęs visus Oskarus ir ten visokius kitokius prizus.
 Suprantama, kad geriausia vadai dabartiniame sociume galimi tik psichiatrinėse ligoninėse, bei kalėjimuose. Ką  darysi, tenka mokytis iš  ten.
 Šio filmo analizė vektorinės psichologijos požiūriu: https://www.yburlan.ru/biblioteka/film-proletaja-nad-gnezdom-kukushki-v-svete-raznicy-zapadnogo-i-rossijskogo-mentalitetov

Kaip tampama prostitute?

Aš jau senokai ruošiuosi per vektorinės psichologijos prizmę išanalizuoti filmo Malena pagrindinę heroją kurią vaidina Monika Beluči.
Mane ne tiek domina pats filmas kiek labai įtikinamai atskleistas prostitutės tapimo faktas.
Monikos herojė yra akių vektoriaus moteris. Apatinis vyraujantis jos vektorius yra odos. Akių vektoriaus žmonės, tiek vyrai, tiek moterys visai nesižavi fiziologija ir seksas jiems mažiausiai rūpi. Kažką užmušti, net vabalėlį šitie žmonės taip pat nėra pajėgūs. Jiems visko gaila ir viskas kas fiziologiška jiems šlykštu.
Filme tai nėra akcentuota, bet pats faktas, kad ji ilgai gyvenanti be vyro jokių naujų sekso partnerių neieško. O ir nereikia. Jos toks vidus. Ji estetė, išsilavinusi, romantiška, turinti skonį, tiek apsirengime, tiek muzikoj.
Kad suprasti kas yra akių vektoriaus moteris nusikelkime į pirmykštę santvarką ir pasižiūrėkim kokį vaidmenį jai suteikė gamta.
Tarp mūsų yra žmonių kurie turi labai gerai išvystytas akis. Pav. šviečiant saulei į akis krūmų fone lengvai pamato leopardą. Daugeliui tai neįvykdoma užduotis. Mokslininkai skaito, kad akis yra į išorę išnešti smegenys. Nes akyje yra kažkur apie 10 milijonų receptorių, o į smegenis išeina tik apie milijoną kanalų. Kitaip sakant akis pati apdirba informaciją ir į smegenis siunčia jau dalinai apdorotą.
Kita jos ryški savybė yra ta, kad ji bijo mirti. Ji labai bijo mirti. Yra tarp mūsų tokių kurie mirti nebijo todėl tokie lengvai žudo ir lengvai miršta. O akių vektoriaus žmonės mirties, o kaip minėjau, visko kas fiziologiška bijo. Taip gamta padovanojo mums dienos sargą. Šitie žmonės yra labai emocionalūs. Kitaip ir būti negali nes reikalinga greita reakcija.. Plačiau apie šį vektorių čia: https://www.yburlan.ru/biblioteka/zritelniy-vektor
 Šie žmonės turi gerą regimąją atmintį. Todėl tai buvo pirmieji dailininkai. Ir dar. Pirmieji dailininkai buvo moterys, nes akių vektoriaus vyriška dalis paprasčiausia neišgyvendavo. Patys pagalvokit, jei jis negali nieko užmušti, tai koks jis medžiotojas.
 O moteriška šio vektoriaus dalis eidavo kartu su vyrais medžioti, kita dalis saugodavo namus.
 Bet jos nemėgo visa moteriška bandos dalis. Labai dažnai jos būdavo su siaurais klubais todėl akivaizdžiai, ne gimdymui skirtos. Pavojaus metu kitos moterys ją stumdavo į šalį arba grobuoniui, nes gelbėdavo savo vaikus. Tam, kad visą laiką būti dėmesio centre jos pirmos pradėjo puoštis ir kvėpintis. Šokis ir muzika taip pat jų išradimas. O jau jų gailestingumas! Taigi, jos lydėdavo karius į karą, medžioklę. Taip jos  tapo medžiotojų mūzomis, o jei pasisekdavo tai net vado.
 Grįžkim prie filmo. Pagrindinė filmo ašis yra  visų moterų neapykanta pagrindinei herojai. Ji išsilavinusi (galima spręsti pagal tai, kad jos tėvas yra lotynų kalbos mokytojas), turinti skonį, o kas svarbiausia graži. Ją lengvai bet kas priimtų į darbą, bet nepriima nes bijo savo žmonų. Ji priversta badauti. filme tai akivaizdžiai parodoma.
 Pagaliau ateina momentas kai nėra kito pasirinkimo, o tik kvepėti visiems vyrams. Filme tai pati gražiausia scena.
 O tai ir yra tikrosios prostitucijos šaknys. Analogiškai elgdavosi ir pirmykštės akių vektoriaus moterys. Kai kurios tapdavo vado mūzomis. toms pasisekdavo ir mamuto kąsnį gaudavo visada. 

