Kuriems velniams mums tas bendravimas jei galima nebendrauti?

Jau senokai ruošiuosi  pakalbėti apie bendravimą per internetą, bet vis kažkaip progos nebuvo. Jau seniai pastebėjau, kad norint kažką rašyti reikia emociškai pasikrauti. Taigi šiandien atsitiko tai kas mūsų  veikloje yra netgi kasdieniška. Vienas  veikėjas pasiprašė į draugus  Skype ir kai tik priėmiau iškart mestelėjo paklodę su  ilgiausiu tekstu ir krūva nuorodų į youtube.  Galima buvo pasiųsti, nekreipti dėmesio, išmesti iš kontaktų, išbaninti ir t.t., bet pasirinkau-bendrauti.  Nors žinojau  99,9 %, kad nenorės bendrauti. Tokie paprastai nenori.

Taigi, aš jo mandagiai paprašiau pristatyti savo verslą žodžiu. Jis stačiokiškai atsisakė reikalaudamas būtinai peržiūrėti duotą medžiagą ir užduoti klausimus. Po keleto tokių bandymų jis mane išvadino..... Teko nutraukti ryšį, išmesti iš kontaktų.

Taigi, daugelio bandančių dirbti internete pagrindinė problema yra bendravimas. Būtų idealu, jei pinigai ateitų nebendraujant: sukūrei tinklapį, pateikei referalinę nuorodą ir  kapsi sau.

 Toliau aš noriu  baigti kalbėti normaliu tonu ir noriu pereiti prie Lietuvoje taip  populiaraus ir madingo  TV ir spaudos grandų Greitai ir Užkalnio  kalbėjimo stilių FB tinkle. Bet realiai pereisiu prie Račo kalbėjimo stiliaus ir  išvadinsiu tokius veikėjus dundukais.

Pramoninis socialistinis lageris per pusę amžiaus išaugino  kartą kuriai bendravimas buvo visiškai nereikalingas. O kam?  Ryte į darbą, vaikus į darželį, darbe prie staklių bendraut nereikia, vakare namo, savitarnos parduotuvėje bendraut irgi nebūtina, pasiimi vaikus iš darželio,  koldūnų jiems išverdi ir prie teliko. Ir taip diena iš dienos. Baisiausiai , kad šiandien išaugo  to metų darželinukų karta. O  šitiems bendravimas jau visiškai nereikalingas, absoliučiai.

Bet šiandien  pramoninė epocha baigėsi,  tradicinių darbų liko  labai mažai. Todėl šie dundukai  atvaro į internetą ir galvoja, kad viskas eis automatu, panašiai kaip gamyboje-konvejeriu. A nei velnio. Neina.

Šie dundukai nesupranta, kad profesionalas niekada neatsisako bendrauti per mikrofoną, o jei reikia gali įsijungti ir kamerą. Profesionalas visada laimi nes sugeba verslą ar idėją pristatyti per 45 sekundes ir sudomina arba ne. Net jei nesudomina tai  vis tiek kita pus ekrano žinai, kad turi reikalą su profesionalus ir neišmesi iš kontekstų.

Bet ir tai dar ne viskas. Civilizacija sėkmingai  augina dundukus ir stengiasi juos apramstyti išoriniais atramos taškais tokiu būdu stabdant jo vidinį vystymąsi.  Apie tai kiek plačiau rasite čia: http://www.versijos.com/publ/samokslas/npt/vertybiu_sistema/12-1-0-803 

Taigi, neužmirškite, kad visa tai ką gavote kaip žmogus, gavot tik dėka bendravimo, dėka ŽODŽIO.

Kas yra geriau už emigraciją?

Pagrindinė emigracijos priežastis yra ekonominė. Lietuvoje mažai darbo vietų, didelis išnaudojimas, mokamas minimumas, stengiamasi  nemokėti organizavus visokius bankrotus ir t.t..  Emigracijos priežasčių yra ir daugiau, bet šiame straipsnyje aš jų neanalizuosiu.

Mano darbo specifika yra tokia, kad tenka  labai daug bendradarbiauti su emigrantais. O kalbant tiesiai šviesiai, kartu dirbti. Suprantama tai darbas susijęs su internetu.

 Apie trečdalį visos  mano komandos sudaro taip vadinami emigrantai. Būtent jie, šiandien labiausiai  iš visų Lietuvių, supranta kokie darbai mūsų laukia ateityje, o daugelis nieko nelaukdami mokosi naujų verslų, naujų darbų.

Paprastai internete daugiausiai siūlomas darbas yra  taip vadinamose MLM kompanijose. Daugelį MLM kompanijos atbaido. Tai suprantama, nes 90 procentų visų atėjusių į tokias kompanijas po  trijų mėnesių ar po metų palieka jas taip ir neperprasdami šios veiklos.  Nes tinkliniame marketinge norint uždirbti reikia  arba parduoti, arba kviesti naujus darbuotojus. O tai yra ir sunku, ir daugeliui  nepriimtina.

Bet šiandien jau yra kompanijų kuriose uždirbt gali visi. Kaip tai atrodo iš vidaus ir kokia nauda kompanijai iš to?

 Paprastai didelę dalį darbų atlieka pati kompanija, bet kitą dalį darbų patikima atlikti jos darbuotojams.  Kompanijos darbuotojas   taip pat gali prisidėti prie kompanijos finansavimo, kuris gali būti ir labai simbolinis, o gali siekti ir kelis tūkstančius dolerių. Tai  kaip ir  akcijos.  Kvietimas kitų darbuotojų į kompaniją paprastai yra skatinamas pagal partnerinę programą ir išmokant tam tikras procentas.