Kodėl mums vis sunkiau pragyventi iš atlyginimo, o tuo labiau iš pensijos?

Apie tai kodėl vis sunkiau ir sunkiau pragyventi iš atlyginimo ir kokios šio reiškinio objektyvios priežastys taikliausiai ir objektyviausiai priežastis įvardino Ilja Laurs šiame 16 min. video. 

 Galite pasižiūrėti video, bet pagrindines tezes aš išrašiau žemiau. 

4min. 10sek. Nuo 1950 iki 2000 metų vieno žmogaus sukuriama vertė padidėjo tris kartus.
Nuo 5 min iki 8 minutės kalbama apie tai ką jau šiandien daro dirbtinis intelektas.
8 min 30 s. Ilja kalba apie tai, kad pradedant 1970 metais (kompiuterio atsiradimas) atlyginimas padidėjo labai nežymiai, o darbo našumas padidėjo tris kartus. Kitaip sakant, vertė sukuriama tris kart didesnė, bet atlyginimai neauga.
9 min. Darbo našumo prieaugį atsiima kapitalas.
9 min 15 s. Vakar biurgeris kainavo 1,1$, o šiandien 1,3$ kaip ir viskas tvarkoj, bet, kad vakar pagamino 10 biurgerių, o šiandien 1000 ir skirtumas mokamas ne darbuotojui, o kapitalui, šitą ne daug kas suvokia.
9 min 40 s. Visas našumas, beveik visas, atitenka investuotojui, o ne darbuotojui.
10 min 30 s. 2027 metais žmogaus tiesiog nėra, nes beveik visą darbą atliks dirbtinis intelektas ir robotizuota technika.
11 min. Naujos gerovės  sukūrimo greitis didėja ir beveik viskas atitenka kapitalui, t.y. investuotojams. 

 Taigi, šis video aiškiai parodo XX amžiaus pabaigos ir XXI amžiaus pradžios pagrindines problemas.
 Todįl šioje Facebook grupėje mes nagrinėsime veikiančius, maksimaliai patikimus pajamų gavimo būdus. tuo tikslu  bus pateikiama informacija apie  veikiančias kompanija, bendruomenes ir parodoma kaip bus galima užsidirbti papildomų pinigų.
 O dabar atgal į Facebook grupę. https://www.facebook.com/groups/738103703347187

Tradicinis tinklinis marketingas neturi ateities.

Žiauru?
Žiauru.
 O ko jūs norėjot? Aš žinau, kai kas norėtų, kad aš liaupsinčiau tinklinį marketingą. Bet to nebus.
 Aš kalbėsiu žiaurią tiesą apie tinklinį marketingą. Žiaurią.
Pradedu.
 Tinklinis marketingas, MLM, yra visiškai normalus prekybos būdas: teisėtas, pripažintas, užimantis tam tikrą nišą rinkoje.  O toliau kalbame faktais.

2017 metų duomenimis tinkliniame marketinge yra  apie 150 milijonų distributorių. Čia turima galvoje tie kurie oficialiai deklaravo savo pajamas. Realiai jų yra daugiau. Bet tai reiškia, kad jie ne tiek uždirba, kad privalėtų deklaruoti savo pajamas.

Tinklinio marketingo metinė apyvarta 2017 duomenimis yra 189 milijardai  dolerių. Daug? Nemažai. Bet tai nesudaro nei 1% visų prekių ir paslaugų apyvartos pasaulyje. Opa.
 Šitos tiesos nei viena MLM kompanija savo distributoriams nesakys. Nei naujokams, nei profesionalams.
 Aš bandžiau daryti neoficialią apklausą. Skaičiai  buvo padidinti dešimtims kartų. Vos ne 40%.
 O dabar pats svarbiausias dalykas.
 Kodėl tinklinio marketingo kompanijų metinė apyvarta nesiekia nei 1% visos pasaulio prekių ir paslaugų apyvartos?
 Atsakymas matosi paveiksliuke kuris yra apačioje šio teksto.

Tinklinis marketingas stovi ant trijų banginių: Wellness industrija (maisto papildai), kosmetika ir švaros bei higienos prekės (muilas). Prekiaujama dar ir kitais dalykais: knygomis, drabužiais IT technologijomis, bet nelabai pasiteisina.

Dar šiek tiek apie investicijas.

Ankstesniuose straipsniuose rašiau apie tai, kad norint šiandien gauti normalias pajamas, o tai maždaug 3000-10000 €, $, & vien tik dirbti neužtenka. Reikia investuoti. O ateitis daugeliui bus galima normaliai pragyventi vien tik investuojant.
 Investicijos yra įvairios. Dalinai jos aprašytos ankstesniuose straipsniuose. Tai gali būti akcijos, valstybinės obligacijos, įvairūs fondai, nekilnojamas turtas, verslas, investicinis auksas, sidabras ir t.t.
 Yra lėtos investicijos yra greitesnės. Vienur greičiau gali susigrąžinti įdėtus pinigus ir prieaugį, kitur tik po kažkurio laiko. Yra investicinės sistemos kur mažiausias indėlis yra milijonas,  šimtas tūkstančių, o yra kur užtenka kelių šimtų. Yra rizikingos investicijos, yra mažiau rizikingos, o yra visiškai nerizikingos, bet labai priklauso nuo asmeninės iniciatyvos.
 Sakysim yra investiciniai fondai kurie naudoja referalinę sistemą. Gali ateiti su minimaliu šimto ar kelių šimtų $, € indėliu, bet aktyviai kviesdamas kitus žmones, gali nesunkiai išeiti į kelių šimtų dienos atlygį.
 Reikia paminėti ir tinklinę rinkodarą, MLM, kuri sumaniai  renkantis ir veikiant gali atnešti normalias pajamas. Bet gali ir neatnešti.
 Sekančiame straipsnyje pabandysiu pakankamai objektyviai pakalbėti būtent apie tinklinį marketingą. Rekomenduoju šį straipsnį perskaityti ir šios srities specialistams, t.y. gyvenantiems iš tinklinio marketingo ir laikantiems save šio verslo guru. Garantuoju, kad sužinosit kai ką naujo ir net netikėto.

Jūs greičiausiai girdėjot apie Kiosaki kvadratą, apie turtingą ir neturtingą tėtę?

Jūs greičiausiai girdėjot apie Kiosaki kvadratą, apie turtingą ir neturtingą tėtę ir t.t. Jis kalba apie tą patį kaip ir Ilja Laurs, bet kitaip. Man Kiosaki nepatiko ir jo kvadratas nepatiko. Nors viskas teisinga. vyriokas teisingai kalba, bet ne man. O kiek jis pasekėjų turi....kiek daug pasekėjų jis turi. Jo knygos leidžiamos ir leidžiamos.
 Aš ilgai nesupratau kodėl Kiosakis man nepatinka iki tol kol susipažinau su vektorine psichologija. O reikalas tas, kad jo mokslas yra pritaikytas vakarų pasaulio žmogui. Svarbu nauda. Tipinis vakarų pasaulio žmogus labai nesigilina į esmę, o tuo labiau prasmę. Naudinga-darom. Nenaudinga-nedarom.
 Ilja Laurs yra daugiau rytų mentaliteto, todėl savo samprotavimuose stengiasi suteikti prasmės.
 O prasmė paprasta. Pasikartosiu. Tekintojas aptarnaujantis kelias automatines tekinimo stakles turėtų uždirbti daugiau nei paprastas tekintojas dirbantis tik ant vienų staklių, bet jo atlyginimas negali būti proporcingas pagaminamos produkcijos kiekiui, nes likusią dalį daro automatai, o tiksliau KAPITALAS.
 O iš čia seka, kad šiandien nepriklausomai ką ir kur dirbi šalia darbo dar turi kažkur sėkmingai investuoti. Kiosaki paprastą darbą kaip ir ignoruoja, o vertina tik kapitalą ir investicijas. Kas yra viena ir tas pats. Investuotojas yra tuo pačiu ir kapitalistas.

 Šiame video Kiosaki kalba apie MLM kaip apie vieną iš investicinių platformų. Teisingai kalba, bet ne iki galo.
 O žemiau įdėjau tokį visai nieko straipsniuką. Aš jį pavadinčiau investuotojo ABC.

Kur investuoti? 8 investicijos pradedantiesiems nepraleidžiant ir stiklainio.

Neturi pasyvių pajamų, neturi normalios pensijos. II dalis

Nuo praeito šimtmečio 7-8 dešimtmečių prasidėjus trečiai techniniai revoliucijai gerbūvis BVP kuriamas vis daugiau ne tiek dėl pačio darbo, o dėl aukštesnio lygio technikos (automatizacija, kompiuterizacija ir pagaliau  ateina  robotizacija), kitais žodžiais tariant, dėl kapitalo. Iš čia seka, kad darbo užmokestis nedidėja, bet didėja kapitalo dalis. todėl norint gauti pajamas proporcingas sukuriamam BVP reikia būti  kapitalistu arba investuotoju. Kas yra vienas ir tas pats.
 Užbėgant į priekį, tiesioginio žmogaus darbo bus vis mažiau ir mažiau. Tai rodo, kad ir šis paveiksliukas paimtas iš Ilja Laurso video;

Jeigu jau naujos technologijos sugeba vairuoti automobilį, sudarinėti sutartis, daryti paprastas operacijas ar net rašyti straipsnius tai darbo  vertė kris. Investicijų svarba didės.
 O iš čia seka įdomios išvados, kuriomis man  nu jau labai norisi pasidalinti. Norint susikurti gerbūvį reikia plėsti, vystyti kapitalą, bet ne darbą. Kitaip sakant: NORINT SUKURTI PAŽADĖTĄ ŽEMĘ AR ROJŲ, AR KOMUNIZMĄ (sąvokas rinkitės pagal skonį) REIKIA KURTI IR VYSTYTI KAPITALIZMĄ. Ne darbas sukūrė žmogų, o mintis, idėja. Žmogus pirmą kartą prikabinęs noragą prie arklio ar jaučio yra daugiau prisidėjęs prie "Žmogaus" kūrimo nei visi kiti kurie naudojosi šia idėja iš kartos į kartą. Lygiai tas pats su duonos kepimu, grūdų malimu ir t.t.
 O šiandien mes išeiname į finišo tiesiąją kai tik idėjos tiesiogiai mus maitina, o dirba jau ne žmogus, o technika.
 Kaip tai atrodo realiai? Norint šiandien naudotis visais civilizacijos sukurtais pasiekimais mus reikia į mėnesį gauti kažkur apie 5000-10000 €, $, &. Tokiu būdu jei mes gauname atlyginimą tik apie 1000 minėtų valiutų, tai reiškia, kad likusią sumą mes turime susikurti per investicijas.
 Kol aš rašiau šį straipsnį telefonu pasikalbėjau su žmona. Ji yra pedagogė, spec pedagogė dirbanti su specialių poreikių vaikais. Ir štai ką ji papasakojo. 3,5 metų berniukas jai nupiešė keleto Vilniaus bažnyčių varpines ir balsu atkūrė kaip kiekvienas varpas skamba. Genijus? Ko gero taip. O dabar paskaičiuokit kiek reikia pinigų tokio vaiko išlaikymui, kad jis normaliai galėtų išvystyti savo įgimtus poreikius. Aš pabandysiu primesti ko reikia. Atskiro kambario kuriame gal būt turi būti pianinas ir dailės dirbtuvė; reikalinga vaiką vežioti po būrelius (troleibusais neprivežiosi). Iš čia seka, kad  abudu tėvai turi turėti po  automobilį ir t.t. Jei kiekvienas uždirbs tik po 1000€, užteks? Spręskit patys. O jei tokių vaikų 2-3. 

Juk norint išvystyti šiuolaikinius vaikus neužtenka vien tik pamaitinti, aprengti ir išleisti į mokyklą. Reikia: 1. pažinti jo gebėjimus. 2. vystyti gebėjimus. Tai ne šiaip sau mintelė. Tai dabartinio laikmečio būtinas poreikis. Kiek tam reikia pinigų? vidutinio atlyginimo užtenka? 

Neturi pasyvių pajamų, neturi normalios pensijos. I dalis

Šiandien man kolegos atsiuntė įdomų grafiką. Štai jisai.

                                                                             Nr.1

Grafikas toks keistokas sakyčiau, bet iš esmės teisingas. Aiškiai parodantis, kad jai neturi pasyvių pajamų tai senatvė laukia nekokia. Kodėl taip yra visame civilizuotame pasaulyje pastaruosius 50 metų.
 Pradžiai aš pateiksiu savo pastebėjimus. 1987-1992 aš dirbau Sigmoje. Iš pradžių energetiku, vėliau gamybos meistru. Pastebėjau, kad atsirado kompiuterizuotos tekinimo staklės. Sakysim, kad paprastas tekintojas per pamainą pagamina 100 detalių. Kompiuteizuotas  tekinimo stakles vienas  tekintojas gali aptarnauti net kelias, sakysim tris. Kurios pagamina 300 detalių. O dabar klausimas. Ar jam reikia mokėti už visas 300  detalių tris kartus daugiau, ar kažkiek mažesnis jo uždarbis turėtų būti?
 Jeigu jis dirbtų ant paprastų staklių tai iš esmės daugiau kaip 100 detalių nepagamintų. O čia jis pagamina 300, bet dėka kitos kartos staklių. Ekonomiškai kalbant, detalių buvo pagaminta daugiau dėka kapitalo.
 O dabar žiūrim ką turim.

                                                                             Nr.2

Nr.3

Šie du grafikai rodo akivaizdžią tiesą: 1. BVP arba bendras gėris labai staigiai kilo per pastaruosius penkiasdešimt metų ir tai dėka, taip vadinamos, trečios techninės revoliucijos, o 2. Darbo užmokestis nekilo proporcingai BVP, o liko kažkur tų pačių šešiasdešimtų metų lygyje. 

Mano karta, gimę šeštame, septintame dešimtmetyje puikiai prisimena kokį pasaulį mes radom. O kaime dar elektra ne visur buvo. O po dešimt metų jau visi turėjo ir televizorius ir šaldytuvus, o kai kas netgi Žigulius. Vakarai, o ypač Amerika vystėsi ženkliai greičiau. 

Šiais laikais mes matome kaip supermarketo kasininkė budi prie automatinių kasų. Sakysim ji aptarnauja  šešis kartus daugiau klientų nei paprasta kasininkė. Ar jai reikia mokėti šešis kartus didesnį atlyginimą? Akivaizdu, kad ne. O tai ką jai daryti,kaip  gauti pajamas tolygias bendrajam BVP? Atsakymas vienas. Jai reiktų investuoti į tas pačias kasas, kad gauti papildomas pajamas. Bet nebūtinai į kasas. Bet apie tai antroje dalyje. 

P.S.  Nr.2 ir Nr.3 nuotraukos paimtos iš Ilja Laurs  video. 

EXW keitykla.

Jei jūs norite savo santaupas per metus pasididinti mažiausiai 2,5 karto, o iš tikro dešimt ar net šimtą kartų daugiau, išklausykite šį kelių minučių video.

Šis video taip pat tiems ką domina momentinė  keitykla, keičianti € į bitkoiną ir eteriumą, bei atvirkščiai.

Jau keturi metai sėkmingai veikia momentinė keitykla keičianti € į bitkoinus ir eteriumą. Iki šiol ši kompanija dirbo tik su įmonėmis. Nuo šių metų atsidarė savo naują filialą EXW ir pradėjo dirbti su smulkiais keitėjais ir investuotojais. Kompanija nutarė didinti savo kapitalizaciją pritraukiant paprastus investuotojus. Mokama 0-0,32% į dieną, Reinvestuojant kiekvieną dieną per mėnesį galima gauti 10,7%  ir 221% per metus.
 Bet čia dar ne viskas. Iš tikro kompanija moka daugiau nei 0,32% į dieną. Nes veikia referalinė sistema iki 30 lygio. Pasidalinę šiomis žiniomis su savo draugais ir pažįstamais  savo pajamas galite pasididinti ne 2,5 karto, o dešimtimis ir net šimtais kartų.
 Garantijos. Keitykla dirba stabiliai, kaip minėjau,  jau keturi metai. Už keitimo paslaugas ji ima 3%.  Gali ateiti toks momentas kai norinčių investuoti bus daugiau nei keistis valiutas. Bet kompanija pasiliko sau teisę manevruoti. Nuo nulio iki 0,32. O tai reiškia, kad indėlio jūs neprarasit, bet gali mažėti priskaičiuojama suma.
 Bet čia ne viskas. Per kompaniją jūs galite investuoti į nekilnojamą turtą įvairiuose pasaulio kraštuose.
  Bet ir čia dar ne viskas. Kai jūsų dienos pajamos sieks 60€ kompanija jums pasiūlys nuomotis automobilį. Naują, tik iš gamyklos. Pasivažinėjat metus-du, pasikeičiat į kitą.
Artimiausiu metu kompanija išleis hibridinę kreditinę kortelę kuri bus pririšta tiek prie debesų platformos vadinamos „EXW Cloud Pay“ tiek prie paprastos banko sąskaitos.
 Aš suprantu, kad visa tai atrodo neįtikinama, todėl neskubėkit,  susipažinkit  giliau. Galit prisiregistruoti, tuomet turėsit galimybę susipažinti su šia keitykla iš vidaus, su investicinėmis galimybėmis, o taip pat  susipažinti su visais kompanijos dokumentais, registracija, licencijomis ir t.t.

Jeigu šiandien nesidomėsit investicijomis jūsų ateitis bus liūdna.

Toliau nagrinėju Iljos Laurs video apie investicijas.

Ankstesniame straipsnyje aš kalbėjau apie tai (tiksliau kalbėjau remdamasis šiuo video), kad maždaug nuo aštunto dešimtmečio kapitalo ir darbo užmokesčio keliai išsiskyrė. Iki tol tobulėjant technikai kilo ir darbo atlyginimas, bet dar labiau tobulėjant technikai atlyginimai jau nekilo.
 O bendras BVP, kitaip sakant gerbūvis, toliau kilo jau daugiau naudojant kompiuterizuotą techniką, automatizaciją ir t.t. Kitaip sakant  bendras gerbūvis  vis daugiau ir daugiau kilo dėka kapitalo. Todėl norint atsiriekti proporcingą kąsnį jau vien atlyginimo už darbą neužtenka. Reikia investuoti į aukštąsias technologijas. TURI BŪTI INVESTUOTOJAS, TAI YRA KAPITALISTAS IR DARBUOTOJAS. Tik tuomet gyvensi normaliai ir, sakysim gausi normalias 5-10 tūkstančio $ ar € pajamas.
 Tai čia buvo XX amžiaus pabaiga XXI pradžia.
 O štai čia truputis futurologijos.

Čia tai ką jau šiandien pajėgus daryti dirbtinas intelektas. Čia tik keli fragmentai: rašo straipsnius, daro operacijas, vairuoja automobilius ir daro sutartis. Kiek darbo vietų atkris per artimiausius dešimtmečius. O blokčein technologijos pakeis valdymą.
 Šis procesas jau nesustabdomas.
 Teorinę dalį baigiau. Toliau pateiksiu kelis investicinius projektus.  

Kodėl turtingi turtėja, o vargšai vargšėje. Objektyvios priežastys.

Post sovietiniame pasaulyje šia tema  yra sukurta visa  eilė sąmokslo teorijų. Suprantama, kad žmonės kurie nėra kūrybiški į viską žiūri nepatikliai su tam tikru nusistatymu, todėl sąmokslo teorijos jiems priimtinesnės
 Bet yra pakankamai objektyvios priežastys kodėl turtingi turtėja.
Kažkada aš dirbau "Sigmoj" vienoje iš pažangiausių sąjunginio lygio gamyklų ir mačiau viską savo akimis. Sakysim yra paprastos tekinimo staklės kur atitinkamo kvalifikacijos darbininkas gali pagaminti tiek tai detalių per pamainą. Bet kai atsirado kompiuterinės staklės, kurios automatiškai gamino detales, tai jas, bet jau kelias, galėjo aptarnauti ženkliai aukštesnės kvalifikacijos darbininkas. Be abejo jis turėjo uždirbti daugiau nei paprastas tekintojas. Bet sutikite ir su ta mintimi, kad jei jis aptarnaudavo, sakysim, tris stakles kurios pagamindavo tris ar keturis kartus daugiau detalių, tai jam  gal ir reikia mokėti kiek didesnį atlyginimą nei paprastam tekintojui, bet tikrai ne tris ar keturis kartus didesnį. Nes ant paprastų staklių jis pagamintų tiek pat kiek anas tekintojas, o gal net mažiau.
 Kitais žodžiais tariant didesnį kiekį detalių dabar jau pagamina kompiuteris+automatika. O ekonomine kalba kalbant-kapitalas.
  Tai šią situaciją aš mačiau maždaug 1987 metais. Bet Amerikoje visa tai įvyko anksčiau. Todėl, maždaug nuo 1970-75 metų kapitalo santykis su fiziniu darbu pradėjo kisti.
 Tai čia buvo trečia techninė revoliucija. Šiandien jau ateina ketvirta.

O dabar pasižiūrėkim antrą lentelę kuri kalba apie BVP kilimą vienam gyventojui pagal šalis, regionus. Ir matome, kad staigus BVP kilimas sutampa su techninės bazės kilimu. Kitaip sakant su  trečia technine revoliucija. O juk ateina ketvirta. 

Kokias iš to galima daryti išvadas? Kad pastaruosius 50 metų BVP, kitaip kalbant, bendras gerbūvis kilo ne tiek dėl fizinio žmogaus darbo, kiek dėl techninio progreso. Ekonomine kalba kalbant-dėl kapitalo prieaugio.
 Ir kas iš to seka?
 Yra nustatyta, kad normaliam žmogui tam, kad jis patenkintų savo poreikius į mėnesį tereikia gauti maždaug nuo 5000 iki 10000 $, €, &; (visos šios  valiutos maždaug panašios). Iš to seka, kad jei tamstos darbo vieta vertinama sakysim tik 1000 mano išvardintų piniginių vienetų, tai likusią dalį turi investuoti į techninį progresą, kuris vyksta nepriklausomai nori to ar ne, ir gauti atitinkamus dividendus.
 Kam neaišku, bandysiu paaiškinti kiek kitaip. JEI NORI ASMENINIO SAVO KOMUNIZMO (GERBŪVIO, PAŽADĖTOS ŽEMĖS, ROJAUS) TAI TURI BŪTI NE TIK DARBUOTOJAS (DARBININKAS, TARNAUTOJAS, VADYBININKAS, PARDAVĖJAS), BET  IR KAPITALISTAS. Kitaip nei pro kur, šiais laikais.
 Tai čia tik gėlytės. O jau ateina ketvirta techninė revoliucija. Bet apie tai kitą kartą.
 O čia šaltinis iš kurio aš sėmiausi šias mintis:

Kodėl pensininkui geriau investuoti negu dirbti?

Mano šis straipsnis yra paremtas Ilja Laurs paskaita. Ji žemiau įdėta ir kam įdomu rekomenduoju išklausyti visą. Visos lentelės yra iš šios paskaitos. 

Pirma lentelė rodo, kad  to meto labiausiai išsivysčiusioje šalyje nuo 1975 metų atlyginimai neaugo. Iki 1975 metų kapitalas augo lygiagrečiai su atlyginimais bet nuo to laiko kreivės išsiskyrė. Kame šuo pakastas? Ogi aštuntame dešimtmetyje prasidėjo gamybos automatizacija, kompiuterizacija ir stovėti prie protingų staklių jau nereikėjo kvalifikuotam darbininkui. Aptarnauti tokius įrenginius, žinoma, kad reikėjo  turėt kvalifikaciją, bet tai  santykinė mažuma. 

Sekantis grafikas rodo kaip kilo BVP vienam gyventojui. Ir atkreipkim dėmesį, kad staigus šuolis prasidėjo nuo 1950 metų. Kitais žodžiais tariant  gyvenimo lygis masiškai pradėjo kilti tik  tuomet kai mes mechanizavom ir gamybą ir, žinoma, žemės ūkį.

 O trečia nuotrauka rodo kas mūsų laukia ateityje. O tai jau ketvirta techninė revoliucija. Dirbtinis intelektas jau rašo apžvalginius straipsnius. Žurnalistas apžvalginį straipsnį parašo maždaug per valandą, o dirbtinis intelektas per sekundės dalį. Kitaip sakant per valandą dirbtinis intelektas gali parašyti 15000 straipsnių. Jūs galit įsivaizduoti? Aš nelabai.
 XX amžius buvo vairuotojų amžiumi. Jei neapsirinku, populiariausia profesija buvo vairuotojas jei teisingai prisimenu ar ne 25% visų darbo vietų jie užėmė. XXI amžiuje ši profesija atkris. Manau, kad per artimiausius 10 metų mes tai tikrai pamatysim. Vidutiniškai viena diena vairuotojo darbo kainuoja apie 400$. Elektriniai  automobiliai be vairuotojo  atsieis nu sakysim 5$.
 O kas atsitiks kai robotai pakeis  chirurgus, o advokatus dirbtinis intelektas. Ten lentelėje kai kas apie tai pasakyta.

 Taigi, kaip matot vien tik dirbdami turtingais netapsite. O tik kuprotais.
 Man patiko šis Iljos video nes pakankamai blaiviai, be jokių sąmokslo teorijų, objektyviai, įrodo kas yra kapitalas ir kaip jis keičia pasaulį. Ir, deja, kaip nuvertėja darbas.

 Ką aš noriu tuo pasakyti? Kadangi šis mano blog'as kaip ir skirtas žmonėms galvojantiems apie pensiją, kitaip sakant tiems kurie jau atidirbo arba baigia atidirbinėti (tiesa pensiją jūs galit gauti ir būdami dvidešimt kelių metų....čia lyg tarp kitko) tai palyginkim kiek reikia dirbti norint pasididinti pensiją 100€ ir kiek užtenka investuoti, kad gauti tą patį 100€.
  Spaudoje yra toks straipsnis: E.Naprys: Nori 100 eurų didesnės pensijos? Sumokėk „Sodrai“ 38 tūkst. eurų
 Tai čia jeigu dirbsi. Tai čia Lietuvos išminčiai jums sako. O aš jums sakau, kad jei norit 100€ didesnės pensijos jums tereikia investuoti 1000€. Na o jai jūs, ne duok die...sugalvosit investuoti visą 38000€ sumą tai mano pateiktas investicinis  fondas jums mokės net 4000€ mėnesinę pensiją.
 Reziume: turiu keletą investicinių projektų kurie jau patikrinti. viską nuosekliai logiškai išaiškinsiu ir galėsit pabandyti. pradinė investicija nėra didelė tik 300€. Jei nebaisu tokią sumą investuoti ir per metus užsiauginti mažiausiai iki 1000 kreipkitės, su malonumu padėsim.

Kas Dievo, Dievui, kas Ciesoriaus, Ciesoriui. O bitkoinai kieno?

Aš pamažu pasineriu į kripto pasaulį. Prisipažinsiu, kad žiūriu į jį kiek atsargiai, su įprastu nepasitikėjimu.
 Investavau minimalią sumą. Į dieną gaunu 0,32%. Kiekvieną dieną galiu reinvestuoti. Reali situacija yra tokia, kad praėjus 20 dienų mano kapitalas padidėjo 14,9% vietoje 0,32x20=6.4%.
 Reikalas tas, kad investuota yra į tokenus, kurie realia kyla.
 Šiaip kompanija žada 10,7% į mėnesį, 221% į metus. Tie kas susigaudo skaičiuose turėjo pagauti kampą, kad aš pasakiau pakankamai daug.
 Kame čia šuo pakastas ir kur visa esmė?
 Pagrindinė kompanijos veikla yra  € keitimas į bitkoiną, eteriumą. Tai momentinė keitykla. Iki 100000 keičia vien tik keliais mygtukų paspaudimais. Didesnė suma keičiama susisiekus su kompanija. Investuoti iki 100000 galima laisvai. Didesnė suma investuojama nuvykus į kompaniją, pasirašius tarpusavio pasitikėjimo raštą, apie tai, kad neišduosite kompanijos paslapčių. Rimta? manau, kad taip. Kompanija veiklos planą turi dešimčiai metų. Jau po  šių metų spalio 28 dienos atskleisiu dar vieną paslaugą kurią teiks kompanija.
 Kame čia šuo pakastas? Kodėl kompanija užsiimanti kriptovaliutų keitimu gali mokėti tokius didelius procentus?
 Viskas suprantama. Kompanija didina  savo kapitalizaciją todėl pritraukia paprastus investuotojus ir dalinasi pelnu. Kadangi dar yra referalinė sistema tai bendroje sumoje investuotojams išdalinama apie 1% į dieną.
 O dabar išskirtinai tik pensininkams. Norint, kad jūsų pensija padidėtų 100€ jums reikia valstybei (Ciesoriui)  sumokėti 38000€. O čia jei norit pasididinti pensiją 100€ jūs galit investuoti 1000€ ir gausit tą patį rezultatą.
 Taigi, tai kas yra Dievo čia nekalbėsim. Valdžios yra pinigai, kuriais ji  manipuliuoja, pasiimdama liūto dalį sau kartu su bankais. O kas atsitinka kai  nei bankai nei valdžia negali įtakoti pinigų pasidalinimo? Štai toks yra kripto pasaulis.
 O kas nenori gilintis į aukšta materijas ir jei pabandymui 300€ nėra jums dideli pinigai siūlau investuoti ir gauti į mėnesį 10, o gale metų daugiau nei 200%
 Kaip tai padaryti, kreipkitės asmeniškai.
 O čia prisijungimo nuoroda: https://my.exw-wallet.com/?ref=aurius