Artimiausiu metu aš  savo blog‘e supažindinsiu  su tokiomis kompanijomis.

Svarbiausia, kad  normaliai, nepersitempiant dirbant tokiose kompanijose  po keletų mėnesių pasiekiamas  normalus vidutinis Lietuviškas atlyginimas, o vėliau ir  vidutiniškas Europietiškas atlyginimas, o dar vėliau pradedama  gauti  normalias pasyvias  pajamos ir gyveni kur nori, bet nesi pririštas prie tos šalies. Taigi, gyventi kur nori  ir būti laivu yra geriau nei  emigracija dėl pragyvenimo.

Kaip nubausti A. Račą ir A. R. Greitai, kad daugiau neužgauliotų vienas kito viešumoje?

Trylikti metai Lietuviškame FB prasidėjo gan šūdinai. Nežinau kaip jums, bet man Račo ir Greitai konfliktas skaitosi gan nemaloniai.  Manau, kad daugelis pripažįsta, kad bausti abudu reikia.

Bet kaip nubausti, kad daugiau niekam nekiltų noras taip teršti internetinį eterį?

Siūlau abudu kokiam mėnesiui uždaryti į bendrą kamerą. Jei jų neapykanta bus tokia didelė, kad vienas kitą užmuš arba sužalos, tai antrą  galima  nuteisti pagal atitinkamą straipsnį.  Bet jei jie nebus tokie kvaili ir kažkaip  bandys susitaikyti tai reikia sunkinti jų padėtį, kad vienas be kito negalėtų išgyventi. Pav. valgyti gautų tik iš vieno dubenėlio ir naudotųsi tik vienu šaukštu  ar kažkaip panašiai.  Tuo tikslu turėtų dirbti patyrę psichologai, kurie žino  visokių testų ir užduočių, kad išgyvenimas būtų galimas tik abiems suderinus veiksmus.

Taigi, kas už tokią ar panašią bausmę dundukų ir šūdvežių ieškotojams?

Norint dirbti oriai reikia išmokti atleisti direktorių

Ką galima patarti šio straipsnio herojai? http://pilietis.delfi.lt/voxpopuli/25-metu-mergina-noriu-dirbti-bent-jau-oriai.d?id=60266451

 Reikia  pasakyti, kad tokių straipsnių galima prirašyti tūkstančius nes Lietuvoje šis reiškinys yra masinis.

Tiesa, Lietuvoje yra ir įmonių kurios dalinasi pelnu su savo darbuotojais. Šiose kompanijose darbuotojai gali dirbti oriai. Amerikoje toks reiškinys kai kompanija dalinasi pelnu su savo darbuotojais gan dažnas.

 Kaip ir sakiau Lietuvoje yra įmonių kurios dalinasi pelnu arba nesiekia beprotiško pelno bet kokiomis sąlygomis, bet jų mažuma. Todėl galima pražilti jų beieškant. Emigracija tikrai nėra geriausia išeitis.

Tad ką daryti?

Šiandien  gan daug kompanijų  kuriasi kurios savo veiklos principus stato-dalintis pelnu su savo darbuotojais. Didelė dalis tokių kompanijų dirba internete. Todėl įstoti į tokią kompaniją ir joje dirbti gali bet kas. Paprastai žmogus už prieinamą kainą gali įsigyti kompanijos akcijų ir sėkmingai dirbti po kelių mėnesių ar net savaičių galima pasiekti vidutinį Lietuvišką atlyginimą, o po pusės metų normalaus darbo nesunkiai pasiekiamas ir vidutinis europietiškas atlyginimas.

Kituose straipsniuose kiek plačiau papasakosiu apie tokias kompanijas.

O dabar įsivaizduokite koks gali būti dialogas tarp darbdavio ir darbuotojo  kai pastarasis gauna pajamas iš normalios kompanijos. Ką gali pasiūlyti toks darbdavys? Nieko. Tokį direktorių darbuotojas gali laisvai atleisti.

Apie pensijinius fondus, Čekuolį ir tautos valią.

Vakar viena moteris mane kvietė dirbti pensijiniame fonde. Nu negaliu aš dirbti kuo netikiu. Maža to, laikau tai didžiausia apgaule.

 Pagal  mane geriausia ir patikimiausia pensija šiandien yra alternatyvi elektra: saulės, vėjo energija.http://energijasaules.blogspot.com/

Bet aš ne apie tai. Aš apie tautos valią noriu pakalbėti.

Taigi, tauta nusprendė, kad reikia atgaivinti seną atominę elektrinę. Briuselis pasakė NE.

Šiandien tauta nusprendė, kad naujos atominės nereikia. Atrodo viskas paprasta; nereikia, vadinasi nereikia. Nu bet ne, atsiranda tam tikri veikėjai, o ir partijos, kurioms nusispjauti į tautos nuomonę.

Man kažkaip  pakilo klausimas dėl demokratijos. Kiek aš suprantu, demokratija tai kai mandagiai paklausi, bet darai savo. Tautos kaip ir atsiklausiama, bet nekreipiame dėmesio.

Bet mano galva labiausiai nuo kažkieno organizuotos atominės rėmimo akcijos nukentėjo A. Čekuolis.

Daugelio iki šiol gerbiamas Lietuvos žmogus, tapo  ženkliai mažiau gerbiamas. Kitaip sakant mūsų tautos išrinktieji padėjo ant aukuro A. Čekuolį